Profsąjungiečių tribūna: mes norim ramiai dirbti ir gyventi be nerimo dėl rytdienos

Lietuvoje, padedant inteligentams socialistams, 1892 m., t.y. gerokai anksčiau negu kitose Rusijos imperijos dalyse, įsikūrė pirmoji kurpių profesinė sąjunga. Minimas 1900.05.15-06.03 batsiuvių profsąjungos streikas, kuris, materialiai remiant vokiečių batsiuvių profsąjungoms, laimėjo – pasiekė, ko reikalavo.
1902 m. Lietuvoje jau veikė kurpių, odininkų, siuvėjų, stalių, metalistų, plytininkų, duonkepių, trikotažo, lentpjūvių darbininkų sąjungos. Tais pačiais metais, kaip niekad aktyviai, paminėta gegužės 1-oji. Nemažai darbininkų buvo suimti ir išplakti rykštėmis. Keršydamas už susidorojimą, žydų darbininkų sąjungos narys darbininkas Girša Lekertas prie Lukiškių aikštės triskart šovė į tuometinį generalgubernatorių fon Valį ir jį sužeidė. Už tai G. Lekertas nuteistas mirties bausme…
Dauguma darbininkiškų organizacijų veikė nelegaliai ir buvo visaip varžomos Caro režimo. 1905 m. vyko visuotinis streikas, kurio metu žuvo 3 darbininkai, o vėliau dar vienas mirė nuo žaizdų (šio įvykio paminklinė lenta ant centrinio knygyno Vilniuje kabo ir dabar). Jų laidotuvės peraugo į masinę manifestaciją, kurioje dalyvavo apie 50000 žmonių… Jau tada darbininkai siekė gyventi kaip lygiaverčiai žmonės, vardan to aukodami net savo gyvybes…
O dabar gyvename XXI-ojo amžiaus pradžioje. 2010-02-06 rinkomės į Elektrėnų regiono Profesinės sąjungos „Solidarumas“ seminarą. Turbūt ne atsitiktinai pirmasis seminaro akcentas – skambučio aidas. Tokius varpelius 2000-aisias metais gavome ilgiausią profsąjunginės veiklos stažą turintys profsąjungiečiai. Garsus, tyras, švarus skambesys tarsi simbolizuoja ir mūsų veiklos prioritetus. Dirbantys žmonės aiškiai, tiesiai, drąsiai sakome: mes nenorime susipriešinimo, mes tik giname savo teisę į socialinį teisingumą, mes prieš diskriminaciją darbe, mes prieš dirbančių žmonių skurdą…
Ačiū Dievui, tam yra realios prielaidos, nes gyvename Europos Sąjungoje, kurioje, kaip ir pačioje Lietuvoje, galioja įstatymai, ginantys dirbantį žmogų, eilę metų įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinės partnerystės stiprinimo programa.

Pranešimą apie stresą darbe skaitė LPS „Solidarumas“ atsakingoji sekretorė – programos konsultantė J. Meškauskienė. Pranešimą apie stresą ir diskriminaciją darbe skaitė bei darbą grupėse organizavo programos koordinatorė – Lietuvos moterų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė A. Kriščiūnienė. Lektores pristatė Elektrėnų PS Koordinacinio centro pirmininkas Mykolas Masys.
Seminare dalyvavo entuziastingosios pirmininkės Birutės Grybauskienės sukviesti neseniai įsikūrusios Elektrėnų teritorinės profesinės sąjungos nariai, dirbantys įvairiose įmonėse bei organizacijose, daugiausiai jauni žmonės.Jų susidomėjimas seminaro temomis, aktyvus dalyvavimas diskusijose visai neatitiko daugelio mūsų susikurtų šiuolaikinio jaunimo stereotipų. Vietoj to, kad sėdėtų prie „kompo“, „teliko“ ar „knaipėje“, jie aktyviai dirbo grupėse, drąsiai išsakė savo nuomonę. Kai šalia sėdinčio Mariaus paklausiau, iš kur toks jo mąstymas, minčių raiška, jis atsakė, kad daug skaito psichologinėmis bei filosofinėmis temomis, kad gyvenimas vertas to, kad norėtum jį pažinti ir, kiek gali, padėtum ir sau, ir šalia esančiam…
Seminaras baigėsi. Lauksime kitų susitikimų, bendravimo, nes taip gyventi daug įdomiau ir prasmingiau. Labai tikimės konstruktyvaus geranoriško bendradarbiavimo su darbdaviais, juk norime tiek nedaug – tik norime ramiai dirbti ir gyventi be nerimo dėl rytdienos.