Virginija Jacinavičiūtė
Šįmet 27 -ąjį kartą kilo juodu kaspinu parištos Lietuvos vėliavos, primenančios Sausio 13 – ąją, vieną reikšmingiausių Lietuvai datų. 1991- ųjų sausį lietuviai pasipriešino Sovietų Sąjungos bandymui jėga perimti valstybiniam perversmui reikšmingus objektus: Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto bei Parlamento pastatus.

Tą dieną taikus pasipriešinimas virto kariniais veiksmais, nusinešusiais 14-os žmonių gyvybes. Ši nekaltų žmonių krauju paženklinta data tapo ne tik gedulo, bet ir pergalės diena. „Mums tai kaip naujas gimtadienis“, – sako Nepriklausomybės gynėjas, vieviškis Gintas Vilkelis.
Elektrėnuose Laisvės gynėjų diena paminėta šv. Mišiomis bažnyčioje bei Elektrėnų meno mokyklos mokytojų koncertu. Elektrėniškiai dar kartą galėjo pažvelgti į laisvės gynėjus, žvelgiančius iš nuotraukų, prisiminti jų vardus, pamąstyti, kas būtume šiandien, jei ne mūsų gynėjai, kurie nepabūgo stovėti prieš mirtį nešančius tankus.
Kol elektrėniškiai degino laužus prie bažnyčios, Laisvės gynėjai iš visos Lietuvos, kaip prieš 27 metus laužus kūrė Vilniuje prie pastatų, į kuriuos kėsinosi ar užėmė sovietų kariškiai.
Šiuose renginiuose aktyviai dalyvavo vieviškiai Gintas Vilkelis ir Juozas Gurskas. Savanoriai yra apdovanoti ,,Už nuopelnus Vilniui ir Tautai” bei ,,Nepriklausomybės gynėjo” medaliais. Laužus Vilniuje degino elektrėniškis savanoris Bronius Pargaliauskas ir būrys laisvės gynėjų trakiškių, apie kuriuos rašėme praėjusiais metais projekto „Prasmingi darbai vienija žmones“ straipsniuose.
Sausio 12-osios vakarą visi savanoriai rinkosi į tradicinį Lietuvos parlamento gynėjų susitikimą Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. Susitikime medaliai ,,Už nuopelnus Vilniui ir Tautai” įteikti Vilniaus rinktinės I bataliono vadui Romui Chodosevičiui. Iš Balceriškių kaimo kilęs R. Chodosevičius įkūrė batalioną ir buvo pirmasis vadas, gynė Aukščiausiąją Tarybą pastato viduje.
,,Už nuopelnus Vilniui ir Tautai” II laipsnio medaliu bei ,,Nepriklausomybės Gynėjo” medaliu apdovanotas Povilas Šalkauskas, Vilniaus rinktinės I bataliono Trakų kuopos I būrio vadas, gynęs parlamento prieigas.

Buvęs Vievio policijos nuovados viršininkas, savanoris Gintas Vilkelis Laisvės gynėjų iškilmėse dalyvavo ir Sausio 13-ąją kartu su kitais savanoriais, Seimo ir Vyriausybės nariais stebėjo Laisvės premijos įteikimo ceremoniją. Septintoji premija įteikta Nijolei Sadūnaitei – vienuolei, Lietuvos laisvės gynėjai, visame pasaulyje žinomai Lietuvos politinei kalinei.
Po Laisvės premijos įteikimo susirinkusieji rikiavosi Nepriklausomybės aikštėje, kurioje iškilmingai buvo pakeltos valstybės vėliavos.
Kokie jausmai užplūsta minint Laisvės gynėjų dieną, klausiau savanorio G. Vilkelio. „Ši diena išskirtinė ne tik mums, bet ir visai Lietuvai. Mums tai kaip naujas gimtadienis. Nes neaišku, kaip galėjo pasisukti likimas. Labai daug ką lėmė pučas Maskvoje. Gerai, kad tuo metu nugalėjo demokratija su Borisu Jelcinu. Jei viskas būtų buvę kitaip, gal šiandien kalbėčiau Sibire.
Žemai lenkiu galvą prieš žuvusius, bet atstovėjusius Laisvę. Jie nemirė… Jie išliks gyvi, kol tauta juos prisimins“,- mintimis pasidalino G. Vilkelis.
Sausio 13-ąją prie Vilniaus televizijos bokšto stovėjęs Bronius Pargaliauskas sako, kad tądien didelio nerimo žmonės nejautė, niekas netikėjo, kad viskas gali peraugti į beginklių žmonių šaudymą. Pamena, kai tankai paleido šūvius, jis šaukė „rėkite arba užsikimškite ausis“. Pajutus Sovietų sąjungos karių agresiją, ramybė išgaravo, o sausio 14-ąją vėl pamačius tankus prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų baimė atsispindėjo daugelio žmonių akyse. „Ne tik savanoriai apgynė Lietuvą, visa tauta apsigynė“,- kalbėjo savanoris B. Pargaliauskas.