Kai liga negrįžtamai palieka pėdsaką žmogaus gyvenime, tuomet jam daugiau nei kam kitam reikia veiklos, palaikymo, giedro saulės spindulėlio. Tuo ypač rūpinasi Elektrėnų neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis, burdamas aplink save komandą, kupiną gerų idėjų ir siekių. 2019 m. liepos 4 dieną jis nuoširdžiai džiaugėsi išlydėdamas savo bendruomenės narius į ekskursiją po Trakų ir Elektrėnų apylinkes.
Tai ne pirmas renginys šiais metais. Du kartus per metus sveikinami jubiliatai, ansamblis „Žara“ ne tik koncertuoja svetur, bet ir linksmina savo narius švenčių proga. Tik neseniai 46 asmenys grįžo savaitėlę pailsėję iš Šventosios, prieš tai laimėję pirmą vietą respublikinėse neįgaliųjų sporto varžybose. Kiekvieną trečiadienį aktyviausieji renkasi neįgaliųjų salėje susitikti su įdomias paskaitas paruošusiu pirmininku Zigmantu, svečiais ir kitais draugijos kolegomis pasidalinti įvairiomis sveikatinimo temomis. Tos mintys įvairios, tačiau artimos žmonėms, todėl dalyviai aktyviai diskutuoja, patys siūlo įvairių problemų sprendimo būdų. Paskaitos apie augalų gydomąsias savybes dažniausiai pagrindžiamos ne tik dalijamąja medžiaga, bet ir konkrečiais pavyzdžiais. Tačiau įdomiausia – kelionės. Kai paskaitoje buvo susipažinta su kadagio gydomosiomis savybėmis, vyko pirmoji ekskursija į Arlaviškes. Prieš tai Šilavoto davatkyno savininkės Danguolės įdomių pasakojimų ir gerosios vienuolyno auros paveikti, neįgalieji, atvykę į kadagių slėnį, žavėjosi nuostabiais Kauno marių vaizdais, plaučius gaivino sveikiausių spygliuočių aromatu. Kitas objektas – Kauno prezidentūra – iškilmingai pasitiko keliautojus. Tai buvo išvakarės prieš prezidentūros šventę – jubiliejų, todėl ta nuotaika lydėjo visus.
Jau grįžtant iš pirmos ekskursijos buvo kalbėta apie ateities planus. Kadangi ne visi draugijos nariai yra susipažinę su gražiomis Trakų ir Elektrėnų apylinkėmis, liepos pradžioje tai buvo įgyvendinta.
Labai masino Trakų pilies apžvalga nuo Galvės ežero, tad Arkadijus su laivu „Amūras“ išplukdė grupelę keliautojų į apžvalginę kelionę. Nuotaika, nepaisant stiproko vėjo, buvo gera, valanda beplaukiojant nepastebimai pralėkė. Vieni žvalgėsi po apylinkes nuo antrojo aukšto, kitiems to daryti neleido aplinkybės, tačiau kapitono pasakojimas, švelni muzika ir nuostabūs vaizdai kėlė ūpą.
Jau laive pasirūpinta pietumis: juos paruoš kavinės „Pas Konradą“ šeimininkai. Dabar kelias – link Salkininkų į alpakų fermą. Fermos šeimininkės pasakojimo tonas bylojo, su kokia meile čia prižiūrimi šie kupranugarių rūšies gyvūnėliai. Patelės aplink vaikščiojo laisvos, o keturis patinėlius teko vedžioti už pavadėlių, kad, pasak šeimininkės, „nenuklystų į kairę“. Visų naujagimių tėtis – patinas Romeo – išleidžiamas iš aptvaro tik tam tikroms reikmėms susiklosčius. Visokių įdomybių buvo papasakota, bet dar daugiau jų sužinojo Vladė, ilgokai kalbinusi šeimininką.
Be alpakų sodyboje dar auginami indėnų krašto šuneliai, tačiau jie labiausiai domino vaikus, todėl nieko nelaukę ekskursijos dalyviai suskubo Aukštadvario kryptimi į Krasnapolio kaimą – kavinėje „Pas Konradą“ įsigyti labai skanių kibinų ir, kol nepraauš, pietauti prie vienos didžiausių Lietuvos eglių.
Apie šią eglę buvo sužinota vienoje iš paskaitų dar vasario mėnesį. Pravažiavę žaluma trykštantį Spindžio ežerą, kairėje keliautojai išvydo rodyklę „Lausgenių eglė“. Dailiai aptverta eglė šiemet priaugino galybę kankorėžių. Kai iškylautojai paskaitė informacinį stendą, sužinojo, kad tai paprastoji eglė, kurios skersmuo 105,4 cm, aukštis – 43,7 m ir ji yra viena iš stambiausių ir aukščiausių eglių Lietuvoje.
Pietūs – ne tik kibinai, išradingosios šeimininkės ir pyragų, ir kitokių skanėstų buvo prisigaminusios. Netoli esančią Strėvos įgriuvą (Velnio duobės sesutę) keliautojai pasiekė važiuodami vingiuotu keliu per Strėvos mišką. Taigi nuo aukščiausios eglės viršūnės iki įgriuvos dugno apie 70 metrų.
Dabar kelias vedė vaizdingais kalneliais ir pakalnėmis pro netoliese gyvenusios įžymios prima balerinos Majos Pliseckajos sodybą, kurią legendinė menininkė laikė tikraisiais savo namais. Kai Bagdanonys su įspūdinga gamta liko užnugaryje, tuomet geltonomis varpomis mojantys javai palydėjo pro Laičius į Golfo laukus. Čia 2008 m. Pipiriškių kaime įkurtas Sostinių golfo klubas, atitinkantis pasaulinius standartus. Po trumpos apžvalgos vėl vaizdingi kalneliai pro Mustenius priartino ekskursijos dalyvius prie savo namų. Šypsenos ir malonūs atsisveikinimo žodžiai paliko darnios kompanijos pasitenkinimo kelione įspūdį. Norėtųsi, kad kiekvienam šios kelionės dalyviui įsimintų aukščiau paminėtos balerinos pasakyti žodžiai: „Visą gyvenimą mėgstu naujoves, visą gyvenimą žvelgiu į ateitį, man visada tai labai įdomu!“.
Janina Girsė