Eivilė Rybnikovaitė
Ketvirtadienį prisiekė ir darbą pradėjo naujai išrinkta Elektrėnų savivaldybės taryba, o jauniausiu jos nariu tapo jokiai partijai nepriklausantis dvidešimt aštuonerių metų Giedrius Leskauskas. Vis dėlto, su Giedriumi susipažinau anksčiau, kai prieš kelerius metus ieškojau vietinio žmogaus, su kuriuo artėjant studijų krypties pasirinkimui galėčiau pasikalbėti apie darbą komunikacijos srityje.
Tuo metu dvidešimt penkerių ar šešerių Elektrėnuose gimęs ir užaugęs G. Leskauskas buvo sėkmingas komunikacijos vadovas stipriausiame sektoriniame skaitmeninių inovacijų centre Europos Sąjungoje „AgriFood Lithuania“, užėmė komunikacijos partnerio poziciją skaitmeninių technologijų įmonėje „ART21“, kūrė ir įgyvendino socialinių tinklų strategiją Seime bei inicijavo ir koordinavo didžiausią Seimo organizuojamą konkursą moksleiviams – „Demokratijos žinių konkursas“. Įdomus sutapimas, kad šiais metais jau kasmetiniu tapusio konkurso pirmasis etapas vyko tą pačią dieną kaip ir pirmasis naujai išrinktos tarybos posėdis. Kaip konkurse sekėsi Elektrėnų krašto moksleiviams, sužinosime artimiausiomis dienomis, o dabar tęskime pažintį su jauniausiu mūsų tarybos nariu Giedriumi Leskausku.
Turbūt daugeliui labiausiai rūpimas klausimas, kodėl sėkmingas, gerai uždirbantis jaunas žmogus nusprendė eiti į vietos politiką?
Jei reikėtų atsakyti vienu sakiniu, einu todėl, kad man politika yra labai įdomi. Tai vieta, kurioje gali inicijuoti pokyčius, galinčius iš esmės keisti tavo miesto ar rajono ateitį ir gyvenimo kokybę kiekvienam ten gyvenančiam. Suprantu, kad tai gali skambėti naiviai, tačiau esu tikras, jog tai yra įmanoma, tam reikia įdėti nemažai darbo valandų, nebijoti rizikuoti ar susilaukti abejojančių idėjomis kritikos.
Išsiplečiant šiek tiek labiau, politika mane domino nuo mažumės. Kol kiti vaikai žiūrėdavo animacinius filmukus, man įdomu buvo stebėti Seimo posėdžius ir aktyviai sekti politines aktualijas. Turėdamas tam tikrų žinių pamatus bei nebijodamas išreikšti savo idėjų dar besimokydamas mokykloje nevengdavau parašyti atskiriems politikams savo pastebėjimų ar idėjų. Pavyzdžiui, mano laišką gavęs Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus mane buvo pasikvietęs asmeniniam pokalbiui, kuris truko net pusantros valandos. Apie šį kvietimą sužinojau, kai suskambo telefonas kartu su klasės draugais bepietaujant Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos valgykloje. Tokios patirtys mane motyvavo ir toliau domėtis politiniais procesais.
Tad net ir puikiai išlaikęs žurnalistikos stojamąjį egzaminą įstojau į Istorijos studijas Vilniaus universitete. Jau tada žinojau, kad jas pabaigęs norėsiu siekti politikos mokslų srities išsilavinimo to pačio universiteto Politikos ir mokslų institute. Visą šį planą pavyko įgyvendinti. Tiek istorijos bakalauro studijas, tiek Europos Sąjungos politines magistro studijas baigiau aukščiausiais įvertinimais ir mėgavausi visu studijų procesu.
Vis dėlto, pabaigęs studijas pasirinkote kelią komunikacijos, o ne politikos srityje. Kodėl?
Taip, pasirinkau darbą komunikacijoje, nes tai sritis, kuri visada buvo šalia manęs ir kurioje man natūraliai gerai sekdavosi. Vis dėlto, nesutikčiau, kad politika buvo labai nutolus nuo manęs, ji visada buvo šalia. Pradžioje pradėjau savo oficialią karjerą Seimo kanceliarijoje, vėliau pradėjau šį darbą derinti su vis daugiau pareigų ir atsakomybių privačiame sektoriuje, o mano įprasta darbo diena tapo 12–16 valandų įskaitant savaitgalius. Vis dėlto, net ir dirbant privačiame sektoriuje, teko palaikyti ryšius su aukščiausiais tiek Lietuvos, tiek Europos Komisijos pareigūnais bei politikais.
Artėjant šių metų savivaldos rinkimams mano pasirinkimai susidėliojo taip, kad nusprendžiau pasitraukti iš komunikacijos vadovo pareigų privačiame samdomame sektoriuje bei nutariau įkurti įmonę ir pradėti naują etapą savo gyvenime. Todėl sulaukus kvietimo dalyvauti rinkimuose mano rankos buvo laisvos, kadangi anksčiau eitos pareigos, mano nuomone, profesionaliu požiūriu būtų buvusios nesuderinamos su renkamo politiko pareigomis.
Įdomu, kad palikote aukštas ir gerai apmokamas pareigas samdomame privačiame sektoriuje, nusprendėte viso to atsisakyti ir mėginti kurti savo verslą. Kodėl?
Esu toks žmogus, kuris visada stengiasi siekti maksimumo ir visai nesvarbu, kokioje srityje. Pastarieji treji metai buvo nepaprastai intensyvūs, sėkmingi bei atnešę neįkainojamos patirties, kurios daugeliui galbūt nepavyksta įprastomis aplinkybėmis įgyti net ir per dešimtmetį ar ilgesnį laiko tarpą. Samdomas darbas tikrai atneša pastovumą, daugybę garantijų, bet man visada kirbėjo galvoje idėja, o kaip man sektųsi, jei pats prisiimčiau atsakomybę ne tik už atliktą darbą, bet ir klientų paiešką, verslo modelio vystymą ir daugelį kitų aspektų, kuriuos turi padaryti darbdavys.
Šiuo metu dar esu labai jaunas, todėl manau, kad dabar yra geriausias metas, kada galima ieškoti ir eksperimentuoti rizikuojant tik savo asmenine gerove, kadangi šiuo metu vaikų dar neturiu. O jei nepasisektų, sugrįžti į samdomą darbą privačiame sektoriuje visada galima.
Apie asmenybę ir laisvalaikį
Panašu, kad esate drąsus žmogus, kuris nebijo rizikuoti ir visada siekia maksimumo. Koks dar esate?
Pirmiausia, esu sąžiningas ir mylintis savo šeimą, šalį bei kraštą, kuriame gimiau, užaugau ir leidžiu laiką iki šių dienų. Turiu puikius senelius bei tėvus, kurie gyvena Elektrėnuose. Jei seneliai čia atvyko savo jaunystėje, kada kūrėsi elektrinė, abu mano tėvai čia gyvena nuo pat gimimo. Taip pat turiu brolį bei sesę. Jau ketverius metus esu vedęs nuostabią žmoną Indrę, su kuria susipažinome prieš devynerius metus būdami dar pirmųjų kursų studentai, o šiuo metu kartu auginame be galo linksmą ir pozityvų auksaspalvį retriverį Hugo-Bugo, kuris švęs savo pirmąjį gimtadienį šių metų birželį. Jis – didelis Elektrėnų krašto bei ežero gerbėjas.
Nepaisant darbų gausos, labai svarbu mokėti laiku pristabdyti ir pravėdinti galvą. Kaip atrodo Jūsų laisvalaikis?
Jei kalbėčiau apie pomėgius, pirmiausia paminėčiau politiką, bet po priesaikos tai iš hobio taps darbu ir atsakomybe prieš rinkėjus. Tad reikėtų įvardyti lauko tenisą, kurį aktyviai pradėjau žaisti prieš mažiau nei dvejus metus, keliones, krepšinio stebėjimą bei laiką su šeima ir šunimi, draugais. Manau, kad jei žmogus turi galimybę, verta rinktis šansą pamatyti kiek įmanoma daugiau pasaulio, kadangi tai suteikia ne tik galimybę pažinti naujas kultūras, bet ir nepaprastai praplečia suvokimą. Esu labai laimingas, kad turėjau galimybę iki šiandien aplankyti daugiau nei 50 skirtingų valstybių ir beveik visus pasaulio kontinentus (liko tik Antarktida). Kelionės kartu su žmona ir lauko tenisas šiuo metu yra pagrindinės mano aistros laisvalaikiu.
Pirmieji žingsniai Elektrėnų politikoje
Nepriklausote jokiai partijai, tačiau rinkimuose dalyvavote Laisvės partijos sąraše. Kodėl?
Tai buvo jauniausias, ambicingiausias, profesionaliausias bei daugiausiai motyvacijos ir idėjų turintis sąrašas, vedamas puikių lyderių Silvos Lengvinienės bei Justinos Zaleckienės. Per rinkimus apie šią partiją buvo prikalbėta daugybė netiesos, bet, ypač savivaldos rinkimuose, svarbiausias kriterijus visada turėtų būti kandidatuojantys žmonės, o ne partijos pavadinimas.
Be to, visada vadovavausi taisykle, kad jei manai, jog gali geriau – imkis iniciatyvos pats ir įrodyk tai sau bei kitiems, o norint pokyčių savo krašte geresnės vietos nei politika nėra. Manau, kad aktyviai veikdamas politikoje, o ne „Facebook“ komentaruose, gali įgyvendinti teigiamai miestą keisiančias svajones.
Kaip galite suprasti iš mano pasisakymų, aš nuoširdžiai esu įsitikinęs, kad pastaruosius dvidešimt trejus metus Elektrėnai stokojo ambicijos ir tapo neišnaudotų galimybių vieta. Esu tikras, kad mūsų savivaldybė turi visus būtinus ingredientus sėkmei tapti šeimos, sporto, aktyvaus laisvalaikio bei norinčiųjų bandyti įgyvendinti savo svajones miestu, kuriame džiaugtis gyvenimu ir galimybe uždirbti aukštas pajamas turėtų kiekvienas jo gyventojas. Neabejotinai, mano nuomone, didžiausia atsakomybė už tai tenka iš esmės be pertrauktų buvusiam merui ir jo atstovaujamai partijai. O šios liberalų partijos požiūrį į atsinaujinimą bei jaunimą puikiai iliustruoja tai, kad 50 žmonių sąraše vietos atsirado vos vienam žmogui iki 29 metų.
Galiausiai visa istorija su mariomis, kuri plačiai aprašyta tiek šiame laikraštyje, tiek didžiausiame šalies portale „Delfi“, kuria domisi valstybinės institucijos, aiškiai signalizuoja apie eilinį kartą laimėjusiųjų požiūrį į viešąjį gyventojų interesą.
Šios priežastys mane ir paskatino dalyvauti rinkimuose.
Esate jauniausias savivaldybės tarybos narys, dirbsite opozicijoje. Kaip vertinate šį rezultatą?
Tikrai noriu padėkoti žmonėms, kurie prisidėjo prie to, kad tapčiau tarybos nariu ir nuoširdžiai džiaugiuosi, kad buvau išrinktas ir galiu pradėti darbą nuo pirmojo tarybos posėdžio. Gal kiek keista, kad esu jauniausias. Nors teks dirbti opozicijoje bei kartu su komanda turėsiu labai ribotus politinius instrumentus įgyvendinti aiškiai apčiuopiamus pokyčius per šią kadenciją, tačiau priežiūra ir opozicija valdžios priimamiems sprendimams bus kur kas didesnė. Aš kartu su kolegomis opozicijoje tikrai pasistengsiu siekti to, kad savivaldybės valdantieji būtų priversti dirbti atviriau ir sąžiningiau bei būtų kur kas daugiau viešumo, nei buvo iki šiol. Tam, kad taptum antru populiariausiu politiku Elektrėnuose, neužteks parašyti tik kelių punktų įvykusio posėdžio apžvalgos.
Neabejoju, kad net ir opozicijoje nuveikti darbai bus įvertinti rinkėjų per kitus savivaldybės rinkimus. Ten, tikiuosi, kartu su komanda užimsime nebe antrąją, o pirmąją vietą.
Ačiū už šį ilgą ir nuoširdų pokalbį.
Teksto autorė Eivilė Rybnikovaitė yra VDU Viešosios komunikacijos I kurso studentė ir šis interviu yra studijų projekto dalis.
Nuotraukoje: G. Leskauskas su žmona Indre