Mero pavaduotojas Marius Urvakis: esu atviras gyventojų klausimams, problemoms ir idėjoms

Mero pavaduotojas Marius Urvakis: esu atviras gyventojų klausimams, problemoms ir idėjoms

Julija KIRKILIENĖ

Jau tris mėnesius savivaldoje dirba naujai išrinkta septintosios kadencijos taryba ir nauji savivaldybės vadovai. Vienas jų – naujokas politikoje, mero pa­vaduotojas Marius Urvakis. ­Pa­­va­­­­­­­­duo­tojui jau teko pavaduot­i merą Gediminą Ratkevičių. Skaitytojams pristatydami naują sa­vivaldybės vadovą, spausdiname trumpą pokalbį.

J.K. Netrukus prabėgs 100 dienų, kai Jūs einate mero pavaduotojo pareigas ir, pagal nerašytą taisyklę, tarnautoją jau galima kritikuoti. Bet pra­džioje savivaldybės gyventojai savo tarnautojus norėtų pažinti. Tad pirmas klausimas: ar jau apsipratote naujoje darbovietėje?

M.U. Ačiū Jums už tai, kad priminėte, jog artėja 100 dienų, kai einu šias svarbias pareigas. Mano nuomone, objektyviai kritikai neturėtų galioti jokie terminai ir nesvarbu praėjo 10 ar 100 dienų nuo darbų pradžios. Žinoma, kad laiko darbovietėje apsiprasti buvo pakankamai ir galiu tik pasidžiaugti, kad nuo pat pirmos dienos jaučiuosi administracijos kolektyvo dalimi ir už tai didelė mano padėka administracijos komandai.

J.K. Esate atsakingas už ūkio sektorių, gal jau atlikote reikalingų gyventojams darbų? Kokie jie?

M.U. Ūkio sektorius – tai tik viena iš mero patikėtų man kuruo­ti sričių, be jos yra teritorijų planavimas, aplinkosauga ir kitos. Taip pat daug tenka bendrauti tiek su seniūnais, tiek su seniūnijose veikiančių bendruomenių atstovais, tartis ir kartu spręsti kylančias problemas. Pradėjus eiti naujas parei­gas vis dar vyko A1 kelyje ties Vieviu esančio Paparčių (Vievio) viaduko rekonstrukcija, dėl ko gyventojai patyrė labai daug nepatogumų. Tad nuo pat pirmos darbo dienos kartu su mero komanda ieškojome būdų, kad eismas viaduku būtų atnaujintas kuo skubiau, nelaukiant sutartyse numatytų rangos darbų pabaigos datos, ir mums pavyko. Nemėgstu girtis, todėl apie nuveiktus darbus, tegul kalba darbai.

J.K. Ar matote svarbių darbų, kuriuos būtina skubiai atlikti? Kokie jie?

M.U. Kiekvienas darbas, kuris susijęs su gyventojų sveikata ir saugumu, turi būti daromas nedelsiant, pavyzdžiui, Eismo saugumo komisijoje priimtų rekomendacijų įgyvendinimas. Nepateisinamas delsimas šioje vietoje yra netoleruotinas, nes kiekviena delsimo diena gali kažkam kainuoti sveikatą ar net gyvybę.

J.K. Gyventojai vis nerimauja dėl Elektrėnų komuna­linio ūkio planų visiškai atsisakyti popierinių sąskaitų. Ar aptarėte su EKŪ valdžia, kaip padaryti, kad vieniši žmonės, nesinaudojantys internetu, su­žinotų kiek ir už ką turi mokėti? Pagal EKŪ planą į telefonus bus siunčiama tik reikalinga sumokėti suma.

M.U. Nuolat palaikau ryšį su EKŪ vadovu dėl šio klausimo, aiškinuosi, kiek komunalinių paslaugų gavėjų vis dar yra neperėję prie elektroninių sąskaitų. Taip pat ieškom sprendimų, kad klientai, kurie gaus tik informaciją apie mokėtiną sumą, turėtų galimybę pasitikrinti ir detalią informaciją apie tos sumos dedamąsias.

J.K. Iki darbo savivaldybėje dirbote Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijoje vyriausiu inspektoriumi, todėl gerai žinote taisykles, kaip elgtis žmonėms, iškilus branduolinei grėsmei. Gal galite trumpai pasidalinti?

M.U. Pirmas dalykas, ką galiu pasakyti, tai mūsų žmonės gali drąsiai pasitikėti mūsų tarnybomis, kurios 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę radiacinio monitoringo sistema stebi radiacinį foną šalyje ir apie jo padidėjimą gyventojai būtų informuoti nedelsiant. Įvykus avarijai, gyventojai būtų perspėjami SMS pranešimais, garsinėmis sirenomis ir informuojami per nacionalinį radiją ir televiziją. Būtina išklausyti tarnybų teikiamą informaciją ir elgtis taip, kaip yra rekomenduojama.
O rekomendacijose bus nurodyta, kokių apsaugomųjų veiksmų reikia imtis, pavyzdžiui, slėpimosi, evakavimo, kalio jodido tablečių vartojimo ir kita.
Jei būtų pranešta apie įvykusią branduolinę avariją, būtina skubiai eiti į artimiausią pastatą, o esant viduje užsidaryti langus, užsandarinti ventiliaciją, išjungti patalpoje esančius kondicionierius, jei tokie yra. Jei nėra galimybės pakliūti į pastatų vidų ir esate lauke, reiktų saugoti kvėpavimo takus, nosį ir burną uždengiant nosine ar kokia kita medžiaga. Grįžus iš lauko atsargiai nusivilkti tikėtina radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus viršutinius rūbus, nesistengti jų valyti, purtyti, o sudėti į plastikinį maišą ir laikyti toliau nuo žmonių ar gyvūnų. Nusiprausti su muilu po tekančiu vandeniu. Pabrėžiu, kad kalio jodido tabletes reiktų vartoti tik tuo atveju, jei Sveikatos apsaugos ministerija tokią rekomendaciją teiktų.

J.K. Ar savivaldybėje pa­kankamai rūpinamasi civiline sauga? Ką reikėtų daryti geriau?

M.U. Sakyčiau, kad civilinei saugai ilgus metus buvo skiriamas nepakankamas dėmesys nacio­naliniu lygiu, tad akivaizdu, kad tai atsispindėjo ir savivaldos lygmenyje. Tačiau situacija po truputį kei­čiasi į gerą pusę. Manau, kad pa­grindinis uždavinys savivaldai – tai ne ekstremaliųjų situacijų valdymo planų turėjimas ar juose numatytų priemonių rezervo užtikrinimas. Ekstremaliosios situacijos suvaldymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo žmonių žinojimo, kaip elgtis ištikus ekstremaliajai situacijai, ir išugdytos žmonių savisaugos. O čia turim kur tobulėti. Pirmas dalykas – tai gyventojų sudominimas organizuojamais mokymais ir aktyvesnis jų dalyvavimas juose, juk žinojimas saugo.

J.K. Esate vieviškis, savo gimtinėje žinomas, kaip aktyvus bendruomenės narys, pradėjęs rūpintis Vievio ežero užterštumu. Vieviškiai dar prisimena atvejį, kai kartu su grupe vyrų sulaikėte Vievyje besislapstantį nusikaltėlį. Gal galėtumėte visoms savivaldybės bendruomenėms pasiūlyti idėjų, kaip gerinti savo gyvenamąją aplinką?

M.U. Kažkokių stebuklingų idėjų ar dviračio išradimo aš nepasiūlysiu. Kiekviena vietos bendruomenė arba tiesiog gyventojai turi suprasti, kad tik jie yra savo gyvenamosios aplinkos ir krašto šeimininkai. Tik nuo jų veikimo ar neveikimo konkrečioje situacijoje priklauso, koks bus rezultatas. Kai darai – tai ir pasidaro.

J.K. Jau, turbūt, susipažinote su bendruomenių projektų finansavimu. Ar, Jūsų nuomone, bendruomenių projektams reikėtų skirti daugiau lėšų ir kokie būtų galimi nauji prioritetai projektams?

M.U. Taip, su pateiktais projektais esu susipažinęs, visos bendruomenių pateiktos idėjos puikios ir vertos įgyvendinimo. Dalyvaujamasis biudžetas – tai viena iš priemonių, kaip įtraukti gyventojus į savo krašto kūrimą ir sprendimų priėmimą. Didinant dalyvaujamąjį biudžetą plėstųsi idėjų ratas, didėtų teikiamų projektų apimtys bei tų pačių gyventojų įsitraukimas.

J.K. Gal norėtumėte skaitytojams perduoti informaciją, kurią kiekvienas turėtų žinoti?

M.U. Tikriausiai administracijos darbuotojai jau spėjo pastebėti, kad mano kabineto durys visada būna atviros, jei aš esu jame. Matyt, tai prabanga, kuria galiu dabar nau­dotis eidamas naujas pareigas, nes praeitame darbe tokios prabangos neturėjau. Darbo specifika buvo tokia, kad durys visada privalėjo būti uždarytos. O gyventojai turi žinoti, kad ne tik mano kabineto durys visada būna atviros jiems, bet ir aš esu atviras gyventojų klausimams, problemoms ir idėjoms. Ačiū Jums už klausimus.

J.K. Ačiū Jums už skirtą laiką ir naudingą informaciją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Europos balsas

Europos Pulsas