Julija Kirkilienė
Gražu, kai žmonės santuokoje išgyvena ilgą amžių, bet negražu, kad mirčiai juos išskyrus, senas žmogus turi pinigais grįstus kelius nueiti, kol kartu užgyventą turtą įformina savo vardu. Pasipiktinęs įstatymų netobulumu ir įvairių kontorų noru pasipinigauti iš žmogaus, Vytautas širdgėlą išlieti užėjo į redakciją. O redakcija gali tik tiek – žmonių kalba paaiškinti Vytautui ir kitiems skaitytojams, kaip pagal dabartinius valstybės įstatymus pigiausiai galima sutvarkyti paveldėjimo dokumentus ir teisėtai naudotis kartu užgyventu turtu.
Gyvenimo skriaudos
Vytautas jau skaičiuoja devintą dešimtį ir gyvenime yra patyręs daug skriaudų: mažas liko be mamos, augo pas svetimus žmones, neteisybę kentė sovietinėje armijoje, išsiskirti teko su pirmąja meile, bet su žmona Ona taikiai, vienas kitą gerbdami, išgyveno daugiau nei 55 metus. Užaugino gerus sūnus ir, žinoma, kažkiek susitaupė senatvei. Kadangi pagyvenę žmonės nežino, kuriam kurį teks laidoti, sutaupytus pinigus pasidalino per pusę ir pasidėjo banke… laidotuvėms. Tik, pasirodo, kad į banką pinigus padėti yra lengva, o pasiimti – sunku. Įrodyti bankui, kad jis yra tikras paveldėtojas, sutuoktinis gali tik notaro raštu, už kurio parašymą reikia sumokėti pinigus. Žmogus nesupranta, kodėl jis už savo santaupas turi susimokėti, o banko atstovų paaiškinimas, kad jie privalo turėti dokumentą, jog paveldėtojas tikrai yra jis, žmogų žeidžia.
Mokestis už savo turtą
Apie turto paveldėjimo subtilybes klausinėjau įvairių žinovų: savivaldybės teisininkų, notarų, UAB „Teisės guru“ teisininkų, varčiau ministrų įsakymus bei straipsnius spaudoje ir visur suradau vienodą atsakymą – mirus sutuoktiniui, likęs gyvasis už savo užgyventą turtą turi susimokėti. Mokėti jis turi Registrų centrui už turto įregistravimą ir notarui, kuris ima mokesčius pagal teisingumo ministro nustatytus įkainius, – tam tikrą sumą nuo paveldėto turto vertės. Notaras už tą mokestį parašo dokumentą, pavadintą Paveldėjimo teisės liudijimu. Paveldėjimo teisės liudijimas – oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, šiuos dokumentus išduoda tik vietos notaras ir be šio dokumento negali būti tvarkomi jokie paveldėjimo reikalai. Mokestis notarui priklauso nuo paveldėto turto vertės – 0,1 proc. nuo viso turto vertės, bet ne mažiau kaip 14,48 eurų ir ne daugiau kaip 289,62 eurų.
Nekilnojamojo turto vertė nustatoma pagal nekilnojamojo turto išrašuose nurodytą vidutinę nekilnojamojo turto vertę. Kilnojamasis turtas, pvz. transporto priemonės vertė – pagal Regitros duomenis. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. LR CK 5.67 str. 2 d. numato, kad paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, Paveldėjimo teisės liudijimas asmenims gali būti išduodamas ir prieš sueinant trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu notaras turi duomenų, kad, be asmenų, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, daugiau įpėdinių nėra.
Visi nori pinigų
Likus vienam, garbingo amžiaus sutuoktinio pečius užgula ir daugiau rūpesčių. Likusį sutuoktinės turtą dar reikia įregistruoti Registrų centre, o šis šiais metais mėgino nustatyti dideles kainas, tiesa, Teisingumo ministerija padidintus mokesčius sumažino.
„Registrų centro įkainiai turi būti tokie, kad visiems gyventojams būtų prieinamos jiems reikalingos paslaugos. Tai – itin aktualu socialiai jautrioms gyventojų grupėms. Negali būti, kai mokesčiai už testamentu ar kitaip paveldėtą turtą beveik prilygsta jo vertei“, – spaudai sakė laikinai teisingumo ministro pareigas einantis Elvinas Jankevičius. Paveldėjęs namą ir ūkinius pastatus žmogus privalo užregistruoti nuosavybės teisę į šį turtą Registrų centre. Nepriklausomai nuo nekilnojamųjų daiktų skaičiaus, pasak ministro,vienodai kainuotų įteisinti visus paveldimus pastatus – 32,63 euro. Nuosavybės teisės liudijimo įteisinimas taip pat kainuoja fiksuotą sumą – 19,22 euro.
Savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėja Živilė Dastikienė sako, kad visas teisines paslaugas nemokamai teikia savivaldybės teisininkai. Žmogus dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo gali kreiptis jam patogiu būdu – elektroniniu paštu zivile.dastikiene@elektrenai.lt; vytautas.kasperavicius@elektrenai.lt; indre.pranckeviciute@elektrenai.lt; tel. Nr. 8 528 58 088, 8 528 58 051, 8 528 58077.