Profesinės energetikų sąjungos „Solidarumas“ nariai ataskaitinėje konferencijoje, vykusioje vasario 2 d. sulaukė gausaus būrio svečių iš Seimo, bet mažai iš jų darbovietės administracijos. Pasidomėti, kuo džiaugiasi, ar ko reikalauja profsąjungos, AB „Lietuvios energija“ delegavo tik vieną atstovą – Prevencijos ir kontrolės departamento direktorių Joną Šneideraitį. Tiesa, nei prevencijos, nei kontrolės profsąjungoms ir neprireikė – tiek LPS „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė, tiek profesinės energetikų sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Rimtautas Ramanauskas džiaugėsi, kad retai kur Lietuvos įmonėse yra sudaromos tokios darbuotojams palankios kolektyvinės sutartys, nes patys elektrinės darbuotojai įrodė, jog „samdomas darbuotojas nėra šiukšlė, bet yra nusipelnęs pagarbos“. O politikai susirinkime rado gerą auditoriją, išklausiusią, kodėl į Seimą reikia rinkti juos, o ne kitus.
Julija Kirkilienė
Apie duobes ir vingius
Konferencijai pirmininkavęs Elektrėnų profesinių sąjungų bendrijos pirmininkas Mykolas Masys pirmiausia į tribūną pakvietė J. Šneideraitį.
Šis teisinosi čia esąs atsiųstas atsitiktinai, nes elektrinės direktorius Vidas Jocys yra išvykęs tobulintis į Krokuvą, o „Lietuvos energijos“ direktorius Dalius Misiūnas – į kažkokį kitą susitikimą. Prevencijos ir kontrolės departamento direktorius sakė negalintis nieko žadėti, nesąs prisidėjęs prie administracijos ir profsąjungos bendrai nuveiktų darbų, bet turįs informacijos, kad profsąjungos pageidavimai sugulė į kolektyvinę sutartį, kurios vykdymą kontroliuos irgi profsąjungos. Tiesa, jei kas nors tos sutarties nenorėtų vykdyti, tai jo vadovaujamas departamentas galėtų pabarti. J. Šneideraitis pripažino, kad bendradarbiavimo kelyje tarp administracijos ir profsąjungų buvo ir duobių, ir vingių, bet nuolatinis kalbėjimasis, diskusijos, davė dabartinius rezultatus, kurie tenkina abi puses. Jis gyrė „Solidarumą“, apgynusį darbininkų pozicijas.
Apie aktyvią visuomenę
„Profesinių sąjungų tikslas yra žmogus, jo galimybė užsidirbti, išlaikyti šeimą, jaustis pilnaverčiu ir lygiateisiu savo valstybės piliečiu. Tik aktyvi visuomenė gali siekti geresnio gyvenimo ir nebūti sužlugdyta oligarchų”, – sakė baigdamas savo metinę ataskaitą profesinės energetikų sąjungos „Solidarumas” pirmininkas R. Ramanauskas. Pasak pirmininko, į konferenciją susirinkusių žmonių gausa parodo, kad energetinės problemos rūpi ne tik dirbantiesiems šioje srityje, bet ir daugumai žmonių. Žmones aktyvius būti ir ragina profsąjungos, organizuodamos įvairiausius protestus. Štai Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ organizavo protesto akcijas-piketus prie Energetikos ministerijos, prie LR Prezidentūros ir prie LR Seimo. Piketavusieji prie LR Seimo susitiko su Darbo reikalų komiteto pirmininku Rimantu Dagiu, Seimo nariu Jurgiu Razma bei Seimo nariu Kazimieru Uoka. Pavyko susitarti dėl susitikimo su energetikos ministru Arvydu Sekmoku. Ministras patikino, kad darbuotojai bus pervesti dirbti tomis pačiomis sąlygomis, kurios yra iki šiol, su garantija vieneriems metams. Profsąjungiečiai neapsiriboja protestais Lietuvoje, apie save žinoti jie duoda ir Europai.
Rugsėjo 17 d. Lenkijos mieste Vroclave vyko eurodemonstracija prieš biudžetų veržimo politiką ir prieš teisių į kolektyvines derybas apribojimą, kurią organizavo Lenkijos profesinės sąjungos, demonstracijoje dalyvavo ir elektrinės profsąjungų nariai.
2011 m. gruodžio 10 d. Vilniuje vykusioje protesto akcijoje dėl darbo santykių liberalizavimo aktyviai dalyvavo ir Elektrėnų profsąjungiečiai.
Apie energetiką
„Keldami esamas problemas norime tik parodyti energetinės reformos trūkumus, jos neužbaigtumą, energetikų padėties nestabilumą ir reformos rengėjų nekompetenciją. Šie praėję metai mūsų įmonės profesinėms sąjungoms buvo labai darbingi, pareikalavę daug emocijų ir įtampos. Iškilus grėsmei darbuotojų užimtumui ir jų socialinėms garantijoms, vyko periodiniai susitikimai su „Lietuvos energijos“ generaliniu direktoriumi Daliumi Misiūnu ir Lietuvos elektrinės l.e. direktoriaus pareigas Vidu Jociu – profsąjungiečiams atsiskaitė R. Ramanauskas. –
Tačiau padėtis nebuvo išaiškinta ir tikslesnių atsakymų nebuvo gauta. Įmonės dirbančiųjų įpareigoti, kreipėmės į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją ir į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją. LR Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas tuomet informavo, kad susiklosčiusią situaciją perduos Energetikos ministerijai, ir paragino ieškoti kompromiso socialinio dialogo ir partnerystės būdu. Viceministras Arvydas Darulis į paklausimą atsakė, jog pertvarka energetikos sektoriuje vyksta vadovaujantis ES III-ojo elektros energetikos sektoriaus reguliavimo paketu ir LR Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 517, kuriuo buvo patvirtintas energetikos įmonių reorganizavimas“.
2011 m. birželio 23 d. įvyko UAB „Kauno energetikos remontas“ ir AB „Lietuvos elektrinė“ administracijos bei Lietuvos elektrinės remontininkų susirinkimas. Susirinkime darbuotojai buvo informuoti, jog turi iki 2011 m. liepos apsispręsti dėl tolesnio darbo. Bet UAB „Kauno energetikos remontas“ galėjo užtikrinti darbuotojų socialines garantijas tik vieneriems metams. Darbo užmokesčio ir socialinių garantijų neužtikrintumas sukėlė sumaištį tarp elektrinės darbuotojų. Vykdant energetikos sektoriaus reformą buvo pažeisti darbuotojų informavimo ir konsultavimo principai, neteisingai interpretuota ir aiškinta ES energetikos politika.
Sprendimai
Tokia sutartis elektrinės darbuotojų netenkino, jų nuomonė buvo vieninga: jeigu tapo nereikalingi Lietuvos elektrinei, tai ir elektrinė jiems nereikalinga. Dauguma nutarė imti jiems priklausančią kompensaciją ir išeiti.
2011 m. rugpjūčio mėnesio pirmosiomis dienomis įvyko įmonių susiliejimas: Lietuvos elektrinės, Kauno hidroelektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Vykstant reorganizaciniams procesams, lygiagrečiai vyko ir derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties.
2011 m. rugpjūčio 29 d. Elektrėnuose įvyko informacinis seminaras darbo netekusiems žmonėms. Susitikime dalyvavo Lietuvos darbo biržos atstovai ir Socialinės paramos skyriaus vedėja. Žmonės buvo informuoti apie savo teises ir pareigas, netekus darbo.
Reikšmingiausiu elektrinės ir profsąjungų įvykiu R. Ramanauskas pavadino 2011 m. lapkričio 3 d. pasirašytą kolektyvinę sutartį tarp AB „Lietuvos energija“ ir bendrovės darbuotojų, kurią pasirašė „Lietuvos energijos“ atstovas – generalinis direktorius D. Misiūnas, darbuotojams atstovavo elektros gamybos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Sirvydas, profesinės energetikos sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas R. Ramanauskas, Kauno hidroelektrinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas D. Zimonas, Kruonio HAE gamybinės-techninės profesinės sąjungos pirmininkė L. Kazlovienė. Ši sutartis dienos šviesą išvydo po intensyvaus, daug emocijų pareikalavusio, šešių mėnesių darbo. Derybos, pokalbiai ir konsultacijos sugriovė susidariusią išankstinę nuomonę, kad darbuotojai senbuviai yra skaudulys, kurį reikia būtinai pašalinti.
Kas bus?
Lietuvos elektrinės darbuotojams metai buvo išties labai neramūs. Vykdant sektoriaus reformą, naujieji Lietuvos energetikos vadovai nusprendė mažinti Lietuvos elektrinės darbuotojų skaičių. Apie 100 žmonių neteko darbo. Pasak R. Ramanausko, ne mažesnės problemos laukia ir šiais metais. 2012 m. sausio 19 d. LR Seime išklausius energetikos ministro A.Sekmoko atsakymus į Seimo narių užduodamus klausimus dėl pertvarkos energetikos sektoriuje, profsąjungiečiams taip pat iškilo daug klausimų. Ministras apie Lietuvos elektrinę sakė, kad po 2012 m. rugsėjo, pradėjus veikti kombinuoto ciklo blokui (455MW), bus priimami sprendimai dėl trečiojo ir ketvirtojo blokų demontavimo. Taip pat svarstoma galimybė konservuoti penktąjį ir šeštąjį bloką. Sprendimas bus priimtas atlikus analizę. Patirtis kelia naujus klausimus: kaip bus su dirbančiais žmonėmis? Kaip tai atsilieps jų darbo užmokesčiui? Ar bus pervedami dirbantieji į išorines įmones, kas šiuo metu yra labai madinga? Šie klausimai lieka neatsakyti. Šiuo metu vyksta aptarimai dėl naujos motyvacijos sistemos įdiegimo, kurią siūlo darbdavių atstovai.
„Prašau visų čia esančių: nelikime abejingi, padėkime vieni kitiems, kalbėkime apie tai, kas skaudžiausia, būkime aktyvūs sprendžiant visas problemas. Mes gyvename savo valstybėje ir savo žemėje, nesam kokie emigrantai, kad bijotume pasakyti žodį“,- baigė savo kalbą energetikų profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkas.
Politika
Ataskaitinėje konferencijoje dalyvavo didelis būrys svečių: Seimo nariai K. Uoka, Almantas Petkus, Algirdas Sysas, Bronius Bradauskas, Elektrėnų vicemeras, buvęs energetikas Viktoras Valiušis.
Seimo narys K. Uoka kalbėjo, kad Lietuvoje nėra vieningo nacionalinio susitarimo energetikos politikos sektoriuje. Jo nuomone, politikai nesusitaria, ar reikia atominės elektrinės. Jo nuomone, jeigu bus statoma atominė elektrinė, tada Lietuvos elektrinės tikrai neliks. Nors daug ekspertų sako, jog Lietuvai ekonomiškai neapsimoka statyti atominės elektrinės, kai kaimynystėje kyla dvi, o Lietuvos biudžete „švilpauja vėjai“, galutinis sprendimas bus priimamas Seime. Svarbiausia yra Lietuvos žmonėms apsispręsti, ar Lietuva bus atominės energetikos šalimi, ar ne. Seimo narys B. Bradauskas pakalbėjęs apie Lietuvos politikų daromas klaidas, apie atominę elektrinę kalbėjo, kaip apie nuvažiavusį traukinį. Atominę statyti reikėjo anksčiau.
Apie energetiką kalbėjo ir kiti svečiai, nors ne taip įtaigiai, bet vis tiek aišku buvo visiems: energetika yra politika ir jos ateitis priklausys nuo to, ar protingi politikai ateis į valdžią. O valdžia, pasak Seimo nario A. Syso, duodama ne nuo Dievo, o nuo rinkėjų. Rinkimai į Seimą vyks jau šį rudenį.