Priversti kentėti

Julija Kirkilienė

Kovo 18 d. ant Alesninkų žiedo išvirto šiukšliavežė.  Balandžio 13 d. jau pačioje Alesninkų gyvenvietėje buvo atkabintas vienas konteineris nuo  šiukšliavežės, nes ši sugedo.

Alesninkų gyvenvietės žmonės, dūsdami nuo išmetamų dujų, vibracijos ir sąvartyno kvapo, nesulaukia, kada automobilių srautas bus nukreiptas aplinkkeliu, kuris yra nutiestas, bet jo nepriima savivaldybės sudaryta priėmimo komisija.  Aplinkkelį stačiusios įmonės UAB „Kelda“ aikštelės vadovas Gintas Gaidelis redakcijai sakė, kad aplinkkelį atidaryti planuoja nuo liepos 1 d. Anksčiau darbus baigti sutrukdė vėlyvas pavasaris.

Į Alesninkus antradienio vakare atskubėjęs mero pavaduotojas Algimantas Adomaitis į gyventojų paklausimus apie sąvartyno ateitį atsakinėjo, esą gyventojai gauna neteisingą informaciją. Žmones, žinoma, tai piktino. Jie kaip tik ir nori informacijos, bet iš savivaldybės vadovų jos negauna. Neinformuoja valdžia Kazokiškių ir Alesninkų gyventojų apie tai, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (toliau – VAATC) projektuoja antrąją sąvartyno sekciją, kad savivaldybėje tas pats VAATC  norėtų įrengti aikšteles biodegraduojančioms (žolei, lapams, šakoms) atliekoms, o mero   pavaduotojas, pagal profesiją  gydytojas, stengiasi įtikinti, kad tos aikštelės savivaldybei atneš tik naudos. Bet kas ir kokia valdžia begali tikėti, taip apgauti, statant sąvartyną Kazokiškėse? Kaip susitikime su Kazokiškių gyventojais  sakė tarybos narė Asta Juknienė, prieš šešerius metus kita gydytoja,  vievietė Danutė Kameneckienė ranką prie širdies pridėjusi įtikinėjo gyventojus, kad sąvartynas neskleis kvapų. Šiuo metu sąvartynas  dvokia net Elektrėnuose.

VAATC direktorius Gintaras Čukauskas redakcijai sakė, kad aplinkkelį jie tik projektavo ir skyrė žemės, o kelio nutiesimo terminai priklauso nuo mūsų savivaldybės ir UAB „Kelda“. Atsiradus galimybei pakalbėti su VAATC, nepraleidau progos pasidomėti įvairiomis elektrėniečius kankinančiomis sąvartyno problemomis.  G. Čukauskas sakė, kad sąvartyno kvapų pašalinti nebus įmanoma, kol žmonės nepradės atskirti  bioskaidžių, t.y. virtuvinių atliekų, ir jų atskirai neperdirbs. VAATC vadovai sakė stengiasi kvapus sumažinti, darydami sąvartyne gręžinius, priverstinį dujų siurbimą ir dujas degindami. Kad kvapo nebūtų, išverstas atliekas reikėtų kuo nors uždengti, bet jų neuždenginėja, kaip  statydami sąvartyną buvo žadėję gyventojams.

Kazokiškių seniūnijos sueigoje gyventojams savivaldybės vadovai negalėjo atsakyti, ar jiems pažadėta kasmetinė 400 tūkst. litų kompensacija atiteko Pilypiškių gyvenvietės aplinkos gerbūvio gerinimui. Pasak G. Čukausko, nei Kazokiškių, nei Alesninkų gyventojai iš jų kompensacijos neima. Su Pilypiškių bendruomene jie suradę kompromisą ir tuos pinigus panaudojo Pilypiškių gyvenvietės gerbūviui. Šiuo metu, sako G. Čukauskas, vedamos derybos su savivaldybės vadovais, kad VAATC prisidėtų prie vandentvarkos projekto įgyvendinimo Kazokiškėse ir Alesninkuose. Tam būtina pasirašyti trišalę sutartį tarp bendruomenių, savivaldybės ir VAATC. Šiais metais tie  400 tūkst. litų bus investuoti į vandentvarką, jei bendruomenė sutiks pasirašyti sutartį.

Informacija apie antrosios sekcijos (30 ha) statybą tikrai nėra iš piršto laužta. Pasak VAATC direktoriaus, šešių sekcijų, kaip buvo planuota,  nereikės statyti, bet  antrą sekciją planuoti reikia, kad nesikartotų Kariotiškių istorija – vilniečiams nebūtų kur šiukšles vežti. Antros sekcijos statybos ES jau nefinansuos, todėl lėšas kaupti pradeda pati atliekas tvarkanti bendrovė. Kazokiškiečius nuraminti direktorius galįs tik tuo, kad pastačius atliekų deginimo įmonę, atliekų įvežimas į Kazokiškes sumažės iki  15-25 proc. ir vietos vienoje sekcijoje  užteks 6-7 metams. Jei žmonės atliekas rūšiuotų, jei atskirai būtų perdirbamos bioskaidžios ir degios atliekos, gal vienos sekcijos užtektų ir dešimtmečiui. O kol kas žmonės, kurių gyvenamojoje aplinkoje, neatsižvelgiant į  jų pasipriešinimą, pastatė sąvartyną, priversti kentėti.