Pradėjus spausdinti mano surinktą medžiagą savivaldybės laikraštyje „Elektrėnų kronika“, atsirado ir daugiau besidominčiųjų Vievio istorija. Po kai kurių publikacijų atsirado ir klausimų, ir naujos informacijos, ir naujų mano neaptartų temų, susietų su Vieviu. Kai kurios temos plečiasi, jas reikėtų susieti su Vievio apylinkėmis, kad galima būtų išsamiau jas išplėtoti.
Štai buvęs Vievio gyventojas, dabar gyvenantis Vilniuje, Algirdas Jukavičius, perskaitęs apie geležinkelio stotį, paklausė, ar žinoma kas apie šioje teritorijoje palaidotus Pirmojo pasaulinio karo kareivius. Įdomus faktas Vieviui. Tikriausiai mažai kas apie tai žino. Niekam net neužkliūva keturi stulpeliai prie geležinkelio bėgių. O pasirodo, tai buvusių Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių laidojimo vietos liekanos. Norėdami daugiau sužinoti apie šią laidojimo vietą pasidomėjome plačiau.
Algirdas kreipėsi į Pirmojo pasaulinio karo istorijos ir rekonstrukcijos klubo „Rytų frontas“ vadovą Martyną Kosą. Buvom išklausyti ir gavom informacijos. Malonu bendrauti su istoriją mylinčiais ir ją gerbiančiais žmonėmis. Gavome netgi patarimų, gal ir pagalbos, jei ką sumanytume su šių kapaviečių sutvarkymu.
Taigi, Vievyje apie 1925 metus buvo trys Pirmojo pasaulinio karo žuvusiųjų palaidojimo vietos.
Viena, kaip jau minėjau, prie dabartinės geležinkelio stoties. Manoma, čia palaidota apie šimtas Pirmojo pasaulinio karo kaizerinės Vokietijos karių. 1915 metų rugsėjo mėnesį čia vyko kovos ruošiantis Vilniaus puolimui su carinės Rusijos armija. Todėl yra tikimybė, kad čia guli ir rusų kariuomenės žuvusieji. Taip jau buvo, kad priešai kapo duobėje tapdavo „kaimynais“. Laidojimo plotas, klubo duomenimis, 22×7,2 m. Dalis laidojimo vietos liko po pirmo kelio bėgiais. Atliekant darbus buvo atkasti palaikų likučiai, kai kokie rūbų likučiai. Palaikai buvo perlaidoti likusioje neliestoje teritorijoje. Dabar ten yra likę tik keturi tvoros stulpeliai. Net paminėjimo apie laidojimą jokio nėra. Manyčiau, Vievio seniūnija kartu su Elektrėnų savivaldybe turėtų pasirūpinti šia vieta. Gal galėtų prisidėti ir Lietuvos geležinkeliai, juk tai jų teritorija.
Antra karių laidojimo vieta yra stačiatikių kapinėse. Čia minima, jog laidoti carinės Rusijos kariai. Kaip jau minėjau, palaidojant žuvusiuosius mažai kada tais laikais buvo skirstomi kūnai. Tiesiog vienoje duobėje sukraunami kūnai ir užkasami, paliekant laidojimo žymę. Dėl mūšių intensyvumo nebuvo laiko žuvusiųjų palaikais rūpintis. Juos tiesiog palikdavo mūšių vietoje. Jais pasirūpindavo specialūs laidojimo būriai. Tikėtina, kad čia guli ir kaizerinės Vokietijos kariai. Čia, prie įėjimo į kapines, palaidota apie šimtas kūnų. Laidojimo plotas 43×2,5m. Dabar šią vietą žymi metalinis stačiatikių kryžius. Didesnė laidojimo ploto dalis yra užimta jau kitais kapais (dabartiniais).
Trečia laidojimo vieta dabar jau sunkiai identifikuojama. Kaip sakė „Rytų fronto“ klubo vadovas, jos būta sode, prie geležinkelio stoties. Čia buvo palaidoti keturi kariai. Kalbinant vietinius gyventojus, apie šį palaidojimą nieko nesužinojome. Senų gyventojų jau nebėra, sodybų šeimininkai pasikeitę.
Dar viena kaizerinės Vokietijos ir carinės Rusijos karių laidojimo vieta yra Kurkliškių kaime. Tai šeši kilometrai nuo Vievio Trakų pusėn. Kapavietė yra 300 kv.m ploto. Aplink matosi supilto pylimo kontūrai. Pylimo kampuose pasodinti berželiai. Dabar jau dideli beržai, kai kurie nupjauti, matyt, dėl saugumo. Kapai išdėstyti tvarkingai septyniomis eilėmis po aštuonis kapus. Priekyje, centre, stovi didelis medinis kryžius. Iš vietinių gyventojų istorijos apie šias kapines:
„Vietinio, jau iškeliavusio anapilin, gyventojo pasakojimu, prieš pat Antrąjį pasaulinį karą atvykęs vokietis (greičiausiai Volksbundo atstovas) su kapinaičių planu, pasisamdė darbininkų, išliejo betoninius kryžius su užrašais (mano pastaba: kryžius liejo centralizuotai, pagal suderintą planą, greičiausiai liejo Kaune, dirbtuvėse), aplinkui pagal perimetrą sukasė neaukštą pylimą ir apsodino berželiais. Pokariu, jau man menant, šalia buvusios septynmetės (vėliau aštuonmetės) mokyklos mokiniai suniokojo kryžius. Kryžių viduje esančios armatūros vielą panaudodavo medinių pačiūžų gamybai. Ant pačių kryžių buvo tik viena kita kareivio pavardė, daugumoje tai nežinomas (unbekannte) vokiečių ar rusų kareivio kapas.“
Nors šios kapinės įtrauktos į valstybės saugomų objektų sąrašą, aplankę šias kapines dabar radome apgailėtiną vaizdą. Viskas apžėlę žole, kryžių likę vos keletas. Kai kur kryžių liekanos mėtosi šalia kapo. Elektrėnų savivaldybė 2013 metais tvarkė šį objektą. Galbūt galima būtų sugrįžti prie šios idėjos. Kaip sakė klubo vadovas Martynas Kosas:
„Jei ką norėsite daryti su kapinėmis, parašykite man, nes mūsų klubas „Rytų frontas“ savanoriškai tvarko Pirmojo pasaulinio karo karių kapines Lietuvoje. Ieškome neatrastų, užmirštų karių kapinių. Jas tvarkome, registruojame ir duomenis pateikiame Kultūros paveldo departamentui (KPD). Galėsime padėti bei patarti, ką galima, o ko negalima daryti ir net jei ką, galėsime prisidėti“.
Tai tikriausia jau ateities planai. Vertėtų apie tai pagalvoti Vievio seniūnijai, Elektrėnų savivaldybei. Gal būtų įdomus ir prasmingas projektas.
Eugenijus Petrauskas