Inga Kartenienė
Deimantė Jančiūnaitė
Daugelis iš mūsų turbūt dar gyvena praėjusio savaitgalio emocijomis, kai Elektrėnai trankiai šventė savo miesto 65-metį bei savivaldybės 25-metį. Įvykę renginiai tai ilgo ir nuoseklaus organizacinio darbo kulminacija, apie kurią dažnai net nepagalvojame. O kaip visas procesas atrodo organizatorių akimis? Kokia ta „organizacinė virtuvė“? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė bei savo mintimis pasidalijo Elektrėnų savivaldybės vicemerė Inga Kartenienė.
Kada pradėjote organizuoti šventinius Elektrėnų 65-mečio jubiliejui skirtus renginius? Kaip vyko pagrindinės idėjos, vizijos gvildenimas, kuri vėliau išaugo į šūkį „Švieskime begalybėje“?
Pradėjome ruoštis pakankamai anksti – mero potvarkiu iš įvairių specialistų buvo sudaryta darbo grupė 2024 metų balandžio mėnesį. Man buvo pavesta jai vadovauti. Darbo grupės sudėtis per visą pasiruošimo etapą kito, nes keitėsi kai kurie specialistai. Iš pradžių siekėme išsigryninti renginių tematiką. Norėjome, kad tai būtų ne tik šventė. Norėjosi jai suteikti prasmę. Pirmiausia, skyrėme dėmesį simbolikai. Išsikėlėme klausimą – kokią žinutę mes norime skleisti bendruomenei? Kadangi turime du gimtadienius – Elektrėnų 65-mečio ir Elektrėnų savivaldybės 25-mečio, tai simbolika labai gražiai susidėliojo – begalybės ženkle. Jeigu pažiūrėtume į skaičių 65, tai jo „apatinės“ dalys suponuoja begalybės ženklą. Be to, Elektrėnų savivaldybę sudaro aštuonios seniūnijos. O šį skaičių „paguldžius“ mes gauname tą patį begalybės ženklą. Elektrėnai taip pat šviesos miestas. Kadangi ši simbolika mums pasirodė labai priimtina ir tinkama, todėl ir pasirinkome šūkį – „Švieskime begalybėje“.
Kaip kilo idėja organizuoti iškilmingas eitynes, vienijančias įvairias Elektrėnų krašto organizacijas, seniūnijas? Ar lengvai žmonės įsitraukė, norėjo susiburti?
Buvo abejojančių, kad eitynėse nebus daug žygeivių, tačiau aš labai tikėjau šia idėja ir labai norėjau, kad būtent taip būtų išreikštas vienybės, pasididžiavimo jausmas tiek valstybe, tiek mūsų miestu. Kreipėmės į visas Elektrėnų savivaldybės įstaigas: į įmones, rėmėjus, organizacijas, seniūnijas kviesdami dalyvauti iškilmingose eitynėse su savo atributika, taip reprezentuojant save ir prisidedant prie vieningos atmosferos. Labai džiugu, kad šitas kvietimas buvo išgirstas. Sekmadienį, kai visą Draugystės gatvę užtvindė žmonės, įsitikinome, kad galime būti vieningi ir didžiuotis savo bendruomene.
Šiais laikais didelė renginio sėkmė priklauso ir nuo sklaidos socialinėje erdvėje. Matėme daug informacijos viešinimo, o „Facebook“ socialiniame tinkle netgi buvo sukurtas specialus puslapis – „Elektrėnams 65“. Kokios ėmėtės strategijos, kaip sekėsi, ar sulaukėte socialiniuose tinkluose didelio susidomėjimo?
Diskusijų darbo grupėje pradžioje išsikėlėme tikslą skirti dėmesį ir šventinių renginių viešinimui. Kai organizavome Elektrėnų 60-ąjį gimtadienį, tai mes komunikacijos srityje viską darėme savo jėgomis, o šį kartą kreipėmės pagalbos ir į šios srities profesionalus. Kadangi norėjome žinutę apie Elektrėnų 65-ąjį gimtadienį paskleisti ne tik vietinėje bendruomenėje, bet ir Lietuvos mastu, todėl bendradarbiavome su viena įmone. Paskleisti platesnę žinią apie renginį, mano nuomone, pavyko. Žmonės taip pat socialiniuose tinkluose tarpusavyje dalijosi „Švieskime begalybėje“ renginiais, o ir pagal dalyvavusių skaičių matyti, jog daugelį pasiekė ši žinia.
Renginiai pasižymėjo didele įvairove. Galima sakyti, jog kiekvienas galėjo atrasti, kas jam yra artima. Kaip sekėsi visa tai apjungti į bendrą renginių programą?
Pirmiausia, tiek darbo grupės, tiek komandos bei mano pačios noras buvo skirti dėmesį pirmosios kadencijos savivaldybės tarybai. Trečiadienį, liepos 2 dieną, šiuo tarybos posėdžiu ir buvo pradėti šventiniai renginiai. Taip buvo išreikšta pagarba pirmos kadencijos tarybos nariams, ilgamečiams Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojams. Ketvirtadienis buvo skirtas istorijai – mūsų Elektrėnų identitetui. Čia didelis indėlis yra Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos, Elektrėnų krašto muziejaus, kadangi jie šią idėją pasiūlė. Gavosi puiki konferencija. Galiu drąsiai teigti, kad tokios mes iki šiol dar neturėjome. Džiaugiuosi, kad skyrėme dėmesio savo istorijai. Penktadienio, šeštadienio, sekmadienio renginiuose vyraujanti žanrų įvairovė buvo apgalvota. Norėjome, kad kiekvieno širdis būtų pasiekta, kad kiekvienas atrastų savo mėgstamą žanrą, atlikėją, todėl šių dienų programos buvo pakankamai skirtingos. Manau, kad renginių gausa ir įvairovė atliepė mūsų elektrėniškių ir miesto svečių norus.
Elektrėnai garsėja trankiais jubiliejų minėjimais, kuo šis jubiliejus skyrėsi nuo ankstesnių? Kokius ankščiau pasiteisinusius sprendimus pritaikėte, o ką šį kartą darėte kitaip?
Daugiau dėmesio skyrėme istorijai – Elektrėnų miesto, savivaldybės identitetui. Dar labiau galvojome apie žanrų įvairovę. Be to, programa buvo turtingesnė ir ilgesnė – penkių dienų. Šventės visada yra unikalios, todėl jų tarpusavyje labai lyginti nereikėtų. Ir šiemet, ir prieš penkis metus džiaugiamės renginių sėkme. Žinoma, visuomet reikia tobulėti. Tą turbūt ir darome.
Jubiliejus subūrė ne tik paprastus žmones, bet ir vietines įmones, palyginti turėjote daug rėmėjų. Kaip sekėsi juos pritraukti, ar vietinės įmonės noriai įsitraukė?
Kreipėmės į įmones oficialiu mero raštu, kviesdami prisidėti prie mūsų Elektrėnų 65-ojo gimtadienio renginių rėmimo. Labai nuoširdžiai buvome nustebinti, kad tiek įmonių išgirdo mūsų kvietimą prisidėti ir kurti bendruomenei šventę kartu. Reiškiame visiems Jiems didelę padėką.
Kas Jus labiausiai nustebino, kas labiausiai pasiteisino ką tik praūžusiuose šventiniuose renginiuose?
Mane labiausiai nudžiugino, kad tiek daug žmonių atvyko į šventę. Skaudžiausia būna tada, kai organizatoriai atiduoda visą savo širdį bei jėgas, o nėra prieš ką koncertuoti. Juk viską darome dėl žmonių. Liepos 6-osios vakaro programoje dalyvavusių žmonių skaičių galime skaičiuoti tūkstančiais. Visas dienas vykusiuose renginiuose buvo juntamas vienybės jausmas, žmonių aktyvumas. Gera girdėti puikius atsiliepimus, o šventės metu einant matyti besišypsančius žmones. Tokiomis akimirkomis visas darbas keleriopai atsiperka. Noriu padėkoti visai komandai, Elektrėnų kultūros centrui, savivaldybės administracijai, seniūnijoms, įmonėms, organizacijoms, kurios savo jėgomis prisidėjo, jog šie šventiniai renginiai būtų būtent tokie.
Kokie pirmieji įspūdžiai, refleksijos prabėgus Elektrėnų jubiliejams?
Renginiai vainikavo daugiau nei metus trukusį organizacinį darbą, prie kurio prisidėjo daug žmonių, įdėjusių savo širdį, idėjas bei mintis. Kiek teko kalbėti su tais žmonėmis, kurie dalyvavo renginiuose, džiugu – neišgirdau nei vieno neigiamo atsiliepimo. Tai augina sparnus, skatina vėl kurti bei galvoti apie naujus renginius miestui. Viena iš idėjų buvo pristatyta virtuvės šefo Alfo Ivanausko. Jis pasiūlė, jog Elektrėnams reikėtų Ledų festivalio. Man pro ausis nepraėjo ši mintis. Taip jau yra, jog vos tik pasibaigus vienai šventei, iš karto pradedi galvoti apie ateinančias. Mūsų laukia ateinantys jubiliejai, o pametėtos mintys, idėjos taip pat gali būti realizuotos. Labai džiaugiuosi paminėtais Elektrėnų miesto bei Elektrėnų savivaldybės gimtadieniais. Manau, jog pateisinome šūkį – „Švieskime begalybėje“. Tikrai švietėme ir danguje, ir ant žemės.
Ačiū už pokalbį.