Šaškių čempionė gyvena Vievyje

Šaškių čempionė gyvena Vievyje

Julija Kirkilienė

Pirmoji Lietuvos paprastųjų šaškių čempionė, sporto meistrė Gražina Venskevičiūtė – Steckevičienė Vievyje gyvena nuo gimimo. Ant šį mėnesį aštuoniasdešimtąjį gimtadienį švenčiančios šaškių sporto meistrės stalo dabar jau guli ne knygos apie šaškes, o per varžybas dovanų gauta Lucijaus Anėjaus Senekos knyga „Apie geradarystes“. Geradarysčių prasmė prieškario vaikui, trejų metų be tėvo likusiai, augusiai tarp dviejų brolių ir trijų seserų, gerai žinoma. Geradarystę per aštuoniasdešimt metų ji patyrė ir gaudama, ir duodama. Dvi dukras ir sūnų užauginusios vievietės sportiniu keliu seka jos vaikaitis Žilvinas.

Pirmoji čempionė
Pirmajame Vievyje pastatytame daugiabutyje gyvenanti pirmoji Lietuvos šaškių čempionė, titulą iškovojusi 1959 metais, saugo iškarpą iš 1955 metais išleisto žurnalo „Kolūkietis“. Žurnale tada buvo rašoma apie tai, kad Vilniuje pasibaigė stipriausių respublikos kaimo šaškininkų pirmenybės ir šaškių turnyre Vievio rajono atstovė Venskevičiūtė tapo pirmenybių nugalėtoja. Prie straipsnio pridėta graži jaunystės nuotrauka. Tos varžybos vyko likus keturiems metams iki to laiko, kai Gražinai buvo įteiktas garbingas I-ojo laipsnio diplomas. I-ojo laipsnio diplomu Kūno kultūros ir sporto komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos apdovanojo Venskevičiūtę Gražiną, iškovojusią LTSR 1959 m. rusiškų šaškių moterų grupėje čempionės vardą. Tuo diplomu remiantis 1993 metais Gražinai buvo suteiktas Lietuvos Respublikos šaškių nacionalinio meistro vardas. Tarp garbingų apdovanojimų sportininkės kolekcijoje saugomas pažymėjimas, pasirašytas Lietuvos šaškių federacijos prezidento Ramūno Karbauskio: „Gražina Steckevičienė pirmoji Lietuvos paprastųjų šaškių čempionė“ ir medalis už aukštus sportinius pasiekimus ir nuopelnus Elektrėnų savivaldybės sportui. O kitų medalių, taurių, diplomų už pasiekimus šaškių sporte Gražina nė nebesuskaičiuoja. Net vaikaitį Žilviną kartą toks geras pavydas užvaldė, kad mamai išpyškino: „Atrodo, kad aš negalėčiau tiek medalių turėti…“. Kaip vaikas pasakė, taip ir padarė. Dabar Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas Žilvinas Steckevičius yra kandidatas į sporto meistrus, Lietuvos jaunių čempionatų nugalėtojas ir prizininkas. Pirmąsias pamokas vaikis gavo iš močiutės, kai ši, kaip ir visos močiutės, vaikaitį vaikystėje prižiūrėdavo. Močiutė buvo pirmoji, sužinojusi, kad Žilvinas kandidatu į sporto meistrus tapo. Žilvinas jai telefonu pranešė.

Pokaris ir sportas
Gražinai, skirtingai nei Žilvinui, šaškių sporto mokytis teko sunkiais karo ir pokario laikais, kai vaikams patiems tekdavo prasimanyti žaidimų. Iš kur Gražina sužinojo šaškių žaidimo taisykles, pasakyti negali, nes nežino. Vaikystėje brolis iš lazdyno pjūkliuku supjaustė apvalias medžio kaladėles – šaškes, ant lentos nudažė kvadratus. Neprisimena Gražina, ar jie žinojo, ar ne, kiek turi būti šaškių ir kiek kvadratų lentoje, bet kad reikia kirsti, visi žinojo. Todėl berniukai kieme stumdydavo tas kaladėles ir kirsdavo, o su jais kartu ir Gražina. Šaškėmis žaisti vaikų nemokė nei Vievio progimnazijoje, nei Kauno gimnazijoje, kur Gražina mokėsi. Pradėjusi dirbti Vievio bibliotekoje, Gražina tarp kitų pramogų vieviečiams organizavo ir šaškių žaidynes. Biblioteka jau turėjo pirktų šaškių. Vieviečiai būriais rinkosi šaškėmis žaisti, daugiausiai vyrai, kurie jau žinojo šaškių žaidimo taisykles, o iš jų taisyklių išmoko ir Gražina. Dažnai ji pradėjo vyrus aplošinėti, todėl vyrai Gražiną įtraukė į Vievio šaškininkų komandą. Prasidėjo tarprajoninės varžybos. Gražinos mama nesuprato, kodėl Gražinai neužtenka žaisti tik Vievyje, kodėl ji traukiniu trankosi po kitus rajonus, bet netrukdė.
Vievio komanda traukiniu važinėjo į tolimiausius Lietuvos rajonus. Kartą šaškių pirmenybėse, Zarasų rajone, rimti žaidėjai tyčiojosi iš Vievio komandos, kad šie neturį žaidėjų, todėl mergaičiukę atsivežę. Vyrai taktiniais sumetimais pasodinę žaisti Gražiną prie pirmojo stalo, kur žaidžia stipriausieji, – Gražina pralaimėsianti, bet vyrai laimėsią prie kitų stalų ir komanda gausianti gerą vietą. Gražina prisimena, kaip už stalo atsisėdo su solidžiu dėde, o šis ir pralaimėjęs partiją. Negalėdamas tuo patikėti, paprašė sužaisti pakartotiną partiją, bet ir tą pralaimėjo. Dabar, sako Gražina, kitaip varžybos organizuojamos. O tada vienas asmeniškai negalėjai dalyvauti varžybose, todėl ji turėjo tokį pažymėjimą, kurį tebesaugo: „Lietuvos TSR Laisvanoriško Sporto Draugija „Kolūkietis“. Gražina atstovavo Vievio „Stalino keliu“ kolūkiui. Šaškininkė buvo žinoma Lietuvoje, su sportininkais išmaišė visą tuometinę Tarybų Sąjungą, iš moterų buvo geriausia Lietuvos šaškininkė

Pradžia ir pabaiga
Gero humoro jausmo nestokojanti ir gera atmintimi pasigirti galinti aštuoniasdešimtmetė dar dalyvauja rajoninėse šaškių varžybose, dažnai ir pergalių išplėšia. Bet sako, kad viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Bibliotekininkės specialybę įsigijusi ir daug metų Vievio bibliotekoje dirbusi Gražina dabar vietoj šaškių lentos dažniau renkasi knygą. Tarp gausios bibliotekos vietos užtenka ir nuotraukų albumams, kuriose sudėtas Gražinos gyvenimas ir iškarpos iš įvairios spaudos. Tiesa, mūsų pokalbio metu albumai buvo pustuščiai – dukros susirinkusios nuotraukas, kažkokį siurprizą jubiliejui ruošiančios. Jubiliejaus proga ir Vievio kultūros centre organizuojamas šaškių turnyras, skirtas pirmosios Lietuvos šaškių čempionės Gražinos Steckevičienės 80 metų jubiliejui. Šiame turnyre Gražina nežais. Jai paskirta garbinga misija – apdovanoti nugalėtojus. Bet tai nereiškia, kad ši diena jau ir bus Gražinos sportinio kelio pabaiga. Gražina dar turi energijos ir to sportinio „užtaiso“, kurį gali panaudoti ir varžybose, ir duodant patarimų jaunesniems sportininkams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų