Virginija Jacinavičiūtė
Nuo sausio 1 d. šalyje įsigaliojo Darbo kodekso pataisos, kuriomis draudžiama darbo užmokestį ir kitas su juo susijusias išmokas mokėti grynaisiais pinigais. Numatomus pokyčius gyventojai vertino skirtingai. Tie, kas atlyginimus jau seniai gauna į banko sąskaitą, nė nesupranta kilusio šurmulio, o pasisakantys už atlyginimą grynaisiais turi savų argumentų.
Grynieji kaimuose būtini
Kalbinti gyventojai mano, kad nauja tvarka varžo žmonių teises, nes jie privalo tapti banko klientais, nors to ir nenori. Gyventojai spėlioja, kad pataisos įvestos tik tam, kad bankai gautų dar didesnį pelną už kortelių aptarnavimą ir grynųjų pinigų operacijas. Tokia nuomonė grindžiama tuo, kad terminaluose ar paštuose mokesčiai priimami tik grynaisiais, o atlyginimai bus mokami tik per banką. Taip pat nuogąstaujama, kad yra dar nemažai prekybos vietų, kur atsiskaityti galima tik grynaisiais, ypač tai aktualu kaimiškose vietovėse, kur dažnai net nėra galimybės pinigų išsigryninti.
Kazokiškių seniūnas Arvydas Vyšniauskas sako, kad Kazokiškių kaime galimybės išsigryninti pinigų nėra, o arčiausias bankomatas yra Vievyje už 5 km. Seniūno manymu, kaimo žmonės labiau mėgsta naudotis grynaisiais pinigais, todėl dalis jų tikrai patirs nepatogumų, kol įpras prie naujos tvarkos. Seniūnas pastebi, kad didžioji kaimo gyventojų dalis neturėtų patirti nepatogumų. „Pagyvenusiems žmonėms pensijas mobilieji pašto darbuotojai pristato grynaisiais, todėl jiems niekas nepasikeis, o dirbantiems Vievyje neturėtų kilti rūpesčių pinigus išsigryninti mieste“, – mano A. Vyšniauskas.
Ar kaimo gyventojams nauja tvarka gali sukelti nepatogumų, paklausėme ir Gilučių seniūnės Kristinos Vitartės. „Turimomis žiniomis, Gilučiuose veikiančioje parduotuvėje galima išsigryninti iki 50 Eur. Mūsų seniūnija netoli Elektrėnų, gal gyventojai ras būdų nuvykti ten. Noriu tikėti, kad ir iki šiol darbdaviai mokėjo atlyginimus į korteles, ir gyventojai prie bankomatų miestų centruose įpratę. Bet problema dėl grynųjų visada bus, nes jų ypač kaimuose reikia turėti – ar dujas ar malkas perkant, o galiausiai ir sekmadienį mišių aukai reikia grynųjų – banko kortele neatsiskaitysi“, – sako seniūnė.
Išsigryninti pinigus galima net labiausiai nuo savivaldybės centro nutolusio Beižionių bažnytkaimio parduotuvėje „Aibė“, bet seniūnas Mindaugas Makūnas pastebi, kad kaimo parduotuvėse apyvarta nėra didelė, todėl kasoje paprasčiausiai gali nebūti tiek pinigų, kiek žmogui reikia. Kartais net miesto parduotuvėje grynųjų pinigų terminalo kasoje pritrūksta. Pavyzdžiui, jei gyventojas norės nusipirkti priekabą malkų, jis privalės vykti į miestą. Seniūnas sako, kad kaimo žmogui grynieji pinigai yra ir taupiau, ir patogiau.
Kova su šešėliu
Dar teikiant pataisų projektą buvo įvertinta, kad Lietuvoje pinigų išsigryninimo vietų trūksta. Dėl to vasarą 7 šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienerius metus padvigubinti (nuo 91 iki 191) vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių.
Už minimas Darbo kodekso pataisas balsavo 82 Seimo nariai, 6 buvo prieš, o 24 susilaikė.
Elektrėniškių ir kaišiadoriškių išrinkta Seimo narė Silva Lengvinienė sako, kad šiomis Darbo kodekso pataisomis ne tik siekiama mažinti šešėlinės ekonomikos mastą valstybėje, bet ir bandoma apsaugoti pačių darbuotojų interesus. „Ne paslaptis, kad Lietuvoje iki šiol vis dar egzistuoja tokios darbovietės, kuriose darbuotojai priverčiami pasirašyti algalapius, nurodančius didesnę algą, nei iš tiesų grynaisiais išmoka darbdavys. Kadangi tokių situacijų apskritai neturėtų būti, įsigaliojusios pataisos yra svarbios tuo, kad suteikia papildomus saugiklius darbuotojams“, – sako Seimo narė.
Semeliškių seniūnijoje veikiančios medžio apdirbimo įmonės vadovas Kazimieras Šiaulys sako, kad jų įmonei Darbo kodekso pataisos įtakos neturės – darbuotojai jau seniai gauna atlyginimus į banko sąskaitą. Vadovas neabejoja, kad daliai Lietuvos gyventojų tikrai kils nepatogumų, bet akcentuoja, kad šiais laikais net kaimo parduotuvėse jau galima išsigryninti pinigus.
Blogiau tik tas, kad pinigus išsigryninant teks mokėti mokesčius bankui bei susimokėti už kortelės aptarnavimą. Tai, be abejonės, naudinga bankams, todėl jie suinteresuoti, kad atlyginimų operacijos vyktų bankiniais pavedimais.
K. Šiaulys sako, kad medžio apdirbimo sektoriui priklausančios įmonės neprisideda prie šešėlinės ekonomikos. Šio sektoriaus darbuotojai dirba oficialiai, atviroje ir aiškioje darbo vietoje. Tikėtina, kad labiausiai šešėlinė ekonomika vyrauja paslaugų ir statybų sektoriuje.