Apleistos ir nenaudojamos žemės savininkai gali siekti Europos Sąjungos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Paraiškos priimamos nuo vasario 1 d. iki kovo 31 dienos.
Investicijos atsiperka su kaupu
Dirvonuojančius miškus, apleistą ar nenaudojamą žemę apsodinti mišku tampa vis populiariau. Todėl paramos pagal KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, pareiškėjų gretos nuolat didėja.
Jose – ir vienas pirmųjų šalyje, prieš 12 metų, Molėtuose įsteigtas kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“. Pradėjęs veiklą nuo miško savininkų mokymo ir miškotvarkos projektų rengimo, šiuo metu kooperatyvas teikia visas miško savininkams reikalingas miškininkystės ir kt. paslaugas. Dažnai tenka konsultuoti savininkus, svarstančius, kaip tvarkytis nenašiose ar nenaudojamose valdose. Jiems kooperatyvas rengia nederlingų žemių želdinimo projektus, aprūpina sodinukais, želdo kirtavietes ir kt.
„Nenaudojamos žemės savininkams patariame dirvonuojančias ir apleistas valdas apsodinti mišku, nes tokios investicijos atsiperka su kaupu. Pirmiausia – materialia išraiška ir, kas ne mažiau svarbu – moraline, kai matai, kad negyvoje, nederlingoje žemėje, kur negalėjai užauginti jokio derliaus, ima stiebtis medeliai, vešėti miškas, teikiantis palaimą ir akiai, ir širdžiai“,- apleistos žemės apsodinimo mišku privalumus vardino „Aukštaitijos šilo“ administracijos direktorė Vilma Židonienė.
Jose – ir vienas pirmųjų šalyje, prieš 12 metų, Molėtuose įsteigtas kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“. Pradėjęs veiklą nuo miško savininkų mokymo ir miškotvarkos projektų rengimo, šiuo metu kooperatyvas teikia visas miško savininkams reikalingas miškininkystės ir kt. paslaugas. Dažnai tenka konsultuoti savininkus, svarstančius, kaip tvarkytis nenašiose ar nenaudojamose valdose. Jiems kooperatyvas rengia nederlingų žemių želdinimo projektus, aprūpina sodinukais, želdo kirtavietes ir kt.
„Nenaudojamos žemės savininkams patariame dirvonuojančias ir apleistas valdas apsodinti mišku, nes tokios investicijos atsiperka su kaupu. Pirmiausia – materialia išraiška ir, kas ne mažiau svarbu – moraline, kai matai, kad negyvoje, nederlingoje žemėje, kur negalėjai užauginti jokio derliaus, ima stiebtis medeliai, vešėti miškas, teikiantis palaimą ir akiai, ir širdžiai“,- apleistos žemės apsodinimo mišku privalumus vardino „Aukštaitijos šilo“ administracijos direktorė Vilma Židonienė.
Naudojasi ir patys
Taip daryti kooperatyvas ragina ne tik savo konsultuojamus klientus, bet minėta KPP priemone naudojasi ir pats.
„ Mūsų kooperatyvas pagal KPP priemonę “Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” apsodino 78.58 ha, iš kurių 52.58 ha parama jau yra patvirtinta. Už pastarojo ploto įveisimą esame gavę 343330 Lt paramą. Patvirtina 2009 metų želdinių priežiūros ir apsaugos paramos suma 86962 Lt. Mūsų kooperatyvas želdina apleistas žemes, nes miško įveisimo, priežiūros bei apsaugos išlaidos kompensuojamos. Ateityje iš apleistų žemių tikimės gauti ekonominę naudą“,- sakė V.Židonienė, pridūrusi, kad ši priemonė ypač patraukli nederlingų žemių, kokios yra Molėtų rajone ir daugelyje kitų šalies rajonų, savininkams.
„Aukštaitijos šilo“ administracijos vadovė sakė, kad dabar siekti paramos daug lengviau, nes tapo gerokai paparstesnis paramos teikimo administravimas.
„Nėra ko lyginti, kad buvo siekiant paramos pagal 2004-2006 metais. Dabar reikalaujama pateikti daug mažiau dokumentų. Smarkiai sumažėjo popierizmo, o kartu – ir išlaidų bei laiko gaišaties“,- džiaugėsi V.Židonienė.
„ Mūsų kooperatyvas pagal KPP priemonę “Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” apsodino 78.58 ha, iš kurių 52.58 ha parama jau yra patvirtinta. Už pastarojo ploto įveisimą esame gavę 343330 Lt paramą. Patvirtina 2009 metų želdinių priežiūros ir apsaugos paramos suma 86962 Lt. Mūsų kooperatyvas želdina apleistas žemes, nes miško įveisimo, priežiūros bei apsaugos išlaidos kompensuojamos. Ateityje iš apleistų žemių tikimės gauti ekonominę naudą“,- sakė V.Židonienė, pridūrusi, kad ši priemonė ypač patraukli nederlingų žemių, kokios yra Molėtų rajone ir daugelyje kitų šalies rajonų, savininkams.
„Aukštaitijos šilo“ administracijos vadovė sakė, kad dabar siekti paramos daug lengviau, nes tapo gerokai paparstesnis paramos teikimo administravimas.
„Nėra ko lyginti, kad buvo siekiant paramos pagal 2004-2006 metais. Dabar reikalaujama pateikti daug mažiau dokumentų. Smarkiai sumažėjo popierizmo, o kartu – ir išlaidų bei laiko gaišaties“,- džiaugėsi V.Židonienė.
Išmokos – dviejų rūšių
Pagal KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ siekti paramos gali fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise bei valstybinės žemės valdytojai.
Patvirtintiems pareiškėjams mokamos dvi išmokų rūšys – vienkartinė (miško įveisimo) ir kasmetė (įveisto miško priežiūros ir apsaugos).
Miško įveisimo išmoką paramos gavėjas gauna tuomet, kai pateikia Regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros skyriaus (RAAD) išduotą pažymą apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą. Pažymą reikia pateikti per 60 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos, bet ne vėliau nei per tris galimus miško želdinimo sezonus.
Miško įveisimo, įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokos mokamos už kiekvieną įveisto miško hektarą. Šių išmokų dydžiai priklauso nuo miško želdinių sudėties.
Būtina želdinių apskaita
Išmoka už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą mokama kasmet penkerius metus. Paramos gavėjai, siekiantys gauti šią išmoką, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos turi pristatyti RAAD rajonų pareigūnų išduotą pažymą apie miško želdinių ir žėlinių apskaitą. Ši pažyma turi būti pateikta iki gruodžio 15 d. antraisiais ir ketvirtaisiais metais nuo to, kai miškas įveistas, jei jis pasodintas per rudens miško želdinimo sezoną, arba pirmaisiais ir trečiaisiais metais, jei pasodintas per pavasario miško želdinimo sezoną.
Pagal minėtą priemonę išmokos gali būti mokamos ir už savaime mišku apaugusią apleistą žemę, tačiau vidutinis žėlinių amžius negali būti daugiau nei 5 metai. Tokiu atveju miško želdinių apskaita pirmą kartą daroma rengiant miško želdinimo ir žėlimo projektą. Antrą kartą apskaita vykdoma trečiaisiais metais nuo projekto sudarymo. Tais metais iki gruodžio 15 d. NMA ir reikia pateikti pažymą apie miško želdinių, žėlinių apskaitą.
Daugiau informacijos apie KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Patvirtintiems pareiškėjams mokamos dvi išmokų rūšys – vienkartinė (miško įveisimo) ir kasmetė (įveisto miško priežiūros ir apsaugos).
Miško įveisimo išmoką paramos gavėjas gauna tuomet, kai pateikia Regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros skyriaus (RAAD) išduotą pažymą apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą. Pažymą reikia pateikti per 60 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos, bet ne vėliau nei per tris galimus miško želdinimo sezonus.
Miško įveisimo, įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokos mokamos už kiekvieną įveisto miško hektarą. Šių išmokų dydžiai priklauso nuo miško želdinių sudėties.
Būtina želdinių apskaita
Išmoka už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą mokama kasmet penkerius metus. Paramos gavėjai, siekiantys gauti šią išmoką, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos turi pristatyti RAAD rajonų pareigūnų išduotą pažymą apie miško želdinių ir žėlinių apskaitą. Ši pažyma turi būti pateikta iki gruodžio 15 d. antraisiais ir ketvirtaisiais metais nuo to, kai miškas įveistas, jei jis pasodintas per rudens miško želdinimo sezoną, arba pirmaisiais ir trečiaisiais metais, jei pasodintas per pavasario miško želdinimo sezoną.
Pagal minėtą priemonę išmokos gali būti mokamos ir už savaime mišku apaugusią apleistą žemę, tačiau vidutinis žėlinių amžius negali būti daugiau nei 5 metai. Tokiu atveju miško želdinių apskaita pirmą kartą daroma rengiant miško želdinimo ir žėlimo projektą. Antrą kartą apskaita vykdoma trečiaisiais metais nuo projekto sudarymo. Tais metais iki gruodžio 15 d. NMA ir reikia pateikti pažymą apie miško želdinių, žėlinių apskaitą.
Daugiau informacijos apie KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Žemės ūkio ministerijos inf.
Užs.
Užs.