Jau trisdešimtus antrus metus skaičiuoja laikas nuo 1991 metų sausio 13-osios įvykių, bet žmonių atmintyje tos dienos giliai įsirėžę atmintyje. Jau, atrodo, visi prisiminimai išklausyti, visos istorijos užrašytos, bet vis kažkas naujo iškyla atmintyje… Šį kartą spausdiname elektrėniškių literatų prisiminimus, užrašytus eilėmis. Paskaitykime, kad neužmirštume.
Vilija Dobrovolskienė:
Tai dėl manęs.
Dėl mano vaikų ir anūkų.
Tai dėl mūsų ramios ateities
Žuvo žmonės, krito po tankais,
Nepabūgo skausmingos mirties.
Tai dėl tėviškės sodų rasotų,
Dėl linų mėlynumo dangaus
Ėjo jie, nes žinojo –
Už tėvynę, už laisvę kovoja,
O jų kūnus žemė gimtoji priglaus.
Ačiū tau, kad buvai, kad kovojai,
Kad be baimės prieš priešą ėjai.
Šiandien mes už gyvybes dėkojam,
Gieda tau balti angelai.
***
Dega laisvės laužai.
Mūsų širdys liepsnoja.
Balto sniego fone –
Kraujo lašas raudonas.
O į dangų giesmė –
Ji šventa, už tėvynę.
Pagarba ir šlovė
Tiems, kas gynė valstybę.
Elena Malašauskienė:
Ir šiandien skauda širdį –
Gyvi prisiminimai,
Kaip savo teises gynėm
Visi kaip vienas kumštis –
Už laisvę, už tėvynę.
Praliejo savo kraują,
Gyvybę paaukojo
Jaunutė Loreta
Ir dvylika jaunų vaikinų
Tarsi iš pasakos
„Dvylika brolių,
Juodvarniais lakstančių“.
Visa tauta buvo vieninga
Kovoj už laisvę, už tėvynę.
Egidija Sakalauskienė:
Lietuva!
Aš Tavo sunkų kelią
Kaip legendą rūsčiąją menu,
Neštą motinos, senelių
Iš ugnim liepsnojusių dienų.
Randas gis ant Tavo švento veido,
Palytėtas laisvės šypsenos.
Jau nesmaugs
Rausvus sparnus išskleidus
Praeitis lietuviškos dainos.
Kilk į saulę,
Į beribį aukštį,
Lietuva, troškimais dideliais!
Tavo vaikai neš Tave lyg paukštę
Atgimimo žydinčiais keliais…
Arvydas Vyšniauskas:
Tai buvo kitoks metas.
Pučia stiprus,
Žiema alsuojantis vėjas žvarbus.
Tik staiga nustembi, pamatai –
Kas gi tai?
Iš tolo šviečia ugnies šaukliai –
Dega sausio laužai!
Ir trispalvės visur –
Ant peties, prie širdies.
Ir drąsūs, vieningi veidai,
Kokių dar niekada nematei.
Taip eita teisingu keliu,
O trys spalvos – geltona, žalia,
raudona –
Šildė širdis visų,
Nors netrūko laužų.
Tas metas buvo išskirtinis,
Kai vieningai skambėjo
Drąsos išlikimas,
Bebaimių gimimas,
Tautos atgimimas.
13 eilučių Sausio 13-ajai
Tą dieną taip sunku pamiršt…
Kaip galima neprisimint,
Kaip tąsyk jis keliavo –
Didysis Liūdesys per šalį,
Kurį lydėjo minios,
Lydėjo ir Rimtis,
Lydėjo ir Viltis.
Ir minios gedinčių akių,
Ir minios žėrinčių širdžių,
Ir begalė sužeistų jausmų…
Tačiau svarbiausia, kad tą dieną
Tikėjimas buvo visur ir visų –
Laisvę pasiekti tegalim kartu!
Nijolė Ustilienė:
Neužmirškim…
Plevena žvakės languos,
Atlapuos žiedai pražysta,
Krauju aplaistytos datos
Neužmirškim, neužmirškim,
neužmirškim…
Dega atminimo laužai,
Į dangų maldavimai kyla,
Dainos žodžiai išdidžiai
Perskrodžia spengiančią tylą.
Sėlina karo šmėkla,
Styro mirties pirštai,
Virš Ukrainos miestų
Laisvės viltis nemiršta…
Trapi, sušaudyta laisvė,
Pasaulis laukia, budi…
Išlikusi tiesos pusėje
Atmintis gyva, ji liudija…
Ukrainos vėliavos languos,
Vilties žiedai pražysta,
Krauju aplaistytos tautos
Neužmirškim, neužmirškim,
neužmirškim…
Steponas Kirkilas:
VĖL
Vėl degs
Atminimo laužai.
Degs tiems,
Kuriuos pakirto kulkos,
Traiškė tankai.
Vėl degs
Atminimo laužai.
Degs tiems,
Kurie atėjus
Lemties valandai
Išėjo amžinybėn.
Vėl degs
Atminimo laužai.
Degs Jiems
Kaip padėka
Būti laisviems.
Vėl degs
Atminimo laužai.
Degs Mums
Primindami –
Kova nebaigta.
Tad dek
Dieną ir naktį,
Negesk, kovos,
Šviesos, laisvės
Amžina ugnele.