Julija Kirkilienė
Joninių šventės Elektrėnuose vedėjas Kęstutis Vilkauskas sakė, kad tumpiausią naktį vanduo turi magiškų galių laimei prisikviesti, todėl vandens per Jonines buvo apstu: virš galvos, po kojomis ir mariose.
Tik vandens gausa sutrukdė į marias paleisti vainikėlius, nupintus Kultūros centro darbuotojų, nes burlaiviai negalėjo priplaukti arti kranto, o Joninių laužas savo valandos laukė suvyniotas į celofaną. Be perstojo krapsintis lietus nuo šventės neatbaidė elektrėniškių, jų susirinko gal net daugiau nei Klaipėdoje ant Jonų kalnelio, iš kur per Lietuvos TV buvo transliuojama tiesioginė laida „Duokim garo“. 
Elektrėniškiai šoko lietuje koncertuojant savivaldybės liaudiškos muzikos ansambliams „Runga“ ir „Volungė“, kviestinėms grupėms „Magnit“ ir „Dreams“. Labiausiai šventėje nepasisekė prekybininkams ir vaikams, kuriuos tėvai paliko be priežiūros; elektrėniškiai lietuje geriau šoko nei valgė, o dviems mažamečiams tėvelius surasti padėti teko policijos pareigūnams. Labiausiai pasisekė šventėje dalyvavusiems dviems Jonams ir vienai Rasai – jie buvo vainikuoti ąžuolų vainikais.
Likus valandai iki vidurnakčio buvo uždegtas Joninių laužas, o prieš pat vidurnaktį, pasibaigus grupės „Dreams“ koncertui, šventės dalyviai išsiskirstė ieškoti paparčio žiedo. Ir jeigu to žiedo nerado marių pakrantėje, kur pirmą kartą vyko Joninių šventė, tai, kaip sakė šventės vedėjas, savo širdyje, tikriausiai, tą laimės simbolį pajuto kiekvienas. Kaip dainuojama dainoje „…Paparčio žiedo gal ir nerasime, tačiau draugus prie laužo šiąnakt suprasime…“.