Pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir sveikatos priežiūros įstaigą.
Ši teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais pagrindais ir teisės aktų nustatyta tvarka.
Ši teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais pagrindais ir teisės aktų nustatyta tvarka.
Pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti. (Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas. II skyrius, 5 – 6 straipsniai).
Į redakciją paskambinęs skaitytojas klausė, ar dirba Abromišių reabilitacijos ligoninė. Mat jis, baigęs gydytis vienoje iš ligoninių Vilniuje, buvęs prievarta pasiųstas ne į prie pat namų esančią Abromiškių reabilitacijos ligoninę, o į kitą panašios paskirties ligoninę. Paprašius siuntimo į Abromiškes, ligonis buvęs perspėtas, kad jam pačiam teksią tvarkyti dokumentus ligonių kasose, pačiam savo transportu į Abromiškes vykti. Atėjus reabilitacijos laikotarpiui, ligoniai buvę susodinti į autobusiuką ir išvežti ten, kur buvo liepta. Drįsusiems prieštarauti buvę pasakyta: „Norėsi dar gydytis, konsultuotis pas mus? Tai pagalvok – galime ir nepriimti….“
Apie galimybę pasirinkti reabilitacijos ligoninę kalbėjausi su Abromiškių reabilitacijos ligoninės gydytoju Vidmantu Mickevičiumi.
J. K. Ar teisingai skundėsi skaitytojas, ar gali būti tokia prievarta?
V. M. Tikrai, pasitaiko tokių atvejų, skundžiasi ir mums: telefonu arba vargais negalais ištrūkę ir pas mus atvykę. Pasitaiko ir „perbėgėlių“: pradėję reabilitaciją kitur, kai kada atsisako ir, gavę reikalingus dokumentus, atvyksta reabilitaciją baigti pas mus.
J. K. Tai ką daryti ligoniui? Juk nesinori prieštarauti gydytojui, gelbėjusiam gyvybę, be to yra baimė, likti iš viso be reabilitacijos?
V. M. Gaila, kad mūsų pacientai, mažai domisi juos ginančio Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos atlyginimo Įstatymo pirmąja dalimi, kur sakoma: „Pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir sveikatos priežiūros įstaigą. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti.“
J. K. Tai gal tų didžiųjų ligoninių gydytojai nežino šio įstatymo, ar už įstatymo pažeidinėjimus yra numatyta kokia bausmė?
V. M. Manau, kad žino, bet savo administracijos yra verčiami reabilitacijai nukreipti ne ten kur pacientui, bet kur jiems yra naudingiausia. Yra ir daugiau „stiprių“ motyvų taip elgtis. Gydytojai mano, kad ligonis niekada nesiskųs, arba nesistengs įrodyti prievartos, todėl tikisi, kad už įstatymo pažeidimus nebus nubausti.
J. K. Ar sunkmečiu ligonių dalybos vyksta dėl ligoninių konkurencijos ir ar visos reabilitacijos ligoninės kokybiškai teikia paslaugas?
V. M. Per pastaruosius metus pristeigta reabilitacijos skyrių-skyrelių, kur daugiau vaizduojama nei reabilituojama. Aišku, kad tie skyriai turi būti nenuostolingi, tai juos ir stengiasi užpildyti pacientais. Žinau, kad kai kur kiekvieno paciento siuntimas reabilitacijai privalo būti individualiai sankcionuotas administracijos: reikia gauti dar vieną parašą – leidimą reabilituotis kitur.
Bet kitur paprastai neleidžia. Girdėjau, kad egzistuoja ir nerašytos sutartys su kurortų sanatorijomis: už kiekvieną, kad ir prievarta atsiųstą pacientą, gydytojai gauna „dividendus“. Jei dirbama „labai gerai“ – tokiems vasaros metu suteikiama nemokama palata, maitinimas, arba bent jau savaitgalio poilsis su „džiakūzomis“, pirtimis, masažais, kitais malonumais.
J. K. Ar tai yra viena iš korupcijos reiškinių sveikatos sistemoje?
V. M. Tiesiog niekam nerūpi pacientų teisės, jos tarsi specialiai pamirštos, ruošiantis ir jau atliekant medicinos sistemos reformą, nors reformą pradėti reikėtų būtent nuo jų. Dideliems viskas galima, nes gal juos globoja dar didesni. Jei taip nesąžiningai dirbtų maža Elektrėnų ligoninė – seniai būtų „sutvarkyta“.
J. K. Tai kaip gi turėtų elgtis elektrėniečiai, sužinoję, kad bus siunčiami reabilitacijai ne ten, kur jie pageidauja?
V. M. Pirmiausia, prisiminti įstatymu garantuotą savo teisę į pasirinkimą. Tuomet ramiai, bet oriai paprašyti jiems tinkančių reabilitacijos įstaigų sąrašo (ne tik sanatorijų, bet visų reabilitacijos įstaigų). Panaudoję žodį sanatorija, gali gauti sanatorijų sąrašą, bet be Abromiškių reabilitacijos ligoninės. Jei sąrašą vengia pateikti (turime duomenų, kad kai kada pateikia, bet nepilną sąrašą), galima pasiteirauti telefonu, ar reikiamo profilio reabilitacijos paslaugos teikiamos įstaigoje, į kurią pageidaujama patekti. Išsirinkus reabilitacijos įstaigą, informuoti siunčiantį gydytoją apie savo pasirinkimą ir jį ginantį Pacientų teisių įstatymą.
J. K. Ar tai negresia santykių sugadinimu su gydžiusiu gydytoju, o gal iš vis galima negauti reabilitacijos?
V. M. Lietuvoje viskas įmanoma… Patariu visada išlaikyti pabrėžtinai gerą toną, nesivelti į konfliktus ir… suspėti laiku nustoti ginčytis, bet nevažiuoti ten, kur siunčia, arba net „veža“. . Galima taip, bet galima ir kitaip.
J. K. Domina tas „kitaip“.
V. M. Visiems siunčiamiesiems reabilitacijai arba juos atstovaujantiems asmenims, arba šeimos nariams tenka pasirašyti dokumentuose, kuriuos, pacientų patogumui, jau pilnai sutvarkytus vykimui į reabilitaciją, dažnai atneša ligoninės personalas. Susipažinus su jais, pasirašyti nesiginčijant net ir tuo atveju, jei reabilitacijai nurodyta nepatinkanti vieta, paprašyti TLK pažymos. Turint rankose TLK pažymą ir F27/a (epikrizę), mandagiai padėkoti, o abu dokumentus įsidėti į kišenę, atsisveikinti.
Su šiais dokumentais galima važiuoti į bet kurią reabilitacijos įstaigą – sanatoriją ar reabilitacijos ligoninę bet kurioje Lietuvos vietoje, jei tik ten teikiamos rekomenduojamo profilio reabilitacijos paslaugos ir jei ten yra laisvų vietų. Toks elgesys yra pats geriausias, kai medicinos sistema yra ne tik bejėgė apsivalyti pati save, bet ir nenori apsivalymo.
J. K. O jei siuntime užrašytas koks nors konkretus sanatorijos pavadinimas, tarkim „Nendrynėlis“, jos adresas?
V. M. Visai nesvarbu, kokia reabilitacijos įstaiga parašyta. Prisiminkime, ką apie pasirinkimą rašo Įstatymas. Bent jau Abromiškėse pacientus priims ir tada, jei bus užrašytas net Mėnulio ar Marso pavadinimas, jų konkretus adresas.
J. K. Bet nepaklusę pacientai gali nuolat bijoti: juk tikrai gali tekti pakartotinai konsultuotis reabilitacijai pasiuntusioje ligoninėje, net pas tą patį gydytoją…
V. M. Kartoju: pacientus gina Įstatymas. O jei vistiek bijo, tai lai pagalvoja: o kaip siuntėjas sužinos, kur pacientas gavo reabilitacijos paslaugas: primygtinai rekomenduotoje „Nendrynėlyje“ ar pasirinktame „Eglynėlyje“? Kiekvienas konsultuojamas pacientas per TLK atneša pajamas poliklinikai ar ligoninei. Džiaugsis, kad atvyko konsultuotis vėl. Netikiu, kad kažkas užsiima dar ir sąrašų darymu, jų sutikrinimu – tai jau būtų absoliutus kriminalas.
J. K. Minėjote sanatorijas ir reabilitacijos ligonines. Kuo jos skiriasi, kas yra geriau?
V. M. Apie tai, kas geriau, kalbėti sunkoka, nes skirtingi yra pacientų lūkesčiai. Reabilitacijos ligoninėms nustatyti aukštesni reikalavimai, todėl jos saugesnės, labiau specializuotos, turinčios daugiau patirties akcentuojant konkrečių negalių mažinimą, ligų gydymą turėtų būti reabilitacijos ligoninės Abromiškėse ir Palangoje. Gal būt jose mažiau pramogų, bet ne dėl jų tokia populiari Abromiškių reabilitacijos ligoninė. Ją noriau renkasi pirmiausiai norintys greičiau gyti, o ne ilsėtis. Abromiškių reabilitacijos ligoninės darbuotojai kasmet apgina sertifikatus (garbingus pažymėjimus), įrodydami, kad dirba pagal Europos standartus.
J. K. Kokiais telefonais pacientai galėtų teirautis dėl reabilitacijos paslaugų, tartis dėl vietos Abromiškių reabilitacijos ligoninėje?
V. M. 8 528 58360, 8 528 58375, nemokama linija: 880000656, Elektroninis paštas: abrsan@medi.lt,
Interneto adresas: www.reabilitacija.eu, www.abromiskes.lt.
J. K. Dėkoju už pokalbį.
V. M. Ačiū ir jums. Manau, kad informacija aktuali ne vien elektrėniečiams.
Į redakciją paskambinęs skaitytojas klausė, ar dirba Abromišių reabilitacijos ligoninė. Mat jis, baigęs gydytis vienoje iš ligoninių Vilniuje, buvęs prievarta pasiųstas ne į prie pat namų esančią Abromiškių reabilitacijos ligoninę, o į kitą panašios paskirties ligoninę. Paprašius siuntimo į Abromiškes, ligonis buvęs perspėtas, kad jam pačiam teksią tvarkyti dokumentus ligonių kasose, pačiam savo transportu į Abromiškes vykti. Atėjus reabilitacijos laikotarpiui, ligoniai buvę susodinti į autobusiuką ir išvežti ten, kur buvo liepta. Drįsusiems prieštarauti buvę pasakyta: „Norėsi dar gydytis, konsultuotis pas mus? Tai pagalvok – galime ir nepriimti….“
Apie galimybę pasirinkti reabilitacijos ligoninę kalbėjausi su Abromiškių reabilitacijos ligoninės gydytoju Vidmantu Mickevičiumi.
J. K. Ar teisingai skundėsi skaitytojas, ar gali būti tokia prievarta?
V. M. Tikrai, pasitaiko tokių atvejų, skundžiasi ir mums: telefonu arba vargais negalais ištrūkę ir pas mus atvykę. Pasitaiko ir „perbėgėlių“: pradėję reabilitaciją kitur, kai kada atsisako ir, gavę reikalingus dokumentus, atvyksta reabilitaciją baigti pas mus.
J. K. Tai ką daryti ligoniui? Juk nesinori prieštarauti gydytojui, gelbėjusiam gyvybę, be to yra baimė, likti iš viso be reabilitacijos?
V. M. Gaila, kad mūsų pacientai, mažai domisi juos ginančio Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos atlyginimo Įstatymo pirmąja dalimi, kur sakoma: „Pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir sveikatos priežiūros įstaigą. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti.“
J. K. Tai gal tų didžiųjų ligoninių gydytojai nežino šio įstatymo, ar už įstatymo pažeidinėjimus yra numatyta kokia bausmė?
V. M. Manau, kad žino, bet savo administracijos yra verčiami reabilitacijai nukreipti ne ten kur pacientui, bet kur jiems yra naudingiausia. Yra ir daugiau „stiprių“ motyvų taip elgtis. Gydytojai mano, kad ligonis niekada nesiskųs, arba nesistengs įrodyti prievartos, todėl tikisi, kad už įstatymo pažeidimus nebus nubausti.
J. K. Ar sunkmečiu ligonių dalybos vyksta dėl ligoninių konkurencijos ir ar visos reabilitacijos ligoninės kokybiškai teikia paslaugas?
V. M. Per pastaruosius metus pristeigta reabilitacijos skyrių-skyrelių, kur daugiau vaizduojama nei reabilituojama. Aišku, kad tie skyriai turi būti nenuostolingi, tai juos ir stengiasi užpildyti pacientais. Žinau, kad kai kur kiekvieno paciento siuntimas reabilitacijai privalo būti individualiai sankcionuotas administracijos: reikia gauti dar vieną parašą – leidimą reabilituotis kitur.
Bet kitur paprastai neleidžia. Girdėjau, kad egzistuoja ir nerašytos sutartys su kurortų sanatorijomis: už kiekvieną, kad ir prievarta atsiųstą pacientą, gydytojai gauna „dividendus“. Jei dirbama „labai gerai“ – tokiems vasaros metu suteikiama nemokama palata, maitinimas, arba bent jau savaitgalio poilsis su „džiakūzomis“, pirtimis, masažais, kitais malonumais.
J. K. Ar tai yra viena iš korupcijos reiškinių sveikatos sistemoje?
V. M. Tiesiog niekam nerūpi pacientų teisės, jos tarsi specialiai pamirštos, ruošiantis ir jau atliekant medicinos sistemos reformą, nors reformą pradėti reikėtų būtent nuo jų. Dideliems viskas galima, nes gal juos globoja dar didesni. Jei taip nesąžiningai dirbtų maža Elektrėnų ligoninė – seniai būtų „sutvarkyta“.
J. K. Tai kaip gi turėtų elgtis elektrėniečiai, sužinoję, kad bus siunčiami reabilitacijai ne ten, kur jie pageidauja?
V. M. Pirmiausia, prisiminti įstatymu garantuotą savo teisę į pasirinkimą. Tuomet ramiai, bet oriai paprašyti jiems tinkančių reabilitacijos įstaigų sąrašo (ne tik sanatorijų, bet visų reabilitacijos įstaigų). Panaudoję žodį sanatorija, gali gauti sanatorijų sąrašą, bet be Abromiškių reabilitacijos ligoninės. Jei sąrašą vengia pateikti (turime duomenų, kad kai kada pateikia, bet nepilną sąrašą), galima pasiteirauti telefonu, ar reikiamo profilio reabilitacijos paslaugos teikiamos įstaigoje, į kurią pageidaujama patekti. Išsirinkus reabilitacijos įstaigą, informuoti siunčiantį gydytoją apie savo pasirinkimą ir jį ginantį Pacientų teisių įstatymą.
J. K. Ar tai negresia santykių sugadinimu su gydžiusiu gydytoju, o gal iš vis galima negauti reabilitacijos?
V. M. Lietuvoje viskas įmanoma… Patariu visada išlaikyti pabrėžtinai gerą toną, nesivelti į konfliktus ir… suspėti laiku nustoti ginčytis, bet nevažiuoti ten, kur siunčia, arba net „veža“. . Galima taip, bet galima ir kitaip.
J. K. Domina tas „kitaip“.
V. M. Visiems siunčiamiesiems reabilitacijai arba juos atstovaujantiems asmenims, arba šeimos nariams tenka pasirašyti dokumentuose, kuriuos, pacientų patogumui, jau pilnai sutvarkytus vykimui į reabilitaciją, dažnai atneša ligoninės personalas. Susipažinus su jais, pasirašyti nesiginčijant net ir tuo atveju, jei reabilitacijai nurodyta nepatinkanti vieta, paprašyti TLK pažymos. Turint rankose TLK pažymą ir F27/a (epikrizę), mandagiai padėkoti, o abu dokumentus įsidėti į kišenę, atsisveikinti.
Su šiais dokumentais galima važiuoti į bet kurią reabilitacijos įstaigą – sanatoriją ar reabilitacijos ligoninę bet kurioje Lietuvos vietoje, jei tik ten teikiamos rekomenduojamo profilio reabilitacijos paslaugos ir jei ten yra laisvų vietų. Toks elgesys yra pats geriausias, kai medicinos sistema yra ne tik bejėgė apsivalyti pati save, bet ir nenori apsivalymo.
J. K. O jei siuntime užrašytas koks nors konkretus sanatorijos pavadinimas, tarkim „Nendrynėlis“, jos adresas?
V. M. Visai nesvarbu, kokia reabilitacijos įstaiga parašyta. Prisiminkime, ką apie pasirinkimą rašo Įstatymas. Bent jau Abromiškėse pacientus priims ir tada, jei bus užrašytas net Mėnulio ar Marso pavadinimas, jų konkretus adresas.
J. K. Bet nepaklusę pacientai gali nuolat bijoti: juk tikrai gali tekti pakartotinai konsultuotis reabilitacijai pasiuntusioje ligoninėje, net pas tą patį gydytoją…
V. M. Kartoju: pacientus gina Įstatymas. O jei vistiek bijo, tai lai pagalvoja: o kaip siuntėjas sužinos, kur pacientas gavo reabilitacijos paslaugas: primygtinai rekomenduotoje „Nendrynėlyje“ ar pasirinktame „Eglynėlyje“? Kiekvienas konsultuojamas pacientas per TLK atneša pajamas poliklinikai ar ligoninei. Džiaugsis, kad atvyko konsultuotis vėl. Netikiu, kad kažkas užsiima dar ir sąrašų darymu, jų sutikrinimu – tai jau būtų absoliutus kriminalas.
J. K. Minėjote sanatorijas ir reabilitacijos ligonines. Kuo jos skiriasi, kas yra geriau?
V. M. Apie tai, kas geriau, kalbėti sunkoka, nes skirtingi yra pacientų lūkesčiai. Reabilitacijos ligoninėms nustatyti aukštesni reikalavimai, todėl jos saugesnės, labiau specializuotos, turinčios daugiau patirties akcentuojant konkrečių negalių mažinimą, ligų gydymą turėtų būti reabilitacijos ligoninės Abromiškėse ir Palangoje. Gal būt jose mažiau pramogų, bet ne dėl jų tokia populiari Abromiškių reabilitacijos ligoninė. Ją noriau renkasi pirmiausiai norintys greičiau gyti, o ne ilsėtis. Abromiškių reabilitacijos ligoninės darbuotojai kasmet apgina sertifikatus (garbingus pažymėjimus), įrodydami, kad dirba pagal Europos standartus.
J. K. Kokiais telefonais pacientai galėtų teirautis dėl reabilitacijos paslaugų, tartis dėl vietos Abromiškių reabilitacijos ligoninėje?
V. M. 8 528 58360, 8 528 58375, nemokama linija: 880000656, Elektroninis paštas: abrsan@medi.lt,
Interneto adresas: www.reabilitacija.eu, www.abromiskes.lt.
J. K. Dėkoju už pokalbį.
V. M. Ačiū ir jums. Manau, kad informacija aktuali ne vien elektrėniečiams.
Kalbėjosi Julija Kirkilienė