Ankstyvą spalio 10-osios rytą su mokytojomis A. Jurgelevičiene, N. Sodaitiene ir G. Grigoniene erdviu dviejų aukštų autobusu išvykome į tradicinę mokyklos pirmūnams skirtą ekskursiją.
Ši ekskursija buvo kiek kitokia nei ankstesniais metais: gidė iškart visiems išdalino aparatėlius su ausinėmis ir per mikrofoną pasakojo apie visus kelionės objektus. Galėjome klausytis ir girdėti informaciją aiškiai ir patogiai.
Taigi, kelionė neprailgo ir netrukus jau buvome dešiniajame Nevėžio krante įsikūrusiame Raudondvaryje. Ten apžiūrėjome pagrindinį dvaro pastatą ir gėlynais išpuoštą kiemą. Visą kompleksą sudaro XVII a. 1-osios pusės renesanso pilies rūmai, šiaurinė ir pietinė oficinos, oranžerija, liokajaus namas, arklidės, ledainė ir parkas. Pilies dvarą valdė iškiliausi Lietuvos didikai, tačiau ryškiausiai išlikę pėdsakai – paskutinių dvaro valdytojų grafų Tiškevičių giminės. Dvaro parke dažnai organizuojami koncertai, festivaliai.
Toliau mūsų maršrutas vedė į Seredžių. Čia užkopėme į Seredžiaus I piliakalnį (Palemono kalną). Piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. Kalnas yra Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Sužinojome, kad Palemono kalnu Seredžiaus piliakalnį imta vadinti XIX a. pradžioje. Anot legendos, čia palaidotas Žemaitijos ir Lietuvos valdovas Palemonas. Legenda pasakoja, kad Romos imperatoriaus persekiojamas kunigaikštis Palemonas su šeima mūsų kraštą pasiekęs plaukdamas Baltijos jūra. Vėliau Nemunu pasiekęs dabartinio Seredžiaus vietovę, kunigaikštis čia pasistatęs pilį ir ėmęs gyventi. Palemono kalnas, ant kurio stovėjo pilis, manoma, buvo šventa senovinių apeigų vieta. Kalno aukštis 40 metrų. Užlipus matosi nerealiai gražus vaizdas, labai nepaprasta žiūrėti į apačią, kai stovi taip aukštai.
Kitas sustojimas – Veliuona. Tai nuostabus miestelis netoli Jurbarko. Čia pamatėme Vytauto Didžiojo paminklą, įspūdingą, statų skardį, nuo kurio atsiveria gražus vaizdas į Nemuną. Apžiūrėjome Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią. Sužinojome, kad ši bažnyčia – viena iš septynių pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. Vytautas Didysis 1421 m. netrukus po Žemaitijos krikšto Veliuonoje įsteigė parapiją, o po penkerių metų pastatė bažnyčią. Vytauto bažnyčia, kuri, manoma, buvo medinė, nėra išlikusi.
Vienas gražiausių mūsų kelionės objektų – Raudonės pilis. Siaurais sraigtiniais laiptais užkopę į pilies bokštą žavėjomės nuostabiais Nemuno ir apylinkių vaizdais.
Paskutinis mūsų kelionės objektas – Panemunės pilis. Dešiniojo Nemuno kranto aukštutinėje terasoje esanti gražioji Panemunės pilis dar vadinama Vytėnų arba Gelgaudų pilimi. Ji yra viena mažiausiai pakeistų Lietuvos pilių.
Buvo įdomu pavaikščioti po restauruotas pilies menes, pasigrožėti jose saugomais eksponatais ir meno kūriniais, apžiūrėti senovinę rūmų virtuvę, didžiules krosnis, kalėjimą. Taip pat ten buvo parduotuvėlė, kur buvo galima nusipirkti suvenyrų: atviručių, labai gražių skirtukų su spalvotais senoviniais raštais, užrašų knygelių.
Man ši kelionė labai patiko, norėčiau dar kartą nuvykti į tą kraštą. Manau, ir kitiems keliautojams ekskursija patiko, nes gidė įdomiai pasakojo, visą kelią (vos tik išsisklaidė rūkas) džiugino labai gražūs Lietuvos vaizdai. Lipti į piliakalnius buvo sunkoka, bet tikrai verta. Parsivežėme daug įspūdžių, sužinojome aplankytų objektų istoriją ir pamatėme juos gyvai.
Ačiū „Ąžuolyno“ progimnazijai, lydėjusioms mokytojoms ir gidei už turiningą kelionę.
Viktorija Šablinskaja
„Ąžuolyno“ progimn. 7c kl. mokinė