Kovo 5–10 dienomis apie keturiasdešimt 16–18 metų moksleivių iš penkių Lietuvos savivaldybių – Kėdainių, Kupiškio, Švenčionių, Anykščių ir Elektrėnų – vyko

į Izraelį. Kelionę organizavo Izraelio ambasada Lietuvoje. Visa tai buvo skirta dviejų šalių –Lietuvos ir Izraelio – ryšių stiprinimui. Moksleiviai tą savaitę leido išties turiningai!
Pirmadienį – kovo penktąją dieną – visi rinkomės Vilniaus oro uoste. Iš ten mus visus išlydėjo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, palinkėjo gero laiko, neužmirštamų akimirkų. Taip pat elektrėniečius išlydėti atvyko ir Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, kuris rado lėšų ir apmokėjo mūsų kelionės bilietus į Izraelį. Jis mus išlydėjo ir perdavė Elektrėnų savivaldybės vėliavą, kurią iškėlėme užlipę į Masados kalną.

Pirmąją dieną atskridę į Izraelį ir įsikūrę viešbutyje moksleiviai vėliau turėjo galimybę susitikti su Lietuvos žydais ir jų palikuoniais Tel Avive. Moksleiviai ir grupių vadovai bendravo su litvakais, kai kurie jų mokėjo ir lietuviškai! Lietuvos žydai mus sutiko labai draugiškai, vaišindami maistu ir plačiai šypsodamiesi.
Antrąją dieną keliavome į Tel Avivą. Pamatėme senąjį Jafos miestą, išgirdome gidės Yael pasakojimą apie Izraelio istoriją. Mums buvo skirta truputį laisvo laiko apsilankymui žydiškame rankdarbių turguje, kur galėjome įsigyti įvairių suvenyrų. Vėliau keliavome į Holono mieste esančią „Atidim“ mokyklą. Mokyklos direktorius yra kilęs iš Kauno miesto ir jau gan ilgą laiką gyvena Izraelyje. Jis mus sutiko pasisveikindamas lietuvių kalba! Direktorius trumpai papasakojo apie mokyklą, apie švietimo sistemą, apie privalomąją karo tarnybą baigus mokyklą. Vėliau mūsų laukė darbas grupėse su tos mokyklos mokiniais. Grupėse radome bendrų kalbų, bendrų pomėgių. Holono mieste aplankėme ir aklųjų muziejų „Dialogas tamsoje“. Visiškoje tamsoje mus vedžiojo neregintis asmuo, su kuriuo vėliau galėjome ir pabendrauti.
Trečią dieną delegacija iš Lietuvos paliko Tel Avivą ir keliavo į Jeruzalę. Visą dieną praleidome „Jad Vašem“ muziejuje. Klausėmės gidžių pasakojimų apie

Lietuvos žydus, Lietuvos miestus ir miestelius, kurie buvo stipriai paliesti Holokausto, apie Lietuvos žydų gelbėtojus – Pasaulio tautų teisuolius. Taip pat klausėmės detalaus pasakojimo apie Holokausto istoriją, kuris buvo išties atviras ir pilnas neįtikėtinų faktų. Po ekskursijos muziejuje vyko susitikimas su Holokaustą išgyvenusiu 91 metų litvaku. Jis mums pasakojo savo išgyvenimus, prisiminimus Antrojo pasaulinio karo metais, ką jis veikė po to ir kaip jis atkeliavo į Izraelį. Išgirsti žmogaus istoriją, kuris išgyveno tokius žiaurius įvykius, labai įdomu ir netikėta, nes sulaukęs tokio amžiaus, žmogus viską kuo puikiausiai prisimena. Vakare lankėmės Jeruzalės turguje ir tradiciniame žydiškame restorane, kur supažindinome lankytojus su lietuviška muzika. Tai, ko gero, įsimintiniausias visos kelionės vakaras.
Ketvirtąją kelionės dieną pradėjome Užsienio reikalų ministerijoje. Vėliau keliavome į Jeruzalės senamiestį – vieną iš romėnų aprašytų Izraelio stebuklų. Vykome prie Raudų sienos, aplankėme Kristaus kapo bažnyčią, kur buvo palaidotas Kristus. Tai buvo pati įspūdingiausia kelionės dalis! Vėliau vykome į medelyną sodinti draugystės medelių. Buvo gana keista sodinti medelius akmenuotoje vietovėje.
Penktąją dieną kėlėmės prieš 4 valandą ryto. Nors dar buvo tamsu, pradėjome lipti į Masados kalną. O į jį lipome tam, kad pamatytume tekančią saulę. Vaizdas buvo vertas pastangų. Kalno viršūnėje mūsų laukė gidė. Ji pasakojo apie tvirtovę, jos istoriją ir jos sugriovimą. Sunku patikėti, kad tvirtovę pavyko sugriauti. Nusileidus nuo kalno ir papusryčiavus, laukė ilga kelionė iki Negyvosios jūros – antrojo romėnų aprašyto Izraelio stebuklo, žemiausios vietos žemėje. Vėliau vykome į Kristaus miestą šalia Galilėjo jūros. Po to keliavome į kibucą, kurį pavadinome „sovietu“. Ten mūsų laukė Šabo vakarienė – trečiasis Izraelio stebuklas. Po vakarienės susitikome su kibuce gyvenančiais mūsų bendraamžiais, kurie plačiau mus supažindino su gyvenimo ritmu.
Paskutinę dieną iš Lietuvos delegacijos girdėjosi žodžiai: „Nenoriu grįžt namo…“. Po tokios turiningos kelionės, kurioje buvo gausu veiklos, naujų patyrimų, naujų draugų bei naujų žinių, namo grįžti tikrai nesinorėjo. Po ilgo skrydžio atgal į Lietuvą Vilniuje mūsų laukė LNK televizija ir artimieji. Visi garsiai šaukėm „AČIŪ!“ Izraelio ambasadoriui Lietuvoje Amirui Maimonui už tokią šaunią, pilną įspūdžių kelionę.
Tikimės, kad ši kelionė bus labai didelis žingsnis link artimesnio bendravimo ir bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Izraelio.
MIGLĖ MALECKAITĖ,
10 klasės mokinė
Kietaviškių pagrindinė mokykla