Virginija Jacinavičiūtė
Gegužę Elektrėnų parapijos tikinčiųjų laukia neeilinė savaitė. Iš Slovakijos atvykę tėvai redemptoristai – Peteris Hertelis ir Rastislavas Dluhý – ves parapijų misijas, kurių tikslas skelbti pagrindines krikščionių tikėjimo tiesas. Kokia misijų prasmė, koks bus misijų laikotarpis plačiau papasakojo tėvas R. Dluhý.
Misijų prasmė
Su kunigais redemptoristais Elektrėnų parapijos tikintieji susipažino prieš dvejus metus tik pradėjus planuoti misijas. Deja, įsisiūbavusi pandemija, vėliau karas Ukrainoje privertė misijas du kartus atidėti. Bet trečias kartas, rodos, nemeluoja – gegužės 13–21 dienomis parapijiečiai kviečiami dalyvauti misijose. Lig šiol kunigai redemptoristai Lietuvoje misijas vedė du kartus – pernai gegužę Kauno katedroje, o rugsėjį Ukmergėje (kartu su broliais iš Tiberiados).
Pasiteiravus apie misijų prasmę, kunigas R. Dluhý pasakojo, kad per parapijų misijas redemptoristai iš naujo skelbia pagrindines krikščionių tikėjimo tiesas. „Tai tiesos, kurios pažadina tikėjimą ir veda žmogų į atsivertimą, kartais į pirmąjį, kartais į naują ar gilesnį atsivertimą. Kiekvieno iš mūsų širdyje yra „misijų teritorija“, arba vietos, kuriose mus reikia apšviesti, išgelbėti, išgydyti, pakelti. Štai kodėl Kanonų teisė rekomenduoja parapijoje bent kas 10 metų rengti misijas. Misijose galime ne tik klausytis pamokslų apie gyvenimo prasmę, mūsų galutinį tikslą, Dangų, nuodėmę ir atsivertimą, Susitaikinimo sakramentą ir Jėzų, gyvybės šaltinį, bet ir atnaujinti savo krikšto bei santuokos įžadus. Per parapijos misijas ypač svarbus Susitaikinimo sakramentas. Daugelis atvyksta ir sugrįžta po daugelio metų. Kai kurie ateina pasikalbėti su kunigais arba tiesiog pasimelsti. Kartu su pasauliečių komanda lankomės mokyklose ir skelbiame Gerąją Naujieną apie Dievo gerumą, apie tai, kad Dievas ieško kiekvieno iš mūsų“, – pasakojo kunigas.
Misijos Elektrėnuose
Misijos Elektrėnų parapijoje vyks devynias dienas. Jų metu bus organizuojamos veiklos įvairioms socialinėms grupėms, Geroji Naujiena bus skelbiama tiek suaugusiems, tiek moksleiviams.
„Sekmadienio popietėmis per misijas rengsime susitikimus atskiroms vyrų ir moterų grupėmis. Pirmadienio vakarą norime bibliotekoje pasikalbėti apie labai vertingas ir ypatingas knygas, kurias tikrai verta perskaityti. Penktadienį laukiame vakarinio susitikimo su jaunimu. Dažnai būtent per šiuos susitikimus Dievas paliečia jaunuolius. Šeštadienio vakarą bibliotekoje vyks susitikimas, skirtas visiems, kurie svarsto apie gyvenimo prasmę, visiems ieškantiems ir netikintiems žmonėms, kurie yra atviri išgirsti istorijas tų, kurie jau atrado gyvenimo prasmę. Melsimės su pagyvenusiais ar sergančiais žmonėmis, ypač penktadienio rytais. Švęsime Ligonių patepimo sakramentą. Taip pat planuojame kitus susitikimus su ligoniais per savaitę. Šeštadienį prieš vakaro Mišias melsimės novena į Nuolatinės Pagalbos Motiną. Misijų pabaigoje pašventinsime Misijų kryžių, prie kurio tikintieji galės gauti visiškus atlaidus kiekvienais metais Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo iškilmės ir parapijos misijų pabaigos metinių proga“, – apie misijų dienomis numatytas veikas pasakojo R. Dluhý.
Kunigus redemptoristus į Lietuvą pakvietė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Švenčiausiojo Išganytojo kongregacijai priklausantys broliai portalui „Vatican News“ yra pasakoję, kad pasiūlymas atvykti į Lietuvą nebuvo tarsi griaustinis iš giedro dangaus. Įdomu, kad dar prieš dvidešimtmetį į Slovakijoje kasmet vykusią tarptautinę misijų mokyklą susirinkdavo daugiausiai žmonių iš Slovakijos ir iš… Lietuvos. Be to, ir patys kongregacijos broliai reguliariai lankydavosi Lietuvoje. Jie, kartu su vienuolyno bičiuliais pasauliečiais, čia atvykdavo rengti atsinaujinimo dienų bei rekolekcijų. Kunigas Rastislav sako, kad prieš atvykdamas gyventi į Lietuvą jau buvo keletą kartų čia lankęsis, o tai, kad Kaune jau turėjo pažįstamų žmonių, padrąsino atvykti.
Redakcija klausė kunigo Rastislav, kodėl vesti misijas Lietuvoje pakviesti kunigai redemptoristai. Juk norint pasiekti žmones reikia išmokti lietuvių kalbą, kurios niekas lengva dar nebuvo apibūdinęs.
„Du vyskupai pakvietė mus tarnauti Lietuvoje būtent dėl mūsų vienuolijos charizmos – parapijų misijų ir evangelizacijos. Rugsėjį bus penkeri metai, kai gyvename ir dirbame Lietuvoje. Dar turime daug nuveikti, kad išmoktume lietuvių kalbą iki tokio lygio, kad be vargo galėtume išreikšti tai, ką norime. Tačiau mūsų pastangos kalbėti su lietuviais jų gimtąja kalba taip pat yra Dievo meilės šiai šaliai ženklas. Dėl 3 milijonų žmonių taip pat verta išmokti šią gražią ir sudėtingą kalbą“, – sakė kunigas Rastislav ir kvietė Elektrėnų parapijos žmones dalyvauti misijos veiklose.
Apie redemptoristų vienuoliją
Redemptoristų vienuolija buvo įkurta Alfonso Marija de Liguori dar 1732 metais. Pasak kun. Peterio Hertelio, kongregacijos įkūrėjas buvo gabus ir itin populiarus Neapolio teisininkas. Tačiau matydamas vargingai gyvenančius žmones, kurie niekada net nebuvo girdėję apie Jėzų, jis sėkmingą karjerą iškeitė į kunigystę. Neilgai trukus buvo įkurta vienuolija. Jai priklausę vienuoliai vykdavo į parapijas misijoms: viešėdavo jose savaitę–dvi ar mėnesį – tiek, kiek prireikdavo, kad jose atsigautų dvasinis gyvenimas.
XVIII a. pabaigoje broliai redemptoristai pirmąkart įsikūrė prie Baltijos, Mintaujos (Mitau) mieste, Latvijoje. Tiesa, dėl susiklosčiusios politinės padėties redemptoristai čia tarnavo tik 12 metų. Uždraudus vienuolijų veiklą, vienuoliai vykdė kunigų tarnystę. Antrą kartą broliai redemptoristai bandė įsikurti Vilniuje dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau sovietų valdžiai nacionalizavus broliams redemptoristams priklausiusį turtą, beveik visa bendruomenė grįžo atgal į Lenkiją. Todėl kun. Rastislav sako, kad jiedu su kun. Peteriu yra tarsi trečia mėginančių įsikurti Baltijos šalyse redemptoristų banga.
Šaltinis: www.vaticannews.va/lt
Nuotraukoje: Kunigai redemptoristai Rastislav Dluhý ir Peter Hertel su arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu