Mūzų tylėjimas kursto karą dėl vaikų

Mūzų tylėjimas kursto karą dėl vaikų

Julija Kirkilienė

Elektrėnuose iš jaunos mamos Neringos, įtarus smurtą artimoje aplinkoje, paimti du vaikai ir laikinai apgyvendinti Beižionių vaikų globos namuose. Dėl šio įvykio sujudo įvairios politinės jėgos, radusios nišą pasireklamuoti. Tik savivaldybės valdininkai tyli, tarsi mūzos, ginklams žvangant. Tas tylėjimas apaugo gandais vos ne iki jau pamirštos Garliavos mergaitės problemos.

Apie Neringą

Elektrėnietę Neringą žmonės pažįsta: čia ji gimė, gyvena visi jos ir jos vaikų tėvų artimieji. Moteriai nepasisekė santuokos, du berniukus ji augina nuo skirtingų vyrų ir visų trijų – mamos ir dviejų sūnų – pavardės skirtingos. Kalbinti Neringą pažįstantys žmonės vienu balsu tvirtina, kad moteris neturi priklausomybių, dirba kavinėje, bet vienai auginti du berniukus yra sunku. Kaip dabar madinga sakyti, gal moteris ir socialinių įgūdžių stokoja. Kai ji dirba, vaikus prižiūri Neringos mamos tėvai, bet pagyvenusiems žmonėms sunku vaikus prižiūrėti, todėl berniukus žmonės dažnai mato vaikščiojančius gatvėse vienus. Be to, Neringa konfliktuoja su vieno vaiko močiute, tad gal ši per vaikus norinti buvusiai marčiai atkeršyti? Tą lemtingą rugpjūčio paskutinį penktadienį, kaip vienam žurnalistui pasakoja pati Neringa, vaikai kieme susipešė tarpusavyje. Mama norėdama vaikus perskirti, telefono įkroviklio laidu norėjusi vienam iš vaikų suduoti per užpakalį, bet šis pasilenkė ir jam kliuvo per veidą. Šis poelgis buvo pavadintas smurtu artimoje aplinkoje, dėl to Neringa buvo uždaryta į areštinę, o vaikai laikinai apgyvendinti Vaikų globos namuose.

Beržinės košės uždraustos

Lietuvių tradicijos vaišinti vaikus „beržine koše“ arba liaudies išmintis „mylėk, kaip dūšią, krėsk, kaip grūšią“, dabar uždraustos. To draudimo nauda ar žala, pasak Beižionių vaikų globos namų direktoriaus Vilmando Palčiausko, dabar yra diskusijų stadijoje. Redakcijai Neringos bėdą komentavusi Elektrėnų socialinių paslaugų centro direktorė Dalytė Kutyrevienė sako, kad vaikų teisių priežiūros tarnybos ir socialiniai darbuotojai yra tarsi įkaitai – jeigu vaikas nuskriaustas šeimoje, kas dabar dažnai atsitinka, pirmiausia klausia: kur žiūrėjo tarnybos? Jeigu tarnybos vaiką nori apsaugoti, kyla panika – vaikus atiminėja. Socialinių paslaugų centro darbuotojos, pasak direktorės, per 15 veiklos metų turi sukaupusios patirties bei įdirbio ir dirba nepažeisdamos įstatymų. Specialistai, dirbantys su šeimomis, laikosi konfidencialumo ir apie konkrečios šeimos bėdas viešai nieko nei informuoti, nei komentuoti negali. Socialiniams darbuotojams jų klientai atsiveria, ir jei apie paslaptis kuris darbuotojas imtų kalbėti viešai, ardytų visą socialinių paslaugų sistemą. Todėl ir apie Neringos nelaimę socialiniai darbuotojai nieko nekalba, net slepia, ar ji yra jų klientė. Bet su visais klientais, sako D. Kutyrevienė, tarnyba kalbasi – nes tarnybos darbas ir yra kalbėtis. Ar tarnybos su Neringa kalbėjosi išėjus jai iš areštinės, direktorė neatsakė.

Paramos nepriima

Elektrėnų policijos komisariato viršininkas Andžej Grudinskij apie įvykį taip pat kalbėjo tiek, kiek leidžia įstatymas. Pagal „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ įstatymą, kurį inicijavo Agnė Zuokiene ir kuris 2011 metais buvo priimtas Seime, sako komisaras, policijai nereikėjo iš ligoninės pažymos, kad vaikai sužaloti. Smurtas gali būti ir psichologinis. Neringos atveju pareigūnai elgėsi pagal visas Baudžiamojo proceso kodekse aprašytas taisykles. Neringos bylą tiria prokuroras ir tyrimas gali užsitęsti iki pusės metų. A. Grudinskij sako, kad smurtas artimoje aplinkoje yra paplitęs, ir vaikų teisių priežiūros tarnybos gal pasirinko vieną blogybę iš galimų dviejų – leisti nuskriausti vaikus arba nuskriausti mamą – ir vaikus nuo smurto apsaugojo.

Savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Lilija Alimienė, pavaduojanti atostogaujančią vedėją, redakcijai sakė, kad Neringai skyriaus darbuotojai nori padėti, bet moteris pagalbos nepriima. Pasak specialistės, į socialinės rizikos šeimų sąrašą ji įtraukta buvo ne dėl skirtingų vaikų pavardžių, o dėl nuolatinių bėdų šeimoje, apie kurias tarnyba turėjo informacijos. L. Alimienė sako, kad per dvi savaites po įvykio, į Vaikų teisių apsaugos skyrių Neringa buvo užėjusi tik vieną kartą, bet, atrodo, dar nesuprato, ką ji darė ne taip. Pasak specialistės, savivaldybės vaikų globos namai yra perpildyti, o šalies politika yra, kad vaikai augtų šeimose, todėl Neringos vaikai, jei ji supras auklėjimo klaidas, bus į šeimą sugrąžinti. L. Alimienė sako, kad savivaldybės Švietimo paslaugų centre organizuojami bendravimo su vaikais tobulinimo kursai, kuriuos tėvai lanko ir teismo sprendimu, ir savanoriškai, ir Neringai buvo rekomenduota tuos kursus lankyti. Moteris išklausė 4 užsiėmimus, nors pagal programą reikia septynių.

Informacinis karas

Rašant straipsnį, visos Vaiko teisių apsaugos ir Socialinės paramos instancijos kalbėjosi geranoriškai. Bet rugsėjo 1 d., kai vaikų paėmimo istorija buvo dar šilta, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldutė Jaseliūnė su manimi taip kalbėjo: „Aš dabar atostogauju. Koks čia gali būti komentavimas, jei vyksta ikiteisminis tyrimas“. Aš tada norėjau tik išgirsti, kad moteriai supratus kaltę, vaikai bus grąžinti, ir nuraminti sklindančias apkalbas, bet valdininkė manė kitaip. A. Jaseliūnės tylėjimu pasinaudojo, kaip dabar sakoma, priešiškos valstybei jėgos: į Elektrėnus su kolorado vabalo ženklu pažymėtu autobusiuku, vėliavomis, plakatais ir mikrofonais rugsėjo 5 dieną sugužėjo visuomenininkai iš Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, o su jais net pats Vytautas Šustauskas. Tarp piketuotojų prie savivaldybės pastato atsistojo tik Neringos mama su dar viena moterimi. Bet Neringa mamą vėliau auklėjo, kad pasitrauktų, nes „…ne taip pakalbėsi…“.

Visuomenininkai kažkodėl tarpusavyje kalbėjosi rusiškai, vieni kitus filmavo ir kalbėjo vieni į kitų mikrofonus, o Neringa matavo žingsnius nuo savivaldybės pastato, kad mitingas būtų teisėtas, ant grindinio padėjo vaikų nuotraukas ir į mikrofoną pasakė tik tiek: „Grąžinkite mano vaikus. Kodėl Jūs į mane nusitaikėte…“. Bet visuomenininkai čia rado sau puikią nišą išsikalbėjimui. Rėkė į mikrofonus garsiai: kas mūsų Lietuvoje dedasi? Norime paklausti, kodėl Neringai policijoje nebuvo galima išsikviesti advokato, kodėl vaikai atimami iš normalių šeimų, kuriuose nėra problemų…“ ir pan. Oratoriai Lietuvos valdžią vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, gąsdino žmones, kad valdžia vaikus grobia norėdama juos parduoti organams ir „liberastams“, kurie leidžia vienos lyties santuokas, o jiems leidžia įsivaikinti vaikus. Kalbėjo visuomenininkai apie viską, bet Neringos bėdą tik gal porą kartų paminėjo ir pažadėjo merui kažkokį raštą įteikti. Tiesa, viena piketuotoja pacitavo Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės žodžius, kad ir patys geriausi globos namai vaikui yra blogiau už blogą mamą. Tas mitingas dėl Neringos vaikų Elektrėnuose buvo puikus laukas informaciniam karui, kurio savivaldybės valdininkai laiku neužblokavo.

Be karo

Iš Elektrėnų visuomenininkai pasuko į Beižionis, kur vaikų globos namuose gyvena Neringos vaikai. Bet čia vietos karui visuomenininkai nerado. Kaip sakė Vaikų globos namų direktorius V. Palčiauskas, jis pats svečius draugiškai pasitiko, paklausė, kokį jie kuriantys filmą, ir visus pakvietė į svečius. Tuo metu pas Neringos vaikus lankėsi giminaičiai. V. Palčiauskas sakė nusižengęs tvarkai ir Neringai leidęs su vaikais pabendrauti. Svečiams direktorius aprodė sporto salę su treniruokliais, motomanų klubą, kur vaikai įgyja pirmuosius motociklų vairavimo įgūdžius, arkliukus, triušiukus, šiltnamius, žodžiu, svečiams parodė, kad čia vaikai turi ką veikti ir patikino, kad iš šių namų vaikai grįžta į šeimas. O kad šeimose neprarastų gautų įgūdžių, direktorius net organizuoja tėvų ir vaikų stovyklas. V. Palčiauskas sako, kad jam pasirodė, jog visuomenininkai išvažiavo nusiraminę. Pasak direktoriaus, kuris savo asmeninio gyvenimo jau seniai nebeskiria nuo darbo vaikų globos namuose, berniukai globos namuose jaučiasi saugūs. Vienas lanko mokyklą, kitas – darželį, abu kartu gyvena dviviečiame kambaryje, yra smagūs, jiems viskas čia įdomu. Vaikus dažnai lanko giminaičiai – tetos, dėdės, seneliai, tėveliai, skambina telefonais, todėl berniukams atrodo, kad jie čia stovyklauja, turi daug veiklos ir visai neliūdi. Direktorius nekomentuoja tarnybų veiksmų – jo darbas yra užimti vaikus, kol namuose bus išspręstos problemos. Savivaldybė Beižionių vaikų globos namuose yra įsteigusi paslaugą – teikti ir intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugas su apnakvindinimu.  

Bandys padėti

Visuomenininkai, jei būtų žinoję, kad V. Palčiauskas apie vaikų teises, vaikų auklėjimą ir įvairių krizių įveikimą patirties sėmėsi ir JAV, ir Norvegijoje, būtų liaudies priešu pavadinę. Bet jiems direktorius pasirodė tik geras vyras, besirūpinantis svetimais vaikais. Iš tiesų, V. Palčiauskas žino norvegiškąjį modelį. 1953 metais čia buvo priimtas Vaikų teisių apsaugos įstatymas, ginantis juos nuo fizinių bausmių ir psichologinio smurto. Norvegijoje auga jau trečia karta, auklėjama be diržo. Tėvai žino, kad vaikai Norvegijoje yra valstybės, o valstybės įstatymų reikia laikytis. O Lietuvojedar vis diskutuojama, kokiomis priemonėmis apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų tai į šulinį sumetami, tai sumuštais lytiniais organais į ligoninę pristatyti, kaip dabar atsitinka. V. Palčiauskas sako suprantantis Neringos skausmą dėl šio įvykio ir kalbasi su ja, moko, kaip elgtis. Jis net pasiruošęs už apskritojo stalo susodinti socialines darbuotojas, vaikų teisių specialistes ir Neringą, mėginti vadovauti pokalbiui, kad visos šalys susikalbėtų ir viena kitą suprastų, o vaikai nuo to augtų laimingesni. Jo manymu, gal mama iš tikrųjų pasikarščiavo – sunku vienai auginti berniukus. Nėra juk namų be dūmų. Dabar yra laikas, kad ji visa tai gali apgalvoti, padaryti išvadas, pasinaudoti pagalba. Rugsėjo mėnesį vieno vaiko kaip tik gimtadienis, gal susikalbėjimas ir būtų jam dovana.

Kol V. Palčiauskas ieško susikalbėjimo vietoje, Neringa kalbasi su ją kalbinančiais žurnalistais, kurstančiais informacinį karą, rašo skundus. O Elektrėnai ūžia nuo apkalbų – kodėl iš vienų šeimų vaikus atiminėja, o iš kitų, blogesnių nei Neringos šeimų, turinčių priklausomybių – ne.

Mamos pozicija

Neringa iš savo menko barmenės atlyginimo pasisamdė advokatę ir visais įmanomais būdais bando vaikus susigrąžinti. Ji nerimauja, kad jaunesnysis sūnus jau išbrauktas iš vaikų darželio sąrašų Elektrėnuose. Ar tai reiškia, kad vaikų jai nebeatiduos, ar kad vaikus atsiėmus, nebeturės vaikui darželio, t.y. nebegalės dirbti? Neringa sako, kad tarnybos su ja, išėjus iš areštinės, nesikalba ir paliko kančią kęsti vienai. Vieną kartą ji buvo nuėjusi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, bet nieko paguodžiančio neišgirdo. Bet per televiziją išgirdo specialistės komentarą, kad globos namuose esančių vaikų ji negalinti nei lankyti, nei telefonu jiems skambinti. O ir tyrėja dar verčia pasirašyti raštą, kad ji nė nemėgintų su vaikais bendrauti. Neringa prisipažino, kad ji yra ūmaus būdo ir nežino, kaip ištverti neišbarus socialinių darbuotojų. Pasak Neringos, vos tik atėmus iš jos vaikus, ją lankiusi socialinė darbuotoja Aušra Rumševičienė kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldute Jaseliūne išėjo atostogų. Bet ir atostogaudama, iš Beižionių vaikų globos namų išvažiavus žurnalistams, A. Rumševičienė aplankė vaikus. Neringa girdėjo gandus, kad jaunesniajam vaikui paklausus, kada juos išleis pas mamą, socialinė darbuotoja nuraminusi, kad greitai pas jį atvažiuos tėtė iš Prancūzijos ir gal jį pasiims su savimi. Neringa išsigando: tėtis, kuris vaiką paliko 7 mėnesių, dabar juo susirūpino? Jis gal ir yra susitaręs su tarnybomis, kad iš Neringos vaiką atimtų ir jam atiduotų?

Neringa, vis dėlto, globos namuose buvo, tik viena su vaikais nebuvo palikta – jų bendravimą stebėjo globos namų darbuotojai. Vaikai, sako Neringa, nori namo. „Jeigu aš jau vaizduojama tokia nusikaltėlė, tai kodėl vaikai negali laikinai pagyventi ne globos namuose, o pas gimines?“,- nesupranta moteris. Bet į jos klausimus niekas neatsako, todėl visa Lietuva ūžia nuo naujienos, kad Elektrėnuose iš motinos atimti vaikai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų