Pirmos kadencijos tarybos nariai sakė turėję daug norų, bet mažai patirties

Julija Kirkilienė

Pirmos savivaldybės tarybos nuotraukoje – daug jaunų veidų, iš kurių dauguma gyvena ir vis dar eina vienas ar kitas pareigas arba yra aktyvūs visuomenininkai. Per tuos 25 metus keitėsi partijos ir tarybos nariai. Dviejų pirmo­sios tarybos narių – Jurgio Vytauto Grigaliūno ir Vito Jankausko – nebėra tarp gyvųjų. Vienas tarybos narys – Kęstutis Vaitukaitis – vi­sas septynias kadencijas į tarybą renkamas be pertraukos. Naujai įkurtos Elektrėnų savivaldybės ­taryba į pirmąjį posėdį rinkosi ­balandžio 5 d., o šiuo metu jau dirba septintosios kadencijos tarybos nariai. Apie savivaldybės įkūrimą ir darbą pirmaisiais metais pakal­binome kelis skirtingų partijų narius ir nuo pat savivaldybės įkūrimo administracijoje dirbusį dabartinį merą Ge­diminą Ratkevičių.

Vladimir Fedotov
Pirmuosiuose rinkimuose į Elek­trėnų savivaldą gerai pasirodė Naujosios sąjungos (socialliberalų) partija, tuo metu populiari buvusi ir Lietuvoje. Jie rinkimuose 238 balsais laimėjo mažiau nei Centro sąjunga, bet abi partijos taryboje turėjo po 6 deputatus. Centro sąjungos partijai vadovavo Kristijonas Kameneckas, Socialliberalų partijos Elektrėnų ­skyriui tada vadovavo Vladimir Fedotov. Abi partijos sudarė valdan­čią­ją koaliciją ir pasiskirstė postais: K. ­Vaitukaitis 21 balsu iš 25 tarybos narių buvo išrinktas meru. Jo pavaduotoju išrinktas buvo ne Socialliberalų partijos pirmininkas V. Fedotov, o partijos narys Andrejus Paberalis, K. Kameneckas paskirtas administracijos direktoriumi, jo pavaduotoju – rinkimuose dalyvavęs su Centro partija Ovidijus ­Leicmonas. V. Fedotov sako, kad atėjęs dirbti į tarybą turėjęs daug norų ir planų, bet mažai patirties. Pasak jo, politinės patirties iš tarybos narių turėjo tik Viktoras Valiušis, Bronius Pargaliauskas, Kęstutis Vaitukaitis, Ovidijus Leicmonas, Jonas Grybauskas, nes jie dirbo Trakų r. savivaldoje. Kaip vieną didžiausių norų V. Fedotov prisimena projektą „Jaunimo krantas“, kurio nė vienos kadencijos tarybos nariams įgyvendinti nepasisekė gal dėl politikų patirties trūkumo. V. Fedotovas tą projektą vertina kaip gerą, bet ne laiku pristatytą. Pasak Vladimiro, tada dar nebuvome Europos Sąjungos nariai, nebuvo ES finansavimo. Bet buvo kai kurių verslininkų strateginis mąstymas, kad Elektrėnuose, mieste tarp Vilniaus ir Kauno, didelius projektus galima vystyti pigiau, greičiau ir paprasčiau. Projekto idėjos autorius Rimantas Varanavičius savo idėją perdavė Kaunui. Tad labai panašus į projektą „Jaunimo krantas“ Kaune išdygo „Technopolis“. Elektrėnų savivaldybėje pagal „Jaunimo kranto“ idėjas dalimis įveiklinamos marių pakrantės ir marios, tik be namelių ant vandens.

Bronius Pargaliauskas
Iki Teritorijos administracinių vienetų reformos, per kurią nuo 2000 metų įkurtos buvo penkios naujos savivaldybės, Bronius Pargaliauskas dirbo Trakų r. mero pavaduotoju. 1999 metais Vilniaus apskrities viršininko Alio Vidūno įsakymu, B. Pargaliauskas paskirtas Elektrėnų savivaldybės laikinuoju administratoriumi. B. Pargaliauskui teko derėtis su Trakų, Kaišiadorių ir Vilniaus rajonais dėl dalies teritori­jų prijungimo prie naujai kuriamos Elektrėnų savivaldybės. Deja, prisimena B. Pargaliauskas, su ­Vilniaus rajonu dėl Avižienių ir Dūkštų seniūnijų prijungimo prie Elektrė­nų savivaldybės susiderėti nepasisekė. B. Pargaliauskui teko rūpintis patalpomis naujos savivaldybės administracijai. Pastatas Elektrinės gatvėje, kuriame iki 2015 metų veikė savivaldybė priklausė Lietuvos elektrinei. Politikoje nebedalyvaujantis B. Pargaliauskas prisimena, kad dėl naujos savivaldybės įkūrimo jis stengėsi dirbdamas Trakų r. savivaldoje, o K. Vaitukaitis – dirbdamas Seime. Politiškai taip susiklostė, kad pirmuosius rinkimus laimėjusi Centro sąjunga, kuriai priklausė būsimas meras K. Vaitukaitis, gavo daugiausia balsų, sudarė plačią daugumos koa­liciją. Meru 21 tarybos nario balsais (iš 25) taryba išrinko K.Vaitukaitį. B. Pargaliauskas priklausė Tėvynės sąjungai, kuri laimėjo tik tris mandatus ir tarybos daugumos apie save nesubūrė. Bronius įsitikinęs, kad Elektrėnams naujos savivaldybės įkūrimas buvo labai reikalingas. Kas prisimena, tada Elektrėnai buvo tik miesto tipo gyvenvietė, į kurią dėl užterštumo nuo elektrinės žmonės apsigyventi neskubėjo. Dabar Elektrėnuose, sako B. Pargaliauskas, yra visko ir šypsodamasis pridūrė, kad Elektrėnų savivaldybę valdo net ta pati partija – per įvairius susijungimus likusi Liberalų sąjungos partija.

Viktoras Valiušis
Vienas iš daugiausiai politinės patirties turėjusių tarybos narių – Viktoras Valiušis. Jis buvo aktyvus Lietuvos Persitvarkymo są­jūdžio, Lietuvos konservatorių par­tijos narys, net 10 metų dirbo Trakų savivaldybės tarybos nariu. Elektrėnų savivaldybės tarybos nariu rinktas buvo šešias kadencijas. Viktoras sako, kad daugiausiai sunkumų buvo iki to laiko, kol Elektrėnai tapo savivaldybės centru. Didžiausias iššūkis buvo įtikinti Trakų ir Kaišiadorių rajonų savivaldybes dėl teritorijų atskyrimo. O ir tarp žmonių buvo daug skeptikų, bambančių, kad naujas sukurtas administracinis vienetas tik padaugins biurokratijos ir eikvos valstybės pinigus. Vievyje Danutė Aleksiūnienė net rinko parašus, kad savivaldybės centras būtų Vievyje ir vadintųsi Vievio seniūnija. Bet viskas baigėsi taip, kaip baigėsi, ir nežinia, kokie šiandien būtų Elektrėnai, jei nebūtų savivaldybės centras. „Gal būtume likę kaip koks Didžiasalis Ignalinos savivaldybėje“, – mąsto Viktoras. Sėkmingą savivaldybės darbo pradžią lėmė tai, kad iš Trakų į Elektrėnus dirbti perėjo specialistai, gyvenantys Elektrėnuose. Pavyzdžiui, Finansų skyriaus vedėja Regina Žemaitienė turėjo patirties, kaip sudaromas biudžetas. Net du politikai – Kęstutis Vaitukaitis ir Danutė Aleksiūnienė – dėl darbo savivaldoje atsisakė Seimo nario mandato. Pirmieji svarbūs tarybos narių sprendimai buvo dėl turto ir skolų perėmimo iš Trakų bei Kaišiadorių rajonų savivaldybių. Pirmojoje taryboje nebuvo tokios kaip opozicijos frakcijos. Buvo tarybos dauguma ir mažuma. Mažumos frakcijoje dirbo Tėvynės sąjungos nariai: V. Valiušis, B. Pargaliauskas ir Stasys Voveris.
Viktoras sako, kad darbą taryboje jis įsivaizdavęs kaip kūrybinį darbą, o dabar taryba likusi tik apmokama balsavimo mašina. Už dešimt metų darbo Trakų r. tarybos nariu jis iš viso gavęs tik 115 litų. Nuo 2000 metų tarybos nariams buvo mokamas atlyginimas apie 30 litų per mėnesį, bet reikėdavo atnešti pažymą iš darbovietės, kad už tas dienas, kai vyksta posėdžiai, negavo atlyginimo iš darbovietės. Daugelis tarybos narių tokio atlyginimo buvo atsisakę. Vėliau buvo nustatytas 150 eurų per mėnesį atlyginimo limitas, bet išlaidas reikėjo pagrįsti. Dėl tų 150 eurų išlaidų ir kilo garsusis čekiukų skandalas. Viktoras sako, kad gerai nuspręsta nuo 2023 metų tarybos nariams mokėti atlyginimus. Dabar tarybos nariai, pri­klausomai nuo pareigų, gauna oficia­lų maždaug vieno minimalaus dydžio atlyginimą.

Henrikas Petrauskas
Iki sukuriant naują savivaldybę Kietaviškės priklausė Kaišiadorių rajonui, o Kietaviškių seniūnu dirbo Henrikas Petrauskas. Jis į pirmąją Elektrėnų savivaldybės tarybą išrinktas buvo su Krikščionių demokratų partija. Šiuo metu H. Petrauskas priklauso Socialdemokratų partijai. Pasak H. Petrausko, partiją pakeisti teko ją prijungus prie Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) ir išsiskyrus partijų vertybėms. H. Petrauskui atmintyje išliko ne labai malonūs pirmieji naujos savivaldos vadovų veiksmai. Pirmas susitikimas su naująja valdžia įvyko kaip tik seniūnijoje, darbuotojų susirinkimo metu. Į seniūniją atvykęs naujasis administracijos direktorius K. Kameneckas atsivežęs ir atleidimo lapelius darbuotojams. Kadangi seniūnas H. Petrauskas gerai buvo išstudijavęs naujos savivaldybės įkūrimo įstatymą, kuriame buvo parašyta, kad seniūnija į kitą savivaldybę pe­reina su gyvu ir negyvu turtu, todėl administracijos direktoriui paprieš­taravęs ir atleidimo lapelių niekas nepaėmęs. Tada seniūnui skambinęs ir meras K. Vaitukaitis, bardamas seniūną, kad nepaklūsta naujai valdžiai. Bet vėliau abu, matyt įsigilinę į įstatymą, seniūno atsiprašinėję, o visi seniūnijos darbuotojai liko dirbti taip, kaip dirbo Kaišiadorių rajone. Tiesa, prisijungimui prie Elektrėnų savivaldybės paprieštaravo Liutonių kaimas, todėl jis 2002 metais nuo Kietaviškių seniūnijos ir nuo Elektrėnų savivaldybės buvo ­atskirtas ir prijungtas prie Žiežmarių seniūnijos. H. Petrauskas sako nežinantis, ar dėl buvusio konflikto su vadovais, ar dėl žmogiškos klaidos, Ledo rūmuose savivaldybės įkūrimo šventėje, kurioje dalyvavo pats prezidentas Valdas Adamkus, gyventojams pristatant naujai išrinktus tarybos narius, jis vienintelis į areną pakviestas nebuvo. Vėliau H. Petrauskas savivaldybėje ėjo administracijos direktoriaus pavaduotojo ir direktoriaus pareigas.

Meras
Gediminas Ratkevičius
Dabartinis meras G. Ratkevičius savivaldybės administracijoje dirbti pradėjo 2000 metais birželio mėnesį. Pirmosios jo pareigos buvo juristo.­ Meras prisiminė, kad baigęs magistro studijas, supratęs, kad savo žinias galėtų panaudoti naujai įkurtoje savivaldybėje, bandęs į savivaldybę prisiskambinti telefonu. Kadangi nau­jos savivaldybės telefono numerių telefonų knygelėje nebuvo, kaip nebuvo ir interneto, telefono numerį naujai iškeptas teisininkas bandė sužinoti per tada veikusį bendros informacijos telefono Nr. 118. Deja, informacijos paslaugų operatorė nežinojo ne tik naujos savivaldybės telefono numerių, bet išvis nežinojo, kad įkurta Elektrėnų savivaldybė.Ji Gediminą apibarusi už trukdymą ir paaiškinusi, kad Elektrėnai yra kaimas, ten negali būti jokios savivaldybės. Operatorės informacija meras nepatikėjo, todėl atvykęs į Elektrėnus susirado, kur savivaldybė įkurta, ir pasiprašė priimamas į darbą. Nors G. Ratkevičius, kaip ir administracijos direktorius K. Kameneckas, gyveno Vievyje, bet meras sakė administracijos direktorių pažinojęs tik kaip gydytoją. Gal net nesisveikindavę, nes K. Kameneckas buvo vyresnis. Priimtas dirbti juristu, G. Ratkevičius vėliau buvo paskirtas Teisės ir personalo skyriaus vedėju, administracijos direktoriumi, o dvidešimt trečiais savivaldybės gyvavimo metais tiesioginiuose merų rinkimuose buvo išrinktas meru. Jis pasakojo apie savivaldybės kūrimosi skirtingus etapus. Pirmaisiais metais vienoje didelėje salėje, dabartiniame EKŪ pastate, pirmame aukšte, dirbo visi administracijos darbuotojai. Toje pat salėje posėdžiaudavo ir naujai išrinkti tarybos nariai. Jų posėdžių metu administracijos darbuotojams savo darbo vietas tekdavo palikti. Beveik 20 metų dirbant savivaldybės teisininku, G. Ratkevičiui teko atstovauti daugelyje itin savivaldybei svarbių teismo bylų.
Viena pirmųjų bylų buvo dėl skolų padalinimo tarp senų ir naujos savivaldybės, bet Vyriausybė neleido užsibylinėti, pati padalino skolas.
Meras sakė pirmaisiais metais daug konsultavęsis su savo dėstytojais, kitų savivaldybių teisininkais. Konsultuotis, sakė, pradėjo mažiau, supratęs, kad konsultantai nedaug pasako, ko jis pats nežinotų.
Ilgiausia ir sunkiausia byla, pasak mero, buvo dėl Sodų bendrijos „Šviesa“, kuri sodininkų naudai išspręsta buvo kaip tik ruošiant spaudai straipsnį. Meras sako, kad dirbdamas savivaldybės administracijoje stebėjęs mero K. Vaitukaičio darbą, jo būdo bruožus. „Kartais buvęs meras dirbo energingiau, kartais ne taip energingai, bet aš jį vadinu savotišku savo mokytoju. Iš buvusio mero išmokau tarybos nariams leisti išsikalbėti, nes žodis taryba ir yra kilęs nuo žodžio tartis. O pasitarus sprendimai visada būna geresni“, – sako G. Ratkevičius.
P.S. Kadangi savivaldybė si­dabrinį jubiliejų švęs visus metus, tai kitus pirmuosius tarybos narius pakalbinsime kituose numeriuose. Savo prisiminimais su skaitytojais pasidalinti pažadėjo ir ilgametis savivaldybės meras Kęstutis ­Vaitukaitis.