Moderni technika neleis miško šeimininkui pražūti

Vienas stambiausių šalies miško savininkų anykštėnas Kazimieras Bradauskas daugiausia laiko praleidžia miške. Tačiau pasigėrėti gamtos grožiu jis neturi daug laiko, nes čia jo laukia gausybė darbų.
Verslo pradžia nebuvo lengva. Paveldėtoje senelės brolio, A.Smetonos laikų Anykščių prokuroro, 30 ha žemėje ūkininkauti pradėjęs K.Bradauskas savo miškus išplėtė iki 300 ha. Dabar jo valdos driekiasi 12-oje Lietuvos rajonų. Didžiausi miškų plotai yra Ukmergės, Kupiškio, Anykščių, Panevėžio rajonuose.
„Tvarkytis tokiuose plotuose būtų neįmanoma be modernios technikos. Ją įsigyti galėjau pasinaudodamas Europos Sąjungos parama“, – sako 52 metų miškininkas, nuolat siekiantis didinti savo valdų ekonominę vertę.
Už Eupopos Sąjungos paramos lėšas įsigyta naši žemės ūkio technika – moderni priekaba miško transportavimui, galingas traktorius – medvežis leidžia užtikrinti stabilų medienos ruošimą ir pardavimą, garantuoti patikimą bendradarbiavimą su pirkėjais.
K.Bradauskas ypač didžiuojasi savo galingu ir moderniu medvežiu, kuris gali lengvai sukiotis tarp medžių, o ilga gerve iš toli lengvai pasiekia ir surenka bet kur ir bet kaip suverstus medžius. Tokia technika dirbti ne tik labai patogu, bet ir miškui saugu – neišdraskoma miško paklotė, neišlaužomi gretimai augantys medžiai.
Šiuo metu K.Bradauskas įgyvendina naujausią 1,5 mln. Lt vertės projektą „Apvaliosios medienos ruošos modernizavimas“. Jį įgyvendindamas anykštėnas savo turimą miško ruošos techniką papildė dar vienu pasididžiavimo vertu pirkiniu – moderniu miškovežiu.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Miško ekonominės vertės didinimas“ K.Bradauskui skirta 690 tūkst. Lt parama.
Užgriuvus ekonominei krizei ir medienos kainai kritus, verslininkas pernelyg nepuolė į paniką, nes žinojo – turėdamas modernią techniką visada gaus darbo ir pas kitus miško savininkus visoje šalyje. Jiems talkindamas anykštėnas užsidirba beveik pusę pajamų. Savininkas tiki, kad jeigu taip ir toliau seksis, pati technika atidirbs savo kainą, ir paskola bankui bus grąžinta be vargo.

Paramą pagal KPP priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gali gauti privačių miškų savininkai ir jų asociacijos bei savivaldybės ir jų asociacijos.
Miškų ekonominės vertės didinimas finansuojamas pagal dvi veiklos sritis. Pagal pirmąją remiamas mažos ekonominės vertės medynų (jaunuolynų), krūmynų pertvarkymas ir jaunuolynų ugdymas. Pagal antrąją finansuojamas miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro (medienos kuro) ruošos modernizavimas.
Prašant didesnės nei 150 tūkst. litų paramos, pagal pirmąją veiklos sritį gali būti skiriama iki 172 640 litų. Pagal antrąją – iki 690 560 litų.
Jeigu ES lėšų iš karto siekiama pagal abi veiklos sritis, bendra skiriamos paramos suma negali viršyti 690 560 litų.
Pretenduojant į mažesnę paramos sumą, tiek pagal pirmąją, tiek pagal antrąją veiklos sritį vienam projektui įgyvendinti iš Europos Sąjungos (ES) fondų gali būti skiriama ne daugiau kaip 150 tūkst. Lt. Taip pat yra nustatyta per vieną kvietimo laikotarpį tam pačiam pareiškėjui skiriamos paramos didžiausia suma – ji negali viršyti 300 tūkst. Lt.

KPP lėšomis gali būti padengiama iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir NATURA 2000 teritorijose įgyvendinami projektai pagal pirmąją veiklos sritį gali gauti iki 60 proc. finansavimą.
Teikdami paraiškas abiejų veiklos sričių paramai gauti, miškų savininkai bei savivaldybės taip pat turi pateikti miškotvarkos projektus.
Siekiant pirmosios veiklos srities paramos, papildomai reikia pateikti rekonstruojamo miško valdos ploto želdinimo ir žėlimo projektus.

Vienas iš privalumų teikiant paraiškas pagal supaprastintą tvarką tas, kad sparčiau įvertinamos paraiškos. Kitas palengvinimas tas, kad nebereikia kartu su paraiškomis teikti atskirų verslo planų, pakanka pateikti pagal tipinę formą užpildytą verslo planą.
Be to, paskolos sutartys ir raštiški patvirtinimai, kad dalis projekto bus finansuojama nuosavomis lėšomis, dabar gali būti pristatyti ne su paraiškomis, o kartu su pirmaisiais mokėjimo prašymais. Tačiau tokiu atveju, teikiant paraiškas, dokumentais būtina pagrįsti paskolos suteikimo galimybę.
Paraiškos paramai gauti pagal KPP priemonę „Miškų ekonominės veiklos didinimas“ renkamos iki šių metų pabaigos arba iki bus gauta paraiškų, kurių prašoms paramos suma bus lygi nustatytai pagal KPP ar jos veiklos sritį metinei sumai.
Daugiau informacijos galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.