Sveiki. Esu Paulina, dvyliktokė, Elektrėnų vaikų lopšelio-darželio „Drugelis“ savanorė. Savanoriauju pagal JST (Jaunimo savanoriškosios tarnybos) programą, skirtą žmonėms nuo 14 iki 29 metų.
Kurį laiką man vis kilo minčių apie tai, kad noriu geriau save pažinti, išmokti ko nors naujo ir taip pat produktyviai išnaudoti laiką. Iš bendraamžių jau buvau girdėjusi apie savanorystę, o pasidomėjusi bei sužinojusi, jog mokykloje yra nemažai savanoriaujančių mokinių, ėmiau apie tai svarstyti pati. Radau informacijos, kad savanoriška veikla gali būti labai įvairių formų: savanoriška veikla ir savanoriška tarnyba, nacionalinė ir tarptautinė savanoriška veikla, trumpalaikė ir ilgalaikė. Girdėjau kitų atsiliepimus, jog savanoriaujant galima išbandyti naujas veiklas, atrasti pomėgių, išsiugdyti teigiamų savybių. Mokiniai dalinosi, kokią naudingą patirtį, praversiančią ateityje, gavo savanoriaudami pagal JST programą. Nusprendžiau, kad tai puiki galimybė tobulėti, padėti kitiems ir netgi gauti 0,25 stojamojo balo. Tuo metu nežinojau, kur reikia kreiptis, nes registraciją paskelbė mokykla, tačiau dabar žinau, kad registruotis galima JRT puslapyje. Kai atėjo laikas rinktis organizaciją, pasirinkau Elektrėnų vaikų lopšelį-darželį „Drugelis“ ir visai netrukus pasirašiau sutartį. Ėjau savanoriauti būtent čia, nes noriu pamatyti, kaip darželyje vyksta darbas, prie jo prisidėti. Manau, turėtų būti smagu trumpam prisiminti savo vaikystę bei pažvelgti į vaikų grupę nebe vaikiškomis akimis. Bus įdomu stebėti, kaip vaikai bendrauja tarpusavyje ir su suaugusiais žmonėmis, tikiu, jog galėsiu semtis patirties, gerųjų savybių iš darželio Mokytojų.
Reikia įdėti ir pastangų, skirti laiko savanorystei, nes savanoriai, kurie įgyvendina daugiau nei 3 mėnesius tarnybos, įgyja JST pažymėjimą — dokumentą, patvirtinantį tarnybos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius, tačiau tik 6 mėnesių (ne mažiau nei 35 val./mėn.) nenutrūkstama tarnyba suteikia 0,25 stojamojo balo pripažinimą. Susipažinusi su mentore Justina Zaleckiene bei kuratore Aurelija Kuzmičiene, kurios pataria, padeda ir lydi savanorystės kelyje, sužinojau, kad visos veiklos bei laikas derinamas, jog tiktų ir organizacijai, ir savanoriui. Įdomu bei ne mažiau svarbu susidurti ir su kilusiais sunkumais, problemomis, mėginti jas spręsti, ypač kai visada galima kreiptis į kuratorių ar mentorių, prašyti pagalbos. Džiugu, jog turiu su kuo pasidalinti savo pasiekimais, gautomis žiniomis. Iššūkių yra, bet esu tikra, kad jie man suteiks naudos, taps dalimi mano kaupiamos patirties bei padės geriau pažinti savanorišką veiklą.
Taigi, savanorystė — ne tik visuomenei naudinga veikla, bet ir galimybė išbandyti save, atrasti savo stipriųjų savybių bei atlikti gražų, nuoširdų darbą. Todėl per šį savanorystės laikotarpį aš tikiuosi gauti įgūdžių, žinių, sukurti šiltą, jaukų ryšį su vaikais ir kartu smagiai praleisti laiką.
Paulina Malinovskytė,
Elektrėnų vaikų lopšelio-darželio „Drugelis“ savanorė