Odontologija anksčiau ir dabar. Interviu su odontologe Raimonda Stankevičiene

Odontologija anksčiau ir dabar. Interviu su odontologe Raimonda Stankevičiene

Odontologai, kaip dantų priežiūros specialistai, yra labai paklausūs, todėl odontologija yra labai populiari profesija. Juk žmonėms dėl įvairių infekcijų ar ligų nuolat skauda dantis, atsiranda kitų dantų problemų, jie iškrenta ir pan. Odontologai ir yra atsakingi už dantų plombavimą, kanalų valymą, higieną, dantų gydymą bei profilaktinę jų priežiūrą. Šias paslaugas teikti nėra labai sudėtinga todėl, kad moderniame XXI amžiuje odontologai žengia koja kojon su technologijomis. Dėl naudojamų pažangių technikų dantis sutvarkyti įmanoma greitai, efektyviai ir be skausmo. Be to, patys odontologai stengiasi, jog pacientai visuomet odontologo kėdėje jaustųsi komfortiškai ir kad niekada nebijotų sugrįžti.
Tačiau anksčiau žmonės dantis gydydavo visai kitokiais būdais. Žinoma, odontologai, kaip specialistai, Senovės Romoje ar Graikijoje net neegzistavo, tačiau dantis skaudėjo ir prieš šimtą, ir prieš du šimtus, ir prieš tūkstantį metų. Pagrindinis skaudančių dantų gydymo būdas buvo dantų rovimas. Graikai ir romėnai šiam tikslui naudodavo žnyples. Aristotelis kažkada yra siūlęs būtinai naudoti bronzines žnyples. Senovės Romoje Celsas naudojo įvairius antpilus ir tik tada, jei jie nepadėdavo, pacientui dantį raudavo. Pasakojama, kad senovės kinai ant skaudamo danties dėdavo arseno, dėl kurio dantis susilpnėdavo ir imdavo klibėti. Dėl to išrauti dantį pasidarydavo lengviau. Tačiau dantų rovimas nebuvo vienintelis dantų gydymo būdas. Ėduonį ir įvairias dantų ligas bei jų skausmą senovėje žmonės gydydavo žolelių antpilais. Kad dantys negestų, jie buvo net valomi, kai kurie naudodavo ąžuolo šakeles, kiti šiam tikslui pasigamindavo šepetėlį iš šerno šerių.
Nors odontologai senovėje neegzistavo, dantų priežiūra ir dantų gydymas vyravo visais laikais.
Žiežmarietės odontologės Raimondos Stankevičienės, tu­­rinčios privačias klinikas Vievyje ir Elektrėnuose, pa­klausėme, kaip patobulėjo odontologija.
Dabar pacientai, atėję pas dantų gydytoją, gauna gerokai didesnę paslaugų pasiūlą, yra kietėjančių medžiagų (helio plombos), kurios padeda atkurti ar sutaisyti sugedusį dantį, gydoma nuskausminus. Dažniausiai vienoje klinikoje ar odontologo kabinete dirba keletas ar daugiau specialistų, gydančių konkrečią sritį (burnos chirurgai, endodontologas, endodontas, periodontologas ir kt.). Kai dirbau viena, tiek visko negalėdavau padaryti. Odontologija patobulėjo, bet žmonių noras gydytis dantis itin sumažėjo. Taigi, vieni dalykai progresuoja, kiti jau lieka užmaršty. Šiandien labai populiarus estetinis dantų gydymas, bet jau niekas nesideda auksinių ar metalinių dantų, visi nori, jog būtų atkurta dantų spalva, intervencija būtų nepastebima.
Kas paskatino atidaryti pri­vačią kliniką Elektrėnuose bei Vievyje?
Į Elektrėnus pakvietė pažįstami, norėjo atidaryti odontologo kabinetą. Aš pati gal ir nebūčiau pasiryžusi. Tiesiog palankiai susiklostė aplinkybės – gavau pasiūlymą, atsirado ir patalpos. Liepos mėnesį bus 27 metai, kaip dirbu Elektrėnuose. O Vievyje pradėjau dirbti ne taip ir seniai, prieš ketverius metus. Pacientai įkalbinėjo ir patys surado šitą vietą. Ačiū poniai Virginijai.
Jūs pirmoji atidarėte odontologo kabinetus Elektrėnuose ir Vievyje. Ar sunku būti pirmai?
Tikrai sunku, nes daug kas nau­ja. Būtina išnagrinėti įvairius norminių dokumentų reikalavimus, higienos normas ir taisykles, svarbus ir finansinis pamatas. Be to, pacientai nežino tvarkos (jeigu negali atvykti, reikia perspėti), tad su jais reikia kalbėtis ne tik apie skaudamą dantį. Kartu mokėmės bendrauti, kalbėjomės ir kalbamės apie įvairius dalykus. Todėl Vievyje esančios klinikos pavadinimas ir yra „Odontologijos namai“. Noriu, jog pacientai klinikoje jaustųsi gerai, dažnai skambinu, klausiu, ar neskauda po implantacijos, ar tinka protezai ir pan. Noriu, jog apie iškilusias problemas pasakytų man, o ne kaimynei ar turguje. Kol šitas dalykas įgyvendinamas, kol pripranta žmonės prie bendravimo, tai praeina daug metų.
Ką rekomenduotumėte su­­­ma­­niusiam įkurti savo kabi­netą ar kliniką?
Geras buhalteris, būtini vadybos kursai, steigti klinikas ar kabinetus mažesniuose miesteliuose, pavyzdžiui, Aukštadvaryje, Kernavėje, kuriuose nėra ar trūksta gydytojų. Tada mažiau vieni kitus apkalbinėja, ne tokia didelė konkurencija. Deja, bet tarp odontologų labai trūksta kolegiškumo, noro padėti. Dažnai vienas kitą juodina, vilioja pacientus vieni iš kitų.
Kodėl ši profesija šiais laikais ypatingai svarbi?
Kaip tik sakyčiau, kad ne itin svarbi. Dabar žmonėms svarbiau tatuiruotės, nagai, auskarai, blakstienos. Mes turime įrodinėti, kad būtina taisyti dantis. Netgi tėvai, kurių vaikams iki 18 metų skiriami pinigai iš ligonių kasų, negydo, neprotezuoja dantų savo atžaloms, nors dažnai skundžiasi, jog odontologų paslaugos brangios. O reikėtų tik parašyti prašymą viešojoje gydymo įstaigoje, kurioje yra registruotas, ir gautų kompensaciją. Deja, bet dažniausiai paslaugų prireikia tik tam žmogui, kuriam jau skauda. Gaila, jog mokyklose uždaryti odontologų kabinetai, žmonėms trūksta informacijos.
O kas Jums kelia nerimą šių dienų odontologijoje?
Tai, kad jau 15–16 metų paaugliai yra be krūminių dantų. Priekiniai dar šiokie bei tokie yra. Kokia bus šių jaunuolių ateitis, kaip jie spręs problemą. Jei žandikaulio kaulas smarkiai sunykęs, todėl nėra kaip protezuoti ar implantuoti. Situacija nėra gera, ji tikrai nepagerėjo tuo to laiko, kai aš pradėjau darbą savo pirmajame kabinete, nors odontologija pažengė į priekį.
Kaip tėvai turėtų prižiūrėti vaikų dantis?
Pirmiausia dažniau atvesti pas odontologą, o ne tada, kai vaikas tris dienas iš eilės skundžiasi, kad skauda dantį. Anksčiau žmonės užsirašydavo ir buvo kantresni, o dabar reikalauja, kad būtų priimti čia ir dabar. Žinoma, reikia tinkamai valyti dantis. Odontologas visada patars, kaip tai daryti.
Ar nuo mažens svajojote tapti gydytoja? Kaip pasi­rinkote medicinos kryptį ir odontologijos studijas?
Nuo mažens norėjau būti vaistininke, apie odontologiją nieko nežinojau, nes odontologų mano aplinkoje nebuvo. Būtent odontologijos studijas pasirinkau atsitiktinai. O kodėl į farmaciją nestojau, net nežinau, nors nuo mažų dienų žaidžiau tik vaistinę – įvairūs buteliukai, visokie miltukai mane labai intrigavo. Gal dėl to dabar visus vaistus žinau, galiu patarti, o ir institute apie vaistus anksčiau buvo platesnis kursas negu dabar.
Ar turėjote mokytojų, sek­tinų pavyzdžių, kurie Jums suteikė jėgų siekti geriausių rezultatų?
Taip, turėjau. Gydytoja Irena Andrejaitienė buvo man geras pavyzdys. Aš tikriausiai nebūčiau pradėjusi protezuoti, jeigu ne ši gydytoja. Ji mane paveikė/parengė, daug ko išmokė ir aš jai labai dėkinga.
Kas lemia gerus santykius su pacientais?
Na, nežinau, ar jie yra geri (juo­kiasi). Visokių pacientų yra ir mūsų nuotaikos ne visada būna geros. Bet manau, reikia kalbėtis, stengtis paaiškinti, labai svarbu išklausyti, pripažinti, jei suklydai.
Kokios vertybės gyvenime ir darbe Jums yra svarbiausios?
Būti visada ištikimam ir atviram tiek šeimoje, tiek kolektyve. Jeigu kažką nutylėsi, laikysi savyje, tarkim, pyktį ar pagiežą, ar pamatysi, kad kitas ką nors blogai daro, bet nepasakysi, tai tuomet tikrai niekada nebus gerų rezultatų.
Kas jus labiausiai įkvepia dirbant?
Gydymo proceso rezultatas. Kaip žmogus atrodys, kaip kramtys, ar bus ilgalaikiai rezultatai.
Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, pasirinkęs odontologo profesiją?
Pirmiausia, meilė darbui, negailint savęs ir nežiūrint į laikrodį, kada baigiasi darbo diena. Antra, labai svarbu kolektyvas, kokie dantų technikai, kiti gydytojai dirba komandoje. Kolektyvas yra sėkmės garantas. Mane supa nauji žmonės: jauni dantų technikai, gydytojai, tad su jais aš tiesiog galiu žydėti. Svarbu eiti į priekį, tobulėti.
Nuo ko pradėti rekomen­duotumėte šią profesiją pasirinkusiam jaunam žmogui?
Kai baigia studijuoti, dabar sunkiau rasti darbo vietų, bet svarbiausia iškart negalvoti apie pinigus.
Ar karantinas padarė įtaką žmonių dantims?
Taip. Ypač blogą įtaka padarė nuotolinis mokymas, nes vaikai, būdami namuose, pradėjo visiškai nevalyti dantų. Jie tiesiai iš lovos eina prie kompiuterio, nesišukavę, nesiprausę ir nevalę dantų. Todėl pasekmes jau matome ir dabar, kai dantų skausmas atveda į kliniką.
Mitas: „Dantų ir dantenų ligos yra tik burnos problema“
Tikrai ne tik burnos problema. Gali būti širdies ligos, vitamino C trūkumas, skrandžio ligos.
Mitas: „Blogas burnos kvapas kyla dėl prasto dantų valymo“
Nebūtinai. Dėl mažo skysčių vartojimo taip pat atsiranda ši problema.
Mitas: „Pieninių dantų nereikia taisyti“
Pieninius dantis būtina taisyti, jeigu jie netaisomi, gali sunykti nuolatinių dantų užuomazgos. Tad jei skauda, nereikia kentėti. Žinoma, geriausia nelaukti, kol pradės skaudėti, o tikrintis profilaktiškai.
Mitas: „Organizmai dažnai atmeta dantų implantus“
4% atmeta, bet priklauso nuo žmogaus organizmo, žmogaus individualios burnos higienos.
Mitas: „Jeigu dantų neskauda, nebūtina tikrintis pas odontologą“
Privaloma tikrintis vieną kartą per metus. Studentams ir mokiniams rekomenduočiau prieš rugsėjo pirmąją. Tačiau tikrinimo metu tik nustatoma, ar dantys sveiki, ar reikia gydymo. Liūdna, jog randame net ir 10 skylėtų dantų. O dar liūdniau, kad pacientai nesigydo, o kitais metais situacija dar prastesnė.
Mitas: „Aš nevalgau saldainių, todėl mano dantys negali gesti“
Gali. Gedimas burnoje vyksta dėl rūgštinės terpės. O rūgštinė terpė burnoje atsiranda ne tik dėl saldainių. Naktį šiluma burnoje padidėja ir labiau veisiasi bakterijos, tad kas nevalo vakarais dantų, tie anksčiau ar vėliau susidurs su problemomis. Be to, negenda tik švarūs dantys.
Mitas: „Jeigu sąžiningai valau dantis, man nereikalinga burnos higienos procedūra“
Iš dalies taip. Įdomu, kiek to­kių sąžiningai valančių (juokiasi). Įtakos turi amžius, žalingi įpročiai (rūkymas), maistas (jaunimui rečiau reikia higienos, nes jie valgo kietesnį maistą, o vyresni žmonės valgo minkštesnį maistą ir akmenų atsiranda dažniau). Be to, dantys apsivalo ir savaime.
Mitas: „Dantų implantavimas yra labai skausminga procedūra“
Visiškai neskausminga, skaudžiau dantį išrauti.
Mitas: „Dantų implantavimas tinka ne visiems“
Tinka visiems, nebent neužtenka žandikaulio kaulo, bet dabar kaulas gali būti priauginamas.

Ačiū už pokalbį.

Ieva Barauskaitė

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų