Virginija Jacinavičiūtė
VšĮ „Arduta“ įkūrėjos Ingos Čižienės idėja – išlieti aukščiausią žvakę – tapo realybe. Ingos ir gausaus būrio elektrėniškių išlieta žvakė įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Aukščiausios žvakės titulą gavusi žvakė – 3,01 m aukščio, 100 kg svorio, nuo 4 iki 37,5 cm skersmens – nulieta rankiniu būdu iš palmių vaško. Žvakės

liejimas truko 13 valandų, tačiau daug daugiau laiko prireikė, kol žvakė sustingo. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga sukurta žvakė tapo išskirtine dovana ir Lietuvai, ir Elektrėnams.
Sužinojusi, kad pasiekė rekordą, Inga jautėsi labai laiminga. Tai nubraukė visą nerimą ir įtampą, kurią ji jautė iki tos akimirkos, kai paaiškėjo, kad žvakė nevirsta. „Žvakė buvo lieta ant įtempto dagčio, pririšto prie lubų. Bijojau, kad nukirpus dagtį, žvakė nuvirs. Tačiau, kai meras K. Vaitukaitis dagtį nukirpo, žvakė tvirtai stovėjo, tuomet labai palengvėjo“.
Inga dėkinga visiems žmonėms, kurie prisidėjo prie žvakės liejimo, ir tiems, kurie palaikė iniciatyvą. Prie rekordo prisidėjo apie 300 elektrėniškių. „Nebuvo nė vieno pikto komentaro ar kritikos“, – džiaugėsi Inga. Šiuo metu žvakė rekordininkė eksponuojama Elektrėnų kultūros centro fojė.
Kiti rekordai
Besidžiaugiant pasiektu naujuoju rekordu, skaitytojams primename, kad ir anksčiau savivaldybėje fiksuota rekordų.
2015 m. kovo 26 d. rekordą pasiekė Vievio gimnazija, kurios bendruomenė nupynė 3231 apyrankę ir jas surišo į vieną apyrankių grandinę, pavadintą „Draugystė“. Grandinės ilgis – 707,70 metro. Ištiesus apyrankių grandinę gimnazijos stadione ji sudarė 2 ratus. Vieviečiai pagerino rokiškiečių pasiektą rekordą (54,5 metro grandinė iš 560 apyrankių).
Draugystės apyrankės pradėtos pinti socialinės pedagogės Aistės Apyvalienės iniciatyva, kaip akcijos „Savaitė be patyčių“ dalis.
Dar vienas redakcijai žinomas rekordas buvo pasiektas pernai Kovo 11-ąją. Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga elektrėniškis oreivis Justinas Čižius su bendrakeleiviais virš Elektrėnų marių karšto oro balionu skraidino Lietuvos vėliavą. Justinas pasiekė ilgiausios oro balionu pakeltos vėliavos rekordą. Tautinė vėliava buvo 49,9 m ilgio ir 4,5 m pločio.
Masiškiausio muilo burbulų pūtimo rekordą pasiekė Vievio pradinės mokyklos bendruomenė. Mokslo metų pradžios šventėje, 2002 m. rugsėjo 2 d. rekorde dalyvavo 565 pūtėjai, iš jų 384 mokiniai. Šį pūtimą surengė mokyklos direktorė Alma Reklaitienė.
2014 m. liepos 27 d. vilnietis Andrius Silickas Elektrėnų mariose sugavo didžiausią 25,2 kg baltąjį amūrą.
Didžiausią baklažaną – 1,341 kg svorio, 53 cm apimties, 22 cm aukščio – pavyko užauginti elektrėniškei Genutei Raudeliūnienei sodo sklype prie Elektrėnų, 2013 m.

Dar 1995 m. liepos 16 d. elektrėniškiui pavyko pasiekti įspūdingą rekordą. Romas Janauskas Trakuose specialiai tam parengtu automobiliu „ZAZ 965“, pavadintu „Bulius“ nuvažiavo 11 m užpakaliniais ratais.
Didžiausias kabantis sodas – apie 211 cm aukščio, apie 153 cm pločio, apie 3,5 kg svorio – suvertas ir surištas Raimundo Rotkevičiaus Subartėnų k. (Semeliškių sen.) 2015 m. 2016 metais Raimundo. R. sodas buvo įtrauktas į Gineso rekordų knygą.
Ne tik žmonės, bet ir pastatai gali tapti rekordininkais. Aukščiausias kaminas – 250 m aukščio – pastatytas Lietuvos valstybinėje elektrinėje Elektrėnuose. Šio kamino skersmuo apačioje – 22 m, viršuje – 7 m, masė – 17 000 t. Viršūnė siūbuodama nuo kamino ašies gali nukrypti iki 80 cm. Šis kaminas, tik jį pastačius, Pabaltijyje buvo aukščiausias, o pasaulyje – trečias pagal aukštį.
Deja, neseniai buvo pranešta, kad Lietuvos elektrinės kaminus žadama griauti. Didįjį kaminą nugriovus, netektume ir rekordo.
Už pagalbą ieškant Elektrėnų rekordų dėkojame rekordus registruojančios agentūros „Factum“ vadovui Vytautui Navaičiui.