Sausio mėnesį nė vienas savivaldybės tarybos narys nėra gimęs, todėl vasario 1 d. visi susirinkę į tarybos posėdį darbą pradėjo ne nuo sveikinimų, bet nuo karščiausio klausimo: pritarė nutraukti koncesijos sutartį, sudarytą 2006 metais. Antros kadencijos savivaldybės tarybos (tada vadovavo meras Kęstutis Vaitukaitis) du dideli projektai – „Jaunimo krantas“ ir koncesijos sutartis – savivaldybei atnešė tik nuostolius. Dabar politikai į kiekvieną naują projektą žiūri labai įtariai. Dėl to įtarumo šiame posėdyje tarybos nariai irgi daug ginčijosi, diskutavo ir posėdžio pagal numatytą reglamentą užbaigti nespėjo.
Julija Kirkilienė
Priešistorė
2006 m. liepos mėnesį UAB „Irlanda“ ir Elektrėnų savivaldybė sudarė sutartį, pagal kurią teritorijoje tarp Šviesos gatvės ir kelio Vilnius–Kaunas (12,5 ha) bus vykdoma infrastruktūros, verslo objektų statyba ir pan. Sutartis vadinosi koncesija, t.y. UAB „Irlanda“ 60 metų nemokamai buvo atiduodama žemė, o bendrovė buvo įsipareigojusi toje žemėje pastatyti tunelį su pėsčiųjų ir važiuojamąja dalimi ir jį prižiūrėti, abiejose tunelio pusėse įrengti privažiavimo ir priėjimo takus, kiemo statinius, aikšteles, tunelio apšvietimo įrangą, lietaus kanalizacijos tinklus ir kitus jo eksploatavimui reikalingus priklausinius, taip pat pastatyti Elektrėnų miesto autobusų stotį su 5 peronais ir 100 kv.m sale, tą stotį prižiūrėti, įrengti įvažiavimo ir išvažiavimo kelius iš Elektrėnų miesto autobusų stoties į kelią Vilnius–Kaunas (A-1) ir į Elektrėnų miestą, įrengti 2 gyvūnų vedžiojimo aikšteles, pastatyti prekybos ir pramogų centrą, vaikų pramogų aikšteles, degalinę, nemažiau 15 proc. teritorijos apželdinti ir prižiūrėti. Visa tai ir dar daugiau buvo surašyta koncesijos sutartyje, bet ta sutartis, pasirodo, buvo visiškai niekinė. Iš tų visų pažadų koncesininkas tik padarė detaliuosius planus, melioracijos, inžinerinių tinklų iškėlimo projektus ir kitokius planus, kuriuos įvertino net 2,5 mln. litų, ir dabar kažkaip nori tuos pinigus susigrąžinti. Tik tų gražių pažadų koncesininkas dabar nebenori tesėti, teisindamasis įvairiomis priežastimis. Po ilgų ginčų taryboje buvo nutarta šią sutartį nutraukti su tam tikromis sąlygomis.
Vyrai nusprendė
Meras K. Vaitukaitis įpareigojo savo partietį, Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėją Gediminą Ratkevičių derėtis su „Irlanda“ ir susitarti tą sutartį nutraukti, bet toje teritorijoje ką nors daryti, kad nebūtų apleista. Tarybai G. Ratkevičius pateikė sprendimo projektą sutartį nutraukti, o 12,5 ha sklypą pagal autostradą padalinti į 7 sklypus, iš kurių 5 sklypus kažkam išnuomoti viešame aukcione. Pagal sutartį, už nuomą 10 metų savivaldybė negaus nė cento, bet nuomininkas turės nustatytą sumą – ne 2,5 mln. Lt, bet 1 mln. 709 tūkst. 837 litus – sumokėti „Irlandai“ už atliktus darbus. Po 10 metų nuomininkui jau reikės mokėti nuomą arba jis galės žemę, ant kurios stovės pastatyti statiniai, nusipirkti. Žmoniška kalba kalbant, ta „Irlanda“ turi susirasti kompanionų, kurie Elektrėnuose, šalia kelio, kažką statytų. Kadangi tame aukcione žada dalyvauti ir „Irlanda“, jei nepersigalvos, kaip dėl tų ankstesnių gražių pažadų, tai jie dabar davė dar vieną pažadą, bet gerokai „liesesnį“, – pastatyti mažą autobusų stotelę. Ar ta autobusų stotis reikalinga elektrėniečiams, niekam neįdomu. Taip vyrai nusprendė, taip ir bus.
Algimanto Adomaičio projektas
G. Ratkevičiaus pateiktas projektas netiko opozicijai, todėl A. Adomaitis pateikė savo projektą, kuriame siūlo sutartį nutraukti be jokių įsipareigojimų. Tokiu atveju, „Irlanda“ savivaldybę apskųstų teismui, siekdama išsireikalauti įneštų pinigų. A. Adomaitis mano, kad teismas savivaldybei nepriteistų nė milijono, bet savivaldybė susigrąžintų brangias žemes ir jas galėtų pelningai parduoti ar išnuomoti. Valdančiosios daugumos tarybos nariai tokiam siūlymui nepritarė. Pasak V. Valiušio, savivaldybė vėl liktų prie suskilusios geldos, teisminiai procesai vyktų keletą metų, o per tą laiką brangi žemė vėl dirvonuotų. UAB „Irlanda“ generalinis direktorius Valdas Mickus sakė pritariantis A. Adomaičio projektui, nes lengviausiu keliu pasitrauktų iš koncesijos, kurioje esą įklimpę, o pinigus jis mano susigrąžinsiąs visus 2,5 mln. litų. A. Adomaičiui atrodo, kad „Irlanda“ bando iš savivaldybės pasipelnyti, o priėmus pirmąjį projektą, savo tikslus bus pasiekusi.
Trečia nuomonė
Koncesijos problemą panagrinėti nepatingėjo tarybos narė Laimutė Ablingienė, kuri mano:
Niekas neabejoja, kad koncesijos sutartį reikia nutraukti, tačiau nesutariama, kokiomis sąlygomis tai turi būti atlikta. Nuo 2006 m. liepos 12 d., kai buvo pasirašyta ši sutartis, neiškilo jokie objektai.
Per 5 metus pasikeitė ir Elektrėnų miesto poreikiai, ir būsimųjų objektų galimas rentabilumas.
Dažnai diskutuojama apie autobusų stotį. Kalbame apie stotį, kurioje bus laukiamasis, bilietų kasa, patalpos žmonių higienos poreikiams. Tokias stotis būtina statyti, jos rentabilios ten, kur susikerta keliai, kur žmonėms tenka persėsti iš vieno autobuso į kitą, kur yra kitų transporto priemonių stotys, pavyzdžiui, geležinkelio, yra keliaujančių žmonių srautai.
Taip pat ir su logistikos centrais: juos statyti rentabiliausia prie kelių, jungiančių pagrindinius transporto srautus kas 300 kilometrų, prie valstybės sienų, uostų, geležinkelių mazgų, apie didžiausią šalies miestą 35 kilometrų spinduliu. Mūsų savivaldybėje šiuos reikalavimus labiausiai atitinka Vievis, kur sėkmingai vystoma ši veikla. Elektrėnams tenka ieškoti naujų veiklos rūšių.
Nepasitikėjimas
Svarstant sprendimo projektą dėl viešosios įstaigos „Vievio miesto sporto ir sveikatingumo aikštynas“ steigimo, tarybos nariai vėl nepasitikėjo projektu, bijodami „Jaunimo kranto“ ir koncesijos pasekmių.
Taryba įpareigojo administracijos direktoriaus pavaduotoją Vaidą Bernotą atstovauti vienam iš steigėjų – Elektrėnų savivaldybės tarybai, pasirašyti steigimo sutartį ir įgyvendinti savivaldybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, teises ir pareigas.
Tarybos nariai ilgai ginčijosi, ieškodami naudos, įžvelgdami įvairius galimus pavojus ir pan. Mero pavaduotojas Viktoras Valiušis kalbėjo, kad savivaldybė, prisidėdama prie Ledo rūmų renovavimo, stadionams suremontuoti savo lėšų tikrai nesuras, todėl sveikina privačių žmonių iniciatyvą investuoti savivaldybėje ir prisidėti prie vaikų ir jaunimo užimtumo. Stasys Voveris, kalbėjęs už projektą pateikusį Vytautą Apanavičių, mano, kad savivaldybė daug investuoja į įvairias sporto šakas, todėl kažkiek galėtų prisidėti ir prie futbolo vystymo savivaldybėje. Audrius Jurgelevičius siūlė viešąją įstaigą kurti taip, kad savivaldybė būtų ne dalininkė, o tik partnerė, nes niekaip negalėjo įžvelgti, kokios naudos ta įstaiga savivaldybei atneš. Algimantas Adomaitis manė, kad nekorektiška būtų įstaigą kurti, neturint visų dalininkų raštiškų pasižadėjimų. O šios viešosios įstaigos dalininkai – net aštuoni. Savivaldybės dalis – 5 tūkst. litų įnašas ir panaudai atiduodamas apleistas Vievio stadionas. S. Voveris sakė, kad steigėjai turi raštišką Lietuvos futbolo federacijos pasižadėjimą dėl aikštyno plėtros palaikymo, o savivaldybės dalininko statusas viešajai įstaigai „Vievio miesto sporto ir sveikatingumo aikštynas“ naudingas bus, teikiant projektus Europos Sąjungos finansavimui gauti.
15 tarybos narių, iš dvidešimt keturių dalyvavusių posėdyje, pritarė viešosios įstaigos steigimui. Jeigu geri norai nors kartą virstų gerais darbais, Vievyje galėtų vykti tarptautinės ir Lietuvos pirmenybių futbolo varžybos, o savivaldybės futbolininkai turėtų geras sąlygas treniruotėms.
Suspėjo į traukinį
Elektrėnų savivaldybė daugiau nebus linksniuojame viešojoje erdvėje, kad nėra pasitvirtinusi „Paramos asbesto turintiems gaminiams šalinti iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų“ programos. Per posėdį tokiai programai pritarė visi tarybos nariai. Tuo pačiu metu, kai vyko tarybos posėdis, Elektrėnų komunalinio ūkio salėje vyko seminaras, kur gyventojai buvo supažindinti, kaip bus galima gauti paramą už stogų keitimą. Žodžiu, savivaldybė suspėjo į traukinį, gyventojams belieka tik skubiai kreiptis į seniūnijas, pateikti reikalingus dokumentus ir pigiau pasikeisti senus stogus.
Kol kaimo gyventojai rūpinasi stogų keitimu, miestiečiams buvo bandoma primesti dar vieną mokestį. Bet neprimetė.
Sprendimo projektas – mokesčius liftų atnaujinimui išlupti iš daugiaaukščių I ir II aukštų gyventojų – prastumtas nebuvo. Pasak tarybos nario Stasio Lančinsko, iš tų kelių dešimčių pirmųjų aukštų gyventojų, mokesčių liftų restauravimui surinkta nebus daug, bet žmonės su valdžia bus supriešinti. Pirmųjų aukštų gyventojai ir taip turi nepatogumų dėl lifto sukeliamo triukšmo, o mokėti už daiktą, kuriuo nesinaudoja, priversti galėtų nebent įregistruota namo bendrija, savo įstatuose nusistačiusi taisykles.
Mokyklų pertvarkos dar palauks
Ilgai diskutavo tarybos nariai dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2015 metų bendrojo plano patvirtinimo.
Pagal Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus paskaičiavimus, savivaldybėje kiekvienais metais gimsta šešiais naujagimiais mažiau. Taip pat gyventojų skaičius mažėja dėl emigracijos, todėl, pasak skyriaus vedėjo Deimanto Tarulio ir mero sudarytos komisijos, kuri du mėnesius bendradarbiavo su mokyklų bendruomenėmis, mokyklų tinklo pertvarka neišvengiama. Išlaikyti 5 pagrindines mokyklas, kurios atliktų ugdymo procesui keliamus reikalavimus ir išsilaikytų iš mokinio krepšelio, būtų sudėtinga. Todėl D. Tarulis tarybai svarstyti pateikė planą, kuriame numatoma Pylimuose palikti tik ikimokyklines grupes, likviduoti Elektrėnų pagrindinę (jaunimo) mokyklą, Beižionių mokyklą padaryti Semeliškių mokyklos padaliniu, Beižionyse paliekant ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, Pastrėvio pagrindinę mokyklą planuojama prijungti prie Kietaviškių pagrindinės. Bet tokie planai ir liko planais. Posėdyje kalbėjo mokyklų direktoriai, bendruomenių atstovai. Vienaip ir kitaip tarybos nariai į planą įrašinėjo pasiūlymus, keitė mokyklų sujungimo būdus ir datas, bet visas tas darbas buvo tik laiko švaistymas. Balsuodami tarybos nariai nepritarė sprendimo projektui, ir mokyklų direktoriai lengviau atsiduso. Deja… Kaip sakė mero pavaduotojas Viktoras Valiušis, jei mokyklų pertvarką vykdyti pradėtų jau nuo rugsėjo 1-osios, mokytojams, netekusiems darbo, būtų mokamos išeitinės pašalpos. Laiku neįvykdžius reorganizacijos, tokioms išmokoms gali nelikti pinigų.
Apie atlyginimus
Savivaldybės taryba kiekvienų metų pradžioje nustato atlyginimus ir priedus mokyklų ar gydymo įstaigų vadovams. Jeigu įstaigos dirba pelningai, vadovams dar sumokami priedai. A. Adomaitis suabejojo, ar įstaigų, ypač gydymo, pelno nesukuria darbuotojai. Darbuotojams atlyginimus nustato įstaigų vadovai, todėl tarybos nariai prašė juos supažindinti su finansinėmis ataskaitomis. Iš 9 gydymo įstaigų, tik ligoninės vyr. gydytojai ir Abromiškių reabilitacinės ligoninės direktoriui nustatyti didesni atlyginimai. Visi kiti – Vievio poliklinikos, Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros, Vievio pirminės sveikatos priežiūros, Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros, Vievio miesto palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, Semeliškių ambulatorijos ir vietoj Greitosios medicininės pagalbos įstaigos įkurtos Savivaldybės asmens sveikatos priežiūros centro vadovams atlyginimai nustatyti vienodi. Be nuostolių dirbančių įstaigų vadovams dar nustatytas 40 proc. priedas. Be nuostolių dirba visos savivaldybės gydymo įstaigos, išskyrus Vievio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę bei Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centrą. Kitų įstaigų vadovams, nuo balsavimo nenusišalinus ligoninės ir pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojams – tarybos nariams, buvo nustatytas 40 proc. priedas prie atlyginimų. Dėl tokio tarybos narių balsavimo gydytojai bus svarstomi Etikos komisijoje, o A. Adomaitis pažadėjo apskųsti ir vyriausiajai Etikos komisijai.
Plušėjo
Sausio mėnesį neposėdžiavusiai tarybai, pirmąjį vasario trečiadienį teko rimtai paplušėti. Dirbdami visą dieną, tarybos nariai apsvarstė virš 30 klausimų, tarp kurių dar buvo aktualūs sprendimai dėl įvairių socialinių paramų, išmokų, kompensavimų ir kitokių tvarkų patvirtinimų, žemės grąžinimo, gatvių geografinių charakteristikų pakeitimų, savivaldybės strateginio plano papildymo ir kitų svarbių gyventojams klausimų. Sunkų darbą praskaidrino į posėdį užsukę Lietuvos jaunių ledo ritulininkai, Pasaulio čempionate laimėję II vietą. Jie buvo apdovanoti suvenyrais.