Savivaldybės bei melioracijos sistemų naudotojų asociacijos gali pasinaudoti Europos Sąjungos (ES)parama ir rekonstruoti melioracijos sistemas. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonės “Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra” veiklos sritį “Žemės ūkio vandentvarka”.
Paramos prašys asociacijos
Paraišką teikti ketina ir Pasvalio rajono Melioracijos statinių naudotojų asociacija. Jos vadovas Aurimas Garlauskas sakė, kad pasinaudojant ES parama ketinama rekonstruoti gerokai susidėvėjusius melioracijos įrenginius Vaškų sniūnijoje. “Ketiname numelioruoti apie 90 ha dirbamos žemės. Tai daryti būtina, kadangi dėl susidėvėjusios melioracijos sistemos nuolat užliejami ūkininkų laukai, mirksta pasėliai, prarandama dalis derliaus,” – priežastis, paskatinusias kreiptis paramos,vardijo neseniai įsikūrusios asociacijos vadovas.
Pasvalio rajone, be A.Garlausko vadovaujamos asociacijos, yra įsikūrusios dar trys melioracijos sistemų naudotojų asociacijos. Jų nariai taip pat žada pasekti kolegų iš Vaškų seniūnijos pavyzdžiu.
Pasvalio rajone, be A.Garlausko vadovaujamos asociacijos, yra įsikūrusios dar trys melioracijos sistemų naudotojų asociacijos. Jų nariai taip pat žada pasekti kolegų iš Vaškų seniūnijos pavyzdžiu.
Projektą įgyvendino per 4 mėnesius
Pasvalio rajono savivaldybė tokius ūkininkų žingsnius tik skatina, nes pati patyrė naudos, pasinaudojusi ES lėšomis susidėvėjusioms melioracijos sistemoms atnaujinti. Parama pagal KPP priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra” veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka” Pasvalio rajono savivaldybei buvo skirta praėjusiais metais.
“Birželio mėnesį pasirašėmė sutartį, ir iškart pradėjome numatytus Kamatėlės upelio baseino tvarkymo darbus. Spalį jie jau buvo baigti,”- apie per keturis mėnesius įgyvendintą projektą pasakojo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijų planavimo ir ūkio plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kuodis.
Pasak V.Kuodžio, specialistai parengė 1 mln. 18 tūkst. 932 Lt vertės projektą „Kamatėlės sausinimo sistemos ir jos hidrotechninių statinių rekonstrukcija”. Jis apėmė Žadeikonių, Namišių, Vaškų ir Tetirvinų kadastrines vietoves, kur visos žemės yra dirbamos. Bendras atnaujintų sausinimo sistemų aptarnaujamas plotas siekia 1880 hektarus.
Projektui buvo skirta daugiau kaip 917 tūkst. Lt parama, t. y. 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Dar per 100 tūkst. litų darbams skirta iš rajono biudžeto.
Pasak specialisto, minėtų vietovių ūkininkai nuolat patirdavo nuostolių dėl užlietų dirbamų laukų ir pievų, nes melioracijos sistemos ten buvo sugriuvusios, nemažai žalos pridarė ir užtvankų prirentę bebrai.
“Įgyvendinus projektą rajone buvo rekonstruota 21 km 80 metrų melioracijos griovių, įrengtos septynios naujos pralaidos, rekonstruota trylika susidėvėjusių,”- atliktus darbus vardijo V. Kuodis.
Specialistas džiaugiasi, kad ūkininkai netruko patirti projekto naudą. Visame dirbamos ir intensyviai dirbamos žemės plote pagerėjo žemės ūkio veikla, daugiau nei šimtui žemdirbių sumažinta ūkininkavimo rizika bei derliaus nuostoliai. Ir, žinoma, pagerėjo gyvenimo sąlygos dviems šimtams prie Kamanėlės baseino gyvenančių žmonių. Sutvarkius pasenusius melioracijos statinius sumažėjo ir gruntinių vandenų taršos rizika.
“Birželio mėnesį pasirašėmė sutartį, ir iškart pradėjome numatytus Kamatėlės upelio baseino tvarkymo darbus. Spalį jie jau buvo baigti,”- apie per keturis mėnesius įgyvendintą projektą pasakojo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijų planavimo ir ūkio plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kuodis.
Pasak V.Kuodžio, specialistai parengė 1 mln. 18 tūkst. 932 Lt vertės projektą „Kamatėlės sausinimo sistemos ir jos hidrotechninių statinių rekonstrukcija”. Jis apėmė Žadeikonių, Namišių, Vaškų ir Tetirvinų kadastrines vietoves, kur visos žemės yra dirbamos. Bendras atnaujintų sausinimo sistemų aptarnaujamas plotas siekia 1880 hektarus.
Projektui buvo skirta daugiau kaip 917 tūkst. Lt parama, t. y. 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Dar per 100 tūkst. litų darbams skirta iš rajono biudžeto.
Pasak specialisto, minėtų vietovių ūkininkai nuolat patirdavo nuostolių dėl užlietų dirbamų laukų ir pievų, nes melioracijos sistemos ten buvo sugriuvusios, nemažai žalos pridarė ir užtvankų prirentę bebrai.
“Įgyvendinus projektą rajone buvo rekonstruota 21 km 80 metrų melioracijos griovių, įrengtos septynios naujos pralaidos, rekonstruota trylika susidėvėjusių,”- atliktus darbus vardijo V. Kuodis.
Specialistas džiaugiasi, kad ūkininkai netruko patirti projekto naudą. Visame dirbamos ir intensyviai dirbamos žemės plote pagerėjo žemės ūkio veikla, daugiau nei šimtui žemdirbių sumažinta ūkininkavimo rizika bei derliaus nuostoliai. Ir, žinoma, pagerėjo gyvenimo sąlygos dviems šimtams prie Kamanėlės baseino gyvenančių žmonių. Sutvarkius pasenusius melioracijos statinius sumažėjo ir gruntinių vandenų taršos rizika.
Burtis į asociacijas – naudinga
Anot specialistų, susidėvėjusios melioracijos sistemos – visos šalies problema. Jai spręsti iš biudžeto skiriamų pinigų nepakanka. Todėl ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės raginami steigti melioracijos statinių naudotojų asociacijas ir išnaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos paramos galimybes.
Žemdirbiams, norintiems susiburti į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas, siūloma kreiptis į savivaldybę ar seniūniją, kurios supažindins su asociacijos steigimo tvarka, veikla ir galimybėmis siekti ES paramos. Melioracijos statinių naudotojų asociacijos sudaromos ne mažiau kaip iš trijų narių, kuriais gali tapti ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, savivaldybių administracijos.
Žemdirbiams, norintiems susiburti į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas, siūloma kreiptis į savivaldybę ar seniūniją, kurios supažindins su asociacijos steigimo tvarka, veikla ir galimybėmis siekti ES paramos. Melioracijos statinių naudotojų asociacijos sudaromos ne mažiau kaip iš trijų narių, kuriais gali tapti ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, savivaldybių administracijos.
Parama – rekonstrukcijos darbams
Parama pagal KPP priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra” sritį „Žemės ūkio vandentvarka” skiriama rekonstruoti sausinimo sistemas ir jų hidrotechninius statinius, kalkinti rūgščias dirvas sausinamos teritorijos ariamoje žemėje, rekonstruoti dirbtinių vandens telkinių hidrotechninius statinius ir polderius. Paraiškas gali teikti savivaldybės bei melioracijos sistemų naudotojų asociacijos.
Didžiausia paramos suma vienam projektui yra 1,03 mln. Lt, polderių rekonstrukcijai – 2,07 mln. Lt. Pagal šios priemonės veiklos sritį apmokama iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Už gautas lėšas galima rekonstruoti tik tuos statinius, kurių nusidėvėjimas didesnis negu 30 proc. Iki 30 proc. nusidėvėjimo statinių rekonstrukcija laikoma atnaujinimo investicija, kuriai parama neteikiama.
Parama taip pat neteikiama sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstrukcijos, rūgščių dirvų kalkinimo projektams didelės gamtinės vertės teritorijose, taip pat “Natūra 2000” teritorijose, kurios yra naujai sausinamose vietovėse.
Didžiausia paramos suma vienam projektui yra 1,03 mln. Lt, polderių rekonstrukcijai – 2,07 mln. Lt. Pagal šios priemonės veiklos sritį apmokama iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Už gautas lėšas galima rekonstruoti tik tuos statinius, kurių nusidėvėjimas didesnis negu 30 proc. Iki 30 proc. nusidėvėjimo statinių rekonstrukcija laikoma atnaujinimo investicija, kuriai parama neteikiama.
Parama taip pat neteikiama sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstrukcijos, rūgščių dirvų kalkinimo projektams didelės gamtinės vertės teritorijose, taip pat “Natūra 2000” teritorijose, kurios yra naujai sausinamose vietovėse.
Reikalingi pateikti dokumentai
Projektą vykdant su partneriais, kartu su paramos paraiška būtina pateikti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Pareiškėjas ir jo partneris įsipareigoja penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo užtikrinti tinkamą objekto, kuriam bus suteikta parama, priežiūrą ir veikimą.
Nekilnojamasis turtas, tiesiogiai susijęs su projekto įgyvendinimu ir į kurį investuojama, turi būti valdomas pareiškėjo.
Kai pareiškėjas ar jo partneris yra savivaldybė, kuri rekonstruoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, ji turi pateikti savivaldybės administracijos pažymą, patvirtinančią nekilnojamojo turto valdymo faktą. Kai pareiškėjas ar jo partneris yra melioracijos sistemų naudotojų asociacija, ji pateikia asociacijos narių, kurių naudojamoje žemėje vykdomas projektas, nuosavybės teisę, nuomą ar panaudą patvirtinančius dokumentus.
Jei projekte numatytas rūgščių dirvų kalkinimas, turi būti pateiktas rūgščių dirvų stebėseną vykdančios laboratorijos dokumentas, patvirtinantis dirvų rūgštingumą sausinamos teritorijos ariamoje žemėje.
Projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, kurioje gyvena ne daugiau kaip 6 tūkst. žmonių.
Ankstesnių paraiškų rinkimų metu melioracijos projektus siekiantys įgyvendinti pareiškėjai pateikė 54 paraiškas, o 49 iš jų jau pasirašė paramos teikimo sutartis. Daliai jų jau išmokėta beveik 15 mln. litų. Iš viso KPP veiklos sričiai „Žemės ūkio vandentvarka” per penkerius metus žadama skirti 131 mln. litų ES paramos.
Paraiškos pagal KPP priemonės „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra” sritį „Žemės ūkio vandentvarka” priimamos nuo šių metų spalio 1 d. iki gruodžio 1 d. Daugiau informacijos galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinkalapyje www.zum.lt
Nekilnojamasis turtas, tiesiogiai susijęs su projekto įgyvendinimu ir į kurį investuojama, turi būti valdomas pareiškėjo.
Kai pareiškėjas ar jo partneris yra savivaldybė, kuri rekonstruoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, ji turi pateikti savivaldybės administracijos pažymą, patvirtinančią nekilnojamojo turto valdymo faktą. Kai pareiškėjas ar jo partneris yra melioracijos sistemų naudotojų asociacija, ji pateikia asociacijos narių, kurių naudojamoje žemėje vykdomas projektas, nuosavybės teisę, nuomą ar panaudą patvirtinančius dokumentus.
Jei projekte numatytas rūgščių dirvų kalkinimas, turi būti pateiktas rūgščių dirvų stebėseną vykdančios laboratorijos dokumentas, patvirtinantis dirvų rūgštingumą sausinamos teritorijos ariamoje žemėje.
Projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, kurioje gyvena ne daugiau kaip 6 tūkst. žmonių.
Ankstesnių paraiškų rinkimų metu melioracijos projektus siekiantys įgyvendinti pareiškėjai pateikė 54 paraiškas, o 49 iš jų jau pasirašė paramos teikimo sutartis. Daliai jų jau išmokėta beveik 15 mln. litų. Iš viso KPP veiklos sričiai „Žemės ūkio vandentvarka” per penkerius metus žadama skirti 131 mln. litų ES paramos.
Paraiškos pagal KPP priemonės „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra” sritį „Žemės ūkio vandentvarka” priimamos nuo šių metų spalio 1 d. iki gruodžio 1 d. Daugiau informacijos galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinkalapyje www.zum.lt
Žemės ūkio ministerijos inf.
Užs.
Užs.