Europos Komisija gavo Žemės ūkio ministerijos parengtus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) pakeitimus. „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ – viena iš KPP priemonių, kurioje jie numatomi.
Tikimasi, kad naujovės dar labiau išpopuliarins šią priemonę, taps finansine paskata ūkininkams ir prisidės prie aplinkos išsaugojimo.
Džiugi žinia užsiimantiems gyvulininkyste
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Prakapienė sako, kad Europos Komisijai pateikti pakeitimai turėtų nudžiuginti ūkininkus. Visų pirma tuos, kurie užsiima gyvulininkyste.
Iki šiol reikalauta, kad priemonės veiklos „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai deklaruotų tik tas natūralias ir pusiau natūralias pievas, kurios daugiau nei 5 m. nebuvo persėtos kultūrinėmis daugiametėmis žolėmis. „Skatindami gyvulininkystę ir stengdamiesi suteikti pareiškėjams finansinę motyvaciją, norime, kad šioje veikloje taip pat galėtų dalyvauti tie ūkininkai, kurie laiko gyvulius ir turi, kaip mes sakome, „jaunesnes“, iki 5 m., pievas“, – aiškina A. Prakapienė.
Pasak jos, kitų pokyčių minėtoje veikloje nenumatoma: nesikeis nei išmokos dydis (101 Eur už ha), nei sutartinių gyvulių skaičius (0,3–1 SG/ha) ir t. t. Be to, specialistė ramina ūkininkus, nerimaujančius dėl pievų statuso pasibaigus įsipareigojimams: „Tikrai nebus taip, kad po penkerių metų jūsų pievos pavirs daugiametėmis. Galėsite jas suarti ir sėkmingai ūkininkauti.“
Iki 10 ha nebus ribojamas ražienų plotas
A.Prakapienė pasakoja, kad praėjusio programinio laikotarpio metu itin daug dėmesio sulaukė veikla „Ražienų laukai per žiemą“. Dėl šios priežasties, o taip pat dėl didelės dirvos erozijos ir klimato kaitos požymių mūsų šalyje pasiūlyta atnaujinti šią veiklą.
„Pagrindiniai reikalavimai išliks tokie, kokie buvo 2007–2013 m. Nuėmę derlių ūkininkai turės palikti ražienas iki kitų metų kovo 1 d.
Ražienų plotuose bus draudžiamas organinių, mineralinių trąšų, pesticidų naudojimas, taip pat draudžiama ražienas tręšti, kalkinti ir skusti. Atsisakyta lengvo paviršiaus kultivavimo reikalavimo – jis sukeldavo nemažai klausimų. Ražienų laukams tinkamas plotas bus ribojamas – ne daugiau kaip 50 ha ariamosios žemės“, – sako specialistė.
Tiesa, numatoma nauja, praėjusiu programiniu laikotarpiu netaikyta lengvata. „Naujovė taikoma pareiškėjams, turintiems iki 10 ha ariamosios žemės: pasirinkę tinkamą sėjomainą, šie pareiškėjai teoriškai galėtų visus 10 ha pasilikti ražienoms ir gauti kompensacines išmokas. Be to, kaip jau minėjau, ražienų palikimas prisidės prie klimato kaitos mažinimo ir dirvos apsaugojimo nuo erozijos dėl vėjo“, – pastebi A. Prakapienė. Numatomas išmokos dydis – 99 Eur už ha, įsipareigojimų trukmė – 5 m.
Tarpiniai pasėliai – dirvos apsauga ir natūrali trąša
Bendradarbiaudami su Aleksandro Stulginskio universiteto moks-lininkais, Žemės ūkio ministerijos specialistai taip pat paruošė visiškai naują priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ aprašą.
„Mes sukūrėme naują veiklą, kuri, viliamės, bus populiari tarp pareiškėjų, nes tarpiniai pasėliai yra ir žalioji dirvos danga, ir natūrali trąša. Tarpinius pasėlius ūkininkai turės pasėti po derliaus nuėmimo vėliausiai iki rugsėjo 15 d. Aišku, kuo anksčiau tai padarys, tuo geriau – tarpiniai pasėliai spės sugeneruoti žaliąją masę. Tarpinius pasėlius reikės išlaikyti iki kovo 1 d. Išmokos dydis – 134 Eur už ha, o tinkamas plotas paramai gauti – ne mažiau kaip 1 ha“, – sako A. Prakapienė.
KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ sudaro 12 veiklų.
Gabrielė Pastaukaitė
Nuorauka Gintaro Kandroto
Užs. 1717