Naujienos iš savivaldybės tarybos posėdžio. Demokratija politikoje, kai kiekvienas balsuoja pagal supratimą

Julija Kirkilienė

Spalio mėnesio posėdis vyko Konstitucijos, spalio 25, dieną. Pradėtas jis buvo mero Gedimino Ratkevičiaus trumpa informacija apie tai, kad Konstitucija buvo priimta referendume, kad Konstitucija įtvirtinta demokratinė santvarka, valdžių padalijimo principas. Demokratijos ir šiame posėdyje buvo daug: taryboje nėra nei vieningos valdančio­sios daugumos, kaip buvome įpratę prie mero Kęstučio Vaitukaičio, nei opozicijos. Demokratinis tarybos narių balsavimas lėmė vieną nepriimtą sprendimo projektą ir sveikatos įstaigų pertvarką. Pirmą kartą per 23 savivaldybės gyvavimo metus, pagal naująjį Savivaldos įstatymą, vyko mažumos valanda, kurioje informacijos buvo pateikta bene visais gyventojams svarbiais klausimais. Visą posėdį pasižiūrėti galima savivaldybės portale www.elektrenai.lt, o kas neturite laiko visą dieną žiūrėti posėdžio, informaciją visada sužinoti galima laikraštyje „Elektrėnų kronika“. Rašytinės informacijos privalumas yra tas, kad paskaityti galima bet kada patogiu laiku, skaityti galima tik tai, kas įdomu, jei pamiršti, ką perskaitęs, visada galima skaitymą pakartoti ir pan. O dabar apie labai svarbų posėdį viskas nuo pradžios…

Išsaugojo direktorės atlyginimą
Prieš posėdžio pradžią į sa­lę vėl sugužėjo Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės Editos Paberalienės vedami šios įstaigos darbuotojai. Ėjo darbuotojai galvodami, kad protestu kovoja už savo atlyginimus. Kai kurie tarybos nariai mano, kad protestas buvo dėl direktorės pareigybės ir bene didžiausio iš savivaldybės vadovų atlyginimo išsaugojimo, kurio direktorė viešai net neskelbia, kaip reikalauja Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas. Apie pacientus, kurių vis daugiau renkasi privačią InMedica kliniką, protestuotojai nekalbėjo. Bet priėmus sprendimą dėl Sveikatos centro steigimo ir pasirinkto mišraus – funkcinio ir struktūrinio – modelio, posėdžio svečiai garsiai plojo. Pagal tą modelį, prie Elektrėnų PSPC prijungtas bus Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centras ir Vievio sveikatos prie­žiūros centras, o naujojo darinio direktore liks E. Paberalienė. Elektrėnų ligoninė, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, Elektrėnų visuomenės sveikatos biuras ir dvi privačios sveikatos priežiūros įstaigos bus įtrauktos į Elektrėnų sveikatos centrą bendradarbiavimo sutarčių pagrindu. Tokį sprendimo projektą tarybai teikęs meras teisinosi, kad siūlomas kompromisinis variantas, norint išvengti susipriešinimo su medikų bendruomene ir nenorint prarasti įstaigose dirbančių medikų. Tarybos narys, gydytojas Romas Sugintas, dabar jau dirbantis ne Elektrėnų, o Trakų ligoninėje, siūlė kitokį sprendimo projektą, bet jo pasiūlymui pritarta nebuvo. Jis pasisakė, kad tarybos nariai praleido momentą padaryti ką nors gero savo gyventojams ir medikams. Ką iš tokios pertvarkos laimėjo pacientai, niekas daugiau nesidomėjo, tik Jūratė Balčiūnaitė pasisakė, kad tokiu sprendimu tarybos nariai pataikavo kai kuriems medikams, nors reforma daroma ne todėl, kad visiems įtiktų, o tam, kad reforma būtų naudinga. Rimantas Baravykas priminė, kad PSPC medikams atlyginimai vis tiek pri­klausys nuo pacientų skaičiaus, o Kęstutis Vaitukaitis sakė manantis, kad prie šios reformos tarybos nariams dar teks sugrįžti. Sprendimo projektas priimtas buvo 15 tarybos narių pritarus, 3 susilaikius ir 2 nebalsavus. 5 tarybos nariai, gydytojais dirbantys savivaldybei priklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose, nei klausimo svarstyme, nei balsavime dalyvauti negalėjo.

Tarybos nario Giedriaus Leskausko komentaras:
Priimtą tarybos projektą vertinu teigiamai. Jei atidžiau į jį pasižiūrėtumėte, pamatytumėte, kad jis iš esmės atspindi praėjusį mėnesį mano paties siūlytą sprendimo kelią, kuris yra racionalesnis ir turintis kur kas mažiau rizikų ir grėsmių. Jį taip pat aktyviai palaikė pirminės sveikatos priežiūros medikų bendruomenė. Tiesa, dar praėjusį mėnesį jam aktyviai priešinosi meras, valdančioji koalicija ir dalis opozicijos. Džiugu, kad į pasiūlymus buvo įsiklausyta. Taip išvengta medikų praradimų ir galimo pirminio lygio sunaikinimo. Apmaudu tik dėl to, kad šio kelio pasirinkimui prireikė papildomo mėnesio įtampos bendruomenėse, kadangi nuo praėjusio posėdžio naujų nežinomų aplinkybių neatsirado. Manau, kad gyventojams reikėtų atkreipti dėmesį ir susidaryti savo nuomonę apie tai, kaip tie patys tarybos nariai praėjusį mėnesį šnekėjo vienaip, o pasikeitus mero pozicijai šiame posėdyje pateikė visiškai priešingus argumentus. Taip pat matau prielaidų, kurios leidžia tikėtis, kad funkcinio bendradarbiavimo kelias tarp ligoninės ir pirminės sveikatos priežiūros centrų Vievio miesto gyventojams antrinio lygio paslaugas šiame mieste padarys pasiekiamas lengviau. Reforma yra svarbus įrankis pokyčiams, tačiau dar svarbiau yra jos išpildymas. Čia bus kritiškai svarbus savivaldybės administracijos, mero ir medicinos įstaigų vadovų vaidmuo. Linkiu jiems kuo didžiausios sėkmės, nes sveikata yra kiekvienos šeimos ir kiekvieno žmogaus didžiausias turtas.

Pinigai
Į biudžetą surinkus lėšų daugiau nei planuota, tarybos nariai pritarė Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjos pateiktam projektui juos pa­skirstyti savivaldybės įstaigoms pagal poreikius. Tik taryba ilgai negalėjo apsispręsti dėl 20 tūkst. papildomo finansavimo Elektrėnų ledo rūmų administratoriui, VšĮ „Elektrėnų ledo arena“. Papil­domų pinigų ledo arenai reikia mokesčiams už pabrangusią elektros energiją. Kai kurie tarybos nariai mano, kad Ledo arenos vadovai užsiima komercine veikla ir pinigų turėtų užsidirbti patys. Giedrius Leskauskas priekaištavo Ledo arenai, kad už savivaldybės skirtas lėšas nepakankamai ledo skiria savivaldybės vaikams, kad ledas naudojamas nepilna apkrova. Jam antrino Edvardas Baleišis, sakydamas, kad nuo 9 iki 12 valandos ledui išlaikyti elektra naudojama, bet ledas yra tuščias. Tarybos nariams Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė -Kalinauskienė priminė istoriją apie tai, kad Ledo rūmų restauracijai Europos Sąjunga finansavimą skyrė su sąlyga, kad po renovacijos pastatą valdytų privatus verslas. Deja, tokio verslininko savivaldybė nesurado, todėl, kad pinigų nereikėtų grąžinti, po derybų valstybinėse institucijose savivaldybė gavo leidimą patalpas išnuomoti viešajai įstaigai. Tam, kad įstaigai už skolas elektra nebūtų atjungta, tarybos nariai buvo įtikinti už biudžeto pakeitimą balsuoti su numatytomis Ledo rūmams investicijomis. Raimondas Ivaškevičius priminė, kad mes esame nedidelė savivaldybė, turinti puikų sporto kompleksą, kurį turime padėti išlaikyti. Meras priminė, kiek savivaldybė turi nau­dos iš Ledo arenos. Ta nauda gal nėra materialinė, bet sportininkai garbės savivaldybei atneša daug. G. Leskauskas priminė, kad Ledo arena yra verslas, kuriam trūksta fantazijos užsidirbti pinigų. Jis pažadėjo kitam posėdžiui atnešti sprendimo projektą dėl paslaugų teikimo už iš savivaldybės biudžeto gautus pinigus.

EKŪ paslaugos – komercinė veikla
Savivaldybėje yra tik viena įstaiga, teikianti gyventojams komunalines paslaugas. Ta įstaiga yra Elektrėnų komunalinis ūkis (EKŪ), kurios vienintelis akcininkas yra savivaldybės taryba. Todėl taryba tvirtina EKŪ pasiūlytas paslaugų kainas. Šiame posėdyje buvo pritarta, kad nuo kitų metų didės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą. Mokesčiai daugiabučių gyventojams didės apytiksliai nuo pusės iki 1 euro, priklausomai nuo buto ploto. Šiek tiek mažiau kainos keliamos už konteinerių išvežimą individualių namų savininkams. Mokėtina su­ma už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2024 m. sausio 1 d. vidutiniškai didinama 10,66 proc.
O kitam sprendimo projektui – dėl daugiabučių namų laiptinių valymo paslaugų tarifo kėlimo – taryba nepritarė. Taip atsitiko todėl, kad du valdančiosios daugumos tarybos nariai dirba EKŪ, todėl už sprendimo projektą balsuoti negalėjo. O tie, kurie balsavo, balsavo savo nuožiūra. Nebalsavo arba susilaikė 5 valdančiosios daugumos nariai, projektą palaikė 3 opozicijos ir 2 nepriklausomi tarybos nariai, bet sprendimo projektui priimti jų balsų neužteko. Pagal pateiktą sprendimo projektą, už laiptinių valymą gyventojams būtų tekę brangiau mokėti nuo 1 iki 2 eurų per mėnesį. Taryboje buvo akcentuota, kad laip­tinių valymo paslauga yra ko­mercinė ir, jei gyventojai nesutinka mokėti, jos EKŪ gali neteikti. Laiptines valyti gali patys gyventojai, kaip tai daro Vievio daugumos daugiabučių gyventojai, arba samdyti valytoją, kuris valymo paslaugas galėtų teikti, išsiėmęs verslo liudijimą. Kol kas už daugiabučių valymą kaina nepakilo, bet kitame posėdyje prie to klausimo taryba tikrai sugrįš, nes esą EKŪ dėl mažų mokesčių patiria nuostolių.

Mažumos valanda:
Apie renovaciją
Per pirmą kartą vykusią mažumos valandą atsakyta buvo į 17 savivaldybės gyventojams rūpi­mų klausimų, kuriuos valdantiesiems pateikė opozicija. Prieš pradėdamas mažumos valandą meras opoziciją gyrė už konstruktyvumą, kuris matomas priimant savivaldybės gyventojams svarbius klausimus. Opozicija valdantiesiems paruošė konkrečius klausimus, juos pateikė prieš posėdį, todėl valdantieji paruošė konkrečius atsakymus. Pirmasis į tribūną pakviestas buvo EKŪ gen. direktorius Ričardas Leckas. Jis tarybai atsiskaitė už daugiabučių renovaciją. EKŪ administruoja 262 daugiabučius, iš jų 39 namai yra renovuoti, 35 renovuojami ir dar 11 daugiabučių ruošiami techniniai projektai. Direktorius teisinosi, kodėl opozicijai negali pateikti techninių renovuojamų namų projektų ir kaip vykdo atliktų darbų kokybės kontrolę. Direktorius taip pat patvirtino, kad atei­tyje daugiabučių modernizavimas vykdomas bus tik pagal A energinio naudingumo klasės reikalavimus. T.y. renovuojant namus bus keičiami langai ir balkonai, nepriklausomai nuo to, ar žmonės buvo juos pasikeitę, taip pat bus keičiami radiatoriai, vamzdynai ir net planuojama ant stogų statyti saulės elektrines.

Kelių ženklinimas
Į klausimą apie kelių ženklinimo trūkumus atsakė mero pavaduotojas Marius Urvakis. Jis informavo, kad savivaldybė prižiūri apie 600 km kelių, todėl gali pasitaikyti trūkumų juos ženklinant. Atsakymas apie kelių ženklinimus netenkino klausimo teikėjų.
Skaitytojams apie kelių ženklinimus komentuoja tarybos narys Rimantas Baravykas: „Dėl kelio horizontalaus ženklinimo ir kelio ženklų. Šiandien vicemeras Marius Urvakis atsakė iš dalies nesuprasdamas užduoto klausimo reikšmės. Tyrimais įrodyta, kad kelio horizontalaus ženklinimo ir kelio ženklų įrengimo kokybė ir atspindžio dydis tiesiogiai lemia saugumą ir mažina įskaitinių eismo įvykių skaičių. Pasižiūrėkite prašom situaciją prie Elektrėnų pradinės mokyklos posūkio iš Šviesos g. Yra likusios ir senos horizontalaus ženklinimo linijos ir naujos, o jų atspindys praktiškai vienodas ir mažas. Tai kuo turi vadovautis vairuotojas? Seni kelio ženklai yra įrengti netinkamo dydžio ir atspindys mažas arba yra net dieną blogai matomų. Paklausus buvusios Eismo saugumo komisijos pirmininkės Ingos Kartenienės, kodėl mes nesitvarkom, atsakymas vienas – trūksta lėšų. O juk mokome vaikus dėtis atšvaitus dėl saugumo. O patys? Gal naujas Eismo saugumo komisijos pirmininkas, vicemeras Marius Urvakis supras situaciją, paskaitęs mano nurodytus teisės aktus.“.

Apie švietimo problemas
Ilgai tribūnoje į tarybos narių klausimus apie švietimo sistemos problemas ir brandos egzaminų pasiekimus atsakinėjo mero pavaduotoja Inga Kartenienė. Tarybos nariai sužinojo, kad savivaldybėje geri egzaminų rezultatai yra iš lietuvių k. ir literatūros, chemijos, informacinių technologijų, vokiečių, anglų k. Deja, matematikos egzaminų rezultatai blogi visoje Lietuvoje, Elektrėnų savivaldybėje taip pat. Savivaldybė ieškanti galimybių rezultatams pagerinti.
I. Kartenienės komentaras: „Siekiant efektyviai ir veiksmingai padėti dešimtų klasių mokiniams pasiruošti matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui ir vienuoliktų, dvy­liktų klasių mokiniams pasiruoš­ti matematikos ir visų kitų mo­komųjų dalykų valstybiniams brandos egzaminams, Elektrėnų savivaldybės administracija nupirko kiekvienam mokiniui, norinčiam papildomai mokytis 18 iš dalies finansuojamų individualių pamokų, kurių vertė vienam mokiniui yra 270 Eur. Elektrėnų savivaldybė taip pat dalyvauja AB „Ignitis grupė“ projekte #EnergySmartSTART, kurio metu dvyliktokams sudaryta galimybė nemokamai mokintis matematikos ir fizikos nuotolinėse grupinėse pamokose. Siekiant pritraukti trūkstamų specialybių mokytojus dirbti Elektrėnų savivaldybės mokyklose, skatinti asmenis įgyti pedagogo profesinę kvalifikaciją bei esamus pedagogus persikvalifikuoti, šiuo metu ruošiamas Elektrėnų savivaldybės trūkstamų specialybių mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų pritraukimo, ugdymo mokslų bakalauro, pedagogikos profesinių ir perkvalifikavimo studijų kofinansavimo aprašas. Didelį dėmesį skiriame mokytojų kvalifikacijos kėlimui, skatiname mokytojus įgyti aukš­tesnes kvalifikacines kategorijas. Tikimės, kad konstruktyvus ir tikslingas bendras darbas su Elektrėnų švietimo paslaugų centru padės įveikti iššūkius, o mokytojų nuolat keliama kvalifikacija darys tiesioginę įtaką mokinių geresniems mokymosi pasiekimams.“.
Viena didžiausių problemų savivaldybėje, kaip ir visoje šalyje, yra augantis vaikų su specialiais poreikiais skaičius. Specialių poreikių vaikų savivaldybėje pri­skaičiuota 675, o tai sudaro 17 proc. nuo visų savivaldybėje gy­venančių vaikų. R. Baravykas iš­kėlė klausimą dėl moksleivių nemokamo važiavimo savivaldybės transporto priemonėmis.

Kiti svarbūs klausimai
Net dviejų skyrių – Ūkio plėtros ir investicijų bei Teisės ir personalo administravimo – ve­dėjos atsakinėjo į klausimus apie galimybę nutraukti sutartį su Ledo rūmų administratoriumi. Sutartis sudaryta dešimčiai metų ir ji baigsis 2027 metais. Nuomininkas sutartį esą vykdantis, todėl jos nutraukti neplanuojama. Meras antrino vedėjoms, kad renovuoti Ledo rūmai ir ten vykdoma veikla pakeitė aplinką, todėl įvertinti, ar savivaldybės prisidėjimas prie išlaikymo yra brangus, reikėtų atskiros studijos. Administracijos direktorė Jekaterina Goličenko tarybos narius informavo apie situaciją tiriant galimus finansinius nusikaltimus, įvykdytus Vievio seniūnijoje. Direktorė sakė, kad kitose seniūnijose buhalterijos tvarkymas prižiūrimas akyliau, o Vievio seniūnijoje sutvarkyti apleis­tą buhalteriją padeda dvi kitų seniūnijų buhalterės. Apie teismo eigą direktorė sakė komentuoti negalinti. Į paklausimą dėl aukcione parduotų pakrantės sklypų Geibonių g. 3C ir 3D Viešojo intereso gynimo bylos eigos atsakyta buvo, kad savivaldybė toje byloje yra trečias asmuo, nes savivaldybės veiksmai nėra skundžiami. Šiuo metu esą vyksta teisminė mediacija, t.y. vyksta derybos dėl susitaikymo. Šį atsakymą komentuoja tarybos narys Edvardas Baleišis: „Į klausimą apie žymiuosius Geibonių 3C ir 3D sklypus atsakymų išgirdome nedaug, nes vyksta teisminės mediacijos procesas, o jis nėra viešas, bet pakankamai, kad susidarytume įspūdį apie savivaldybės poziciją. Priminsiu tik tiek, kad vienas šių sklypų buvo parduotas privačiam investuotojui kartu su valstybinės reikšmės miško gabalu, tuo pažei­džiant Konstitucijos 47 straipsnį. Dėl to Prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą. Savivaldybės administracija į teisminį procesą įtraukta kaip trečioji šalis, tačiau kam ji atstovauja, iš atsakymų taip ir nesupratau. Greičiausiai pati sau, bet tikrai ne visuomenės interesui, juolab kad būtent meras, tuomet dar būdamas administracijos direktoriumi, prašė parduoti tuos sklypus ir dėjo daug pastangų, kad investuo­tojams būtų sudarytos „šiltnamio sąlygos“. Bet kuriuo atveju teismo verdiktas ne už kalnų. Tuomet ir sužinosime, kas ten ir už ką.“.

Paveldo DNR
Posėdis pradėtas buvo ne tuo svarbiu klausimu, o smagesniais reikalais. Pasveikinus laikotarpyje tarp posėdžių tarybos narius šventusius gimtadienius, literatų klubo „Strėva“ pirmininkė Vilija Dobrovolskienė dėkojo merui, administracijos direktorei ir tarybos nariams Viktorijai Juknevičienei, Violetai Nenartavičienei bei Sigitui Važnevičiui už paramą dešimtojo klubo almanacho „Vėjarodžiai veid­rodžio atspindy“ išleidimui. Vieniems padėkojo gėlėmis, kitiems įteikė po almanachą.
K.Vaitukaitis tarybos nariams pristatė, o savivaldybei paliko prisiminimui Valstybinės kultūros paveldo komisijos (toliau – Paveldo komisija) Prezidentūroje jam įteiktą Padėkos raštą už 1920 m. liepos mėnesio kautynėse žuvusių Lietuvos ir Lenkijos karių perlaidojimo organizavimą. Rugsėjo 29 d. Prezidentūroje pirmą kartą įteikti kultūros paveldo apdovanojimai „Paveldo DNR“. Pa­veldo komisija įvertino geriausiai tvarkomus kultūros paveldo objektus, labiausiai šioje srityje pasižymėjusius žmones ir sėkmingiausias iniciatyvas bei darbus. Speciali Paveldo komisijos padėka už lietuvių ir lenkų karių kapavietės paieškų ir perlaidojimo iniciatyvą įteikta buvusiam Elektrėnų savivaldybės merui K. Vaitukaičiui, kuris 2019–2023 m. inicijavo ir rūpinosi 1920 m. žuvusių karių archeologinėmis paieškomis, o vėliau ir vykusia perlaidojimo ceremonija.
K. Vaitukaitis tarybos nariams ir posėdžio svečiams papasakojo apie palaikų paieškas, jų suradimą, priminė skausmingą laikotarpį apie brolžudiškas kautynes, žuvusiųjų susitaikymą bendrame kape ir šių laikų abiejų valstybių žmonių susitaikymą ir gražų bendradarbiavimą. K. Vaitukaitis priminė, kad šiais metais sukanka 100 metų nuo to laiko, kad traukiniai iš Kauno paleisti buvo iki Vievio, nes Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai. 1939 metais, Lietuvai atgavus Vilnių, traukiniai paleisti buvo iki Vilniaus, o pirmojo reiso traukinys trumpai buvo sustojęs Lazdėnuose ir tuo sustojimu pagerbė žuvusius Lietuvos ir Lenkijos karius.