Meno mokyklos raštai ir paraštės

Julija Kirkilienė

Elektrėnų meno mokykla savo vizijoje užrašė, kad įstaiga bus meno vertybių puoselėjimo, sklaidos, kultūrinės edukacijos centras, sudarantis palankias sąlygas ir lygias galimybes tenkinti meno pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius. Visų tų poreikių įgyvendinimą finansuoja valstybė, iš dalies prisideda tėvai. Todėl ­informacija apie tai, kaip tų vertybių puoselėjimas vyksta Meno mokyklos viduje, yra platus visuomenės interesas. Elektrėnų savivaldybės bendruomenė nuo pat savivaldybės įkūrimo seka Meno mokyklos vidaus gyvenimą, bet į viešumą tas gyvenimas išneštas buvo tik esą įtampos neišlaikiusių pedagogių iš Vilniaus.

Pasiekimų turi

Elektrėnų meno mokykla skaičiuoja 61-uosius veikimo metus, iš jų 30 metų jai vadovauja Evaldas Petkevičius. Per tuos metus nemažai Elektrėnų meno mokyk­los absolventų nusprendė pasekti savo mokytojų pėdomis: Nijolė Strasevičiūtė akordeonistus ugdo Šalčininkų meno mokykloje, Aurimas Medzikauskas moko Elektrėnų meno mokyklos jaunuosius gitaristus, choristus – Jovita Janavičiūtė, Meilutės Marytės Zastarskienės mokinė. Elektrėnų meno mokyk­loje dirba Meno mokyklos ab­solventės Jūratė Špikienė, Gaiva Židonytė. Gausiausiai profesionalių muzikantų išugdė Fortepijono skyrius. Tai Daiva Bielinytė, Audronė Žiedaitė, Rima Sasnauskaitė, Kristina Vilutytė. Lauryna Lankutytė dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (toliau – LMTA) Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros lektore. Elektrėniškis Kornelijus Jaroševičius, baigęs LMTA, yra žinomas Lietuvoje vaizdo projekcijų autorius ir režisierius. Styginių skyrių baigę Daiva Gudelevičiūtė, Ona Švabauskaitė ir Aidas Jurgaitis groja Šv. Kristoforo styginių orkestre. Meno mokyklą baigė, bet nuo meno nenutolo elektrėniškiai Jolanta Šabūnaitė, Arūnas Pliskauskas, Vitas Umbrasas, Lina Jurgaitytė, Oksana Temlianceva, Jurgita Petkevičiūtė. Gabija Subačiūtė studijavo Edinburgo muzikos akademijoje, Jūratė Cickevičiūtė groja Kelno simfoniniame orkestre. Eirimas Velička baigė LMTA kompozicijos ir smuiko specialybes, yra parašęs keletą vadovėlių. Smuiko kla­sę Elektrėnų meno mokykloje yra baigusi dienraščio „Lietuvos rytas“ re­daktorė, atsakinga už kultūrą, Asta Andrikonytė. Profesionalūs muzikantai išėjo ir iš Pučiamųjų skyriaus. Mokytojų E. ir A. Selicko mokinys Stanislovas Miusovas menų mokslus tęsė LMTA. Mokytojo E. Petkevičiaus mokinė fleitininkė Aliona Kruvelis taip pat baigė bakalaurą LMTA, stažavosi Italijoje. Mokytojų Roberto Uldžio ir Virgilijaus Norkaus mokinys Skirgaila Žymantas baigė Londono Marlio koledžą. Apie Meno mokyklos pasiekimus ne kartą jau esame rašę laikraštyje „Elektrėnų kronika“. „Vargu ar kas nors gali įvertinti Elektrėnų meno mokyklos indėlį į elektrėniečių at­ža­lų kultūrinį, meninį lavinimą, suskai­čiuoti, kiek vaikų širdelių ji užžiebė meile menui, o kiek žmonių gyvenimų nukreipė muzikos, meno keliu“, – laikraštyje Gražina Radzvilavičiūtė rašė prieš 10 metų. Bet paskutiniuo­ju metu Meno mokyklos veikla atsidūrė lyg po didinamuoju stiklu. Savivaldybės tarybos posėdyje, tvirtinant mokyklos direktoriaus veiklos ataskaitą, tarybos narys ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius siūlė tarybai pasidomėti, kodėl Meno mokykloje mažėja mokinių, o dvi vilnietės pedagogės savo nesutarimus su mokyklos direktoriumi paviešino informacinėse priemonėse, nusiskundimus išsakė „Elektrėnų kronikos“ redakcijai, savivaldybės vadovams ir ginčus tęsia Darbo ginčų komisijoje.

Periferijoje nepritapo
Poreikis mokytis meno mokyk­lose auga visoje Lietuvoje. Šiuo metu „ant bangos“ yra dainavimas, todėl meno mokykloms pedagogų ieškoti tenka aplinkiniuose rajo­nuose. Elektrėnams, įkurtiems tarp didmiesčių Vilniaus ir Kauno, pa­sisekė dėl galimybės profesionalius pedagogus pritraukti iš didmiesčių. Profesionalūs pedagogai, turintys­ gerą meninį išsilavinimą, taip pat domisi periferijomis ne tik dėl ga­limybės papildomai užsidirbti. Pedagogai periferijose ieško talentingų vaikų, kuriuos būtų galima išvesti į platesnius meno laukus. Deja, kartais atsitinka taip, kad miesto pedagogai Elektrėnuose neužsibūna. Direktorius E. Petkevičius sako, kad mokyk­loje mokytojų branduolys daug metų nesikeičia, o štai mokytojai, užpildantys trūkstamas mokytojų vietas, dažnokai keičiasi. Kas gi nori važinėti į Elektrėnus iš kitų miestų, jei gauna darbą prie namų. Mokykloje problemos tos pačios, kaip ir visoje respublikoje. O dvi pedagogės vilnietės, konfliktuojančios su direktoriumi, sako, kad pedagogai keičiasi dėl blogos atmosferos mokymo įstaigoje. Tą blogą atmosferą sudarantis mokyklos direktorius. Mokyk­loje, pasak pedagogių, neišnaudojamas profesionalių menininkų potencialas, nesudaromos sąlygos skleisti meniškos atmosferos, nesą motyvacijos dirbti, nes direktorius į kolektyvą žiūrintis „despotiškai“. Pedagogės, kurių viena, dvejus metus dirbusi direktoriaus pavaduotoja, jau iš darbo atleista, savo nuoskaudas išsakė mūsų redakcijoje, vėliau dar kartą išsikalbėjo administracijos direktoriui Gediminui Ratkevičiui, rašė skundą savivaldybės merui Kęstučiui Vaitukaičiui bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui Džeraldui Dagiui, galiausiai išsiliejo respublikinėje žiniasklaidoje. Pasak pedagogių, Elektrėnuose vis dar ­egzistuoja sistema, kai mažų miestelių „karaliukai“ galvoja, jog yra nebaudžiami ir gali elgtis su darbuo­tojais, kaip nori. Pedagogės sakė ne tik dėl savęs jaučiančios nuoskaudą, bet norinčios padėti ir kitam mokyk­los personalui, tyliai kenčiančiam įstaigoje mobingą. Atleistoji pavaduotoja konstatuojanti faktą, kad yra teisės aktai, kuriuose pateikiami pagrindiniai mobingo identifikaciniai požymiai – tai priešiški, neetiški, žeminantys, agresyvūs, užgauliojantys, įžeidžiantys veiksmai, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuo­tojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuo­toją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. „Deja, įstatyme nėra numatyto apsaugos mechanizmo, skirto valstybės tarnautojams, tapusiems mobingo aukomis, todėl reikia vadovautis Darbo kodekse įtvirtinta absoliučia darbdavio pareigybe užtikrinti saugumą bei patyrus psichologinį spaudimą tiesiogiai kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją“,- apgailestauja menininkė. Pedagogės taip ir padarė.

Direktorius mano kitaip
Direktorius E. Petkevičius redakcijai sakė, kad abi pedagogės, dėl kurių darbo vyksta konfliktas, neatlikusios savo pareigų, todėl pavaduotoją teko atleisti, o vokalo moky­toja prašymą atleisti iš darbo parašė pati. Pavaduotoja taip pat turėjo pamokų, dėstė grafinį dizainą. Pasak buvusios pavaduotojos, 2020–2021 m.m. dailės pagrindinio ugdymo pamokas lankė 41 mokinys. „Turėjome apdovanojimų, tapome laureatais, Elektrėnų švietimo skyriaus buvau apdovanota už gerą darbą. Taip pat esu gavusi padėkos raštą už Dainų dainelės perklausų rengimą Elektrėnų meno mokykloje“, – sakė dailininkė, buvusi pavaduotoja. (Pavardžių pedagogės prašė neskelbti, kadangi jos dirba su vaikais).
Vokalo mokytojos paruošti elektrėniškiai per dvejus metus laimėjo 4 pirmas vietas respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, vykusiuose internetu ir gyvai. Pedagogė sakė galėjusi paruošti laureatų daugiau, bet nebuvę motyvacijos. Iš viso pedagogė dainuoti mokė 6 ugdytinius pagal pagrindinę programą ir 2 pagal mėgėjų programą. Direktorius sako, kad minimų pedagogių pamokas išdalino kitiems mokytojams. Kalbėdamas apie ugdytinių stresą, keičiantis pedagogams, direktorius suprantantis, kad vaikai pripranta ir prisiriša prie savo mokytojų, jis irgi nenorėtų, kad pedagogai dažnai keistųsi. „Tai yra problema, norėčiau, kad jos nebūtų. Bet, jeigu mokinys nori mokytis, turi suprasti, kad visi mokytojai stengiasi gerai mokyti. O kas pasakė, kad kaita yra blogai? Su ja randasi naujos idėjos, nauji postūmiai“,– kalbėjo E. Petkevičius. Direktorius neneigė, kad pedagogų stebėseną direktorius vykdo ateidamas į pamokas neperspėjęs. Stebėsena reikalinga ir todėl, kad pedagogai nemokytų vaikų, nelankančių Meno mokyklos.

Tyrimas: teisus direktorius
Kokį atsakymą pateiks Darbo ginčų komisija, skaitytojus informuo­sime gavę tyrimo rezultatus. Meno mokyklos steigėjas yra Elektrėnų savivaldybė, todėl ir mokykloje iškilusias problemas padėti išspręsti taip pat tenka savivaldybės vadovams. Savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius, išklausęs vilniškių pedagogių skundą, išklausęs ir kitą pusę – mokyklos direktorių, jau kitą dieną atsiuntė atsakymą: „Kaip susitikimo metu minėjau, būtina išklausyti ir kitą pusę. Informacija, kurią gavau iš­klausęs kitą pusę, yra kardinaliai priešinga tai, kurią pateikė pedagogės, todėl susipažinau ir su skundo tyrimo dokumentais, pabendravau su tyrimą vykdžiusiais asmenimis. Susipažinęs su papildoma informacija, manau, kad tyrimas yra atliktas objektyviai bei išsamiai ir yra priimti tinkami sprendimai. Atkreipiu dėmesį į tai, kad Komisija, išnagrinėjusi Elektrėnų savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui (toliau – skyrius) bei Elektrėnų savivaldybės merui pateiktus Elektrėnų meno mokyklos (toliau – mokykla) pavaduotojos ugdymui Ž.S. prašymą (toliau – prašymas) ir mokytojos V. M. skundą (toliau – skundas) dėl darbo santykių su mokyklos direktoriumi, mokytojų skatinimo tvarkos ir galimo mobingo darbuotojų atžvilgiu, mokyklos pateiktą informaciją (paaiškinimus, protokolus, lokalinius mokyklos teisės aktus ir kitą pateiktą informaciją), pateikė šias išvadas:

Dėl darbo krūvio mažinimo ir siūlymo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis
Įvertinus komisijai mokyklos pateiktą informaciją, pagrindžiančią objektyvias aplinkybes dėl kurių buvo priimti sprendimai darbuo­tojoms mažinti darbo krūvį ir nutraukti susitarimą dėl papildomo darbo, nustatyta, kad direktorius laikėsi Darbo kodekso nuostatų, reglamentuojančių darbdavio teisę siūlyti darbuotojams dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (darbo sąlygos keistos remiantis objektyviai at­siradusioms aplinkybėms, išlaikyti informavimo terminai ir t.t.).

Dėl mokytojų skatinimo
Komisija, įvertinusi pateiktus mokyklos lokalinius teisės aktus, nustatė, kad mokytojų skatinimas už darbo rezultatus yra numatytas ir apibrėžtas mokyklos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje, taip pat organizuojami kasmetiniai renginiai, skirti padėkoti mokiniams ir mokytojams už pasiekimus. Dvejus metus mokykla teikė mokytojų kandidatūras dėl apdovanojimų pagal Elektrėnų savivaldybės Mokytojų skatinimo ir apdovanojimo tvarkos aprašą.

Dėl mobingo
Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose teisės aktuose ar jų taikymo praktikoje nėra apibrėžtos psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos. Psichologinio smurto darbe atpažinimas priklauso nuo subjektyvaus darbuotojo ar vadovo aplinkos suvokimo, todėl gali pasitaikyti situacijų, kai darbuotojas dėl savo turimo išsilavinimo, įgytų kompetencijų ar kitų aplinkybių gali klaidingai įžvelgti psichologinį smurtą, pvz., darbuotojas gali nežinoti teisės aktų reikalavimų, kurių privalo laikytis, tinkamai nėra susipažinęs su įmonės, įstaigos ar organizacijos vidaus (norminiais) teisės aktais ir pan.; kai vyksta darbuotojų veiklos vertinimas, darbuotojui gali būti įvardijami jo atliekamo darbo trūkumai ir privalumai, išreiškiamos pastabos. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todėl reikia atskirti pagrįstą darbdavio vertinimą (darbinę kritiką), vertinti, ar konkrečiu atveju tokia kritika nėra išreiškiama žeminančiai, pašaipiai; darbdavys gali tikrinti, ar darbuotojas laikosi darbo sutartimi pavestų pareigų, reikalauti laikytis lokalinių teisės aktų reikalavimų (atvykti į darbą laiku, drausti palikti darbo vietą be tiesioginio vadovo leidimo ir kt.). Darbdavio reiklumas darbuotojui bendrai nėra laikytinas psichologiniu smurtu, tačiau nepagrįstai padidintas reiklumas tik vieno darbuotojo atžvilgiu gali būti traktuojamas psichologiniu smurtu. Tarp darbdavio ir darbuotojo kilę nesusipratimai/diskusijos/nuomonių nesutapimai savaime negali būti vertinami kaip psichologinis smurtas. Visais atvejais, tiek darbuotojai, tiek ir darbdaviai, įgyvendindami savo tei­ses ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
Komisija, įvertinusi skunde pateiktą informaciją bei medžiagą, gautą iš mokyklos, neturėjo pagrindo teigti, kad mokykloje darbuotojos atžvilgiu taikomas mobingas“.
Tokie šių dienų Elektrėnų meno mokyklos raštai ir paraštės, apie ku­riuos visuomenė turi teisę žinoti. Vie­no rašto – iš Darbo ginčų komisijos – dar laukiame. O sulaukę, apie rezultatus skaitytojus informuosime.