Julija Kirkilienė
Šį kartą tarybos nariai posėdžiauti nuotoliniu būdu turėjo rimtą pretekstą: dėl COVID-19 ligos meras Kęstutis Vaitukaitis privalėjo izoliuotis. Bet meras sakė, kad jaučiasi gerai ir tą vasario 23 dieną vienu metu dalyvavo net trijuose posėdžiuose – savivaldybės tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir posėdyje Seime dėl naujų įstatymų tiesioginiams merų rinkimams. Bet kovo mėnesį, pažadėjo meras, jei neatsitiks nenumatytų kliūčių, posėdis vyks salėje. O vasario 23 d. vykusiame posėdyje gyventojams vėl buvo pateikta svarbios informacijos, kurią mes perduodame savo skaitytojams.
Rimtai dirbo
Posėdis pradėtas plojimais vasario mėnesį gimusiems tarybos nariams, o vėliau tarybos nariai rimtai dirbo iki pat darbo dienos pabaigos. Prieš pradedant svarstyti sprendimų projektus, administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius pateikė informaciją apie Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos Elektrėnų savivaldybės dalies 2021 m. įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje tarybos nariams priminė kiek, kokių ir už kokius pinigus buvo įvykdyta projektų. Iš viso savivaldybėje per 2021 metus buvo užbaigta vykdyti 15 projektų už 8,5 mln. eurų. Iš jų 2 mln. 581 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšos, per 5 mln. 700 tūkst. ES, apie 78 tūkst. eurų valstybės biudžeto ir per 150 tūkst. eurų Automobilių kelių direkcijos pinigų.
Gerai būtų, kad gerai būtų
Pirmasis klausimas, už kurį tarybos nariams reikėjo balsuoti, buvo Elektrėnų savivaldybės ir mero 2021 metų veiklos ataskaitos patvirtinimas. Ta ataskaita gyventojams bus pristatyta Elektrėnų kultūros centre per Kovo 11-osios minėjimą. O tiems, kas nedalyvaus minėjime ir negali peržiūrėti posėdžio įrašo, siūlome paskaityti trumpą santrauką. Ataskaitą meras pradėjo ištrauka iš Strateginio veiklos plano akcentuodamas, kad Elektrėnai yra pati geriausia vieta kryžkelėje tarp keturių sostinių, kur patogu gyventi, dirbti ir ilsėtis. Žinoma, gerai būtų, kad taip viskas gerai būtų, bet meras ataskaitoje pažymėjo tik tai, kas gera.
Elektrėnų taryboje dirba 25 deputatai iš keturių partijų ir dviejų visuomeninių organizacijų. Tai Liberalų sąjūdžio (9), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (3), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (2) ir Socialdemokratų partijos (4). Dar 7 deputatai į tarybą išrinkti buvo su visuomeniniais judėjimais „Nepartinė savivalda“ ir „Patriotų sąjūdis už Elektrėnų kraštą“, kurie dirba opozicijoje. Socialdemokratų partijos frakcija nepriklauso nei valdančiajai, nei opozicijai, o kitos trys partijos dirba valdančiojoje koalicijoje. Posėdžius tarybos nariai lankė drausmingai, daugiausia posėdžių dėl pateisinamų priežasčių praleido ligoninės gydytojas, dirbantis Kovidiniame skyriuje, Gediminas Zagorskis. Daugiausia posėdyje kalbėjo meras ir opozicijos lyderė Jūratė Balčiūnaitė. Daugiausia darbo laiko deklaravo ir todėl daugiausia (beveik 7 tūkst.) uždirbo Viktoras Valiušis, mažiausiai, nė tūkstančio, neuždirbo gydytojai Gediminas Zagorskis ir Edita Kircūnienė. Biudžeto pyrago didžiausia dalis, net 43 proc., atriekta švietimui, o savivaldybės darbo organizavimui, pasigyrė meras, neišlaidavo. Valdymui išleido tik 9 proc. biudžeto ir tai esąs geriausias rezultatas tarp kitų 60 Lietuvos savivaldybių. Iš savivaldybės rėmimo programų daugiausia pinigų atiteko sporto plėtojimui.
Daugėja gyventojų
Savivaldybė gali didžiuotis, kad nuolatinių gyventojų vis daugėja. 2020 m. nuolatinių gyventojų savivaldybėje registruota buvo 23 984, 2021 m. padaugėjo iki 24 108 gyventojų. O bedarbių skaičius savivaldybėje sumažėjo nuo 2225 iki 1438. Mažiausia bedarbių yra tarp 16–29 amžiaus grupės žmonių. Mažėja savivaldybėje ir santuokų bei gimimų, bet daugėja mirčių. 2021 metais susituokė tik 93 poros, gimė 224 vaikučiai, iš jų 106 mergaitės, 118 berniukų. Mirė 482 žmonės, kai 2020 metais mirčių registruota 358, o 2019 – tik 308. Bet daugėja savivaldybėje verslo įmonių. Jei 2020 metais užregistruota buvo 515 įmonių, tai 2021 – jau 523. Nežymiai, bet vis tiek auga savivaldybėje ir moksleivių skaičius. Gal tikrai Elektrėnai yra ta vieta, kur žmonėms gera gyventi, todėl jie čia ir keliasi.
Aktyvus meras
Mero veiklos ataskaitą K. Vaitukaitis pradėjo skaičiais, kiek ir kokių dokumentų pasirašė ir kur panaudojo mero fondo pinigus. Fondas sudarė per 18 tūkst. eurų ir jie panaudoti buvo įvairiems apdovanojimams, renginiams organizuoti, darbo susitikimams ir atstovauti savivaldybei vietiniuose ir tarptautiniuose renginiuose. K. Vaitukaitis aktyviai dalyvauja Vilniaus regiono plėtros tarybos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos veikloje, yra išrinktas asociacijos viceprezidentu. Savo indėlį meras, žinoma, įnešė ir į visus infrastruktūros gerinimo projektus. Remontuojamos buvo „Versmės“ gimnazijos bei Elektrėnų pradinės mokyklos patalpos, sutvarkytos „Vaikų pasaulio“ erdvės, įrengtos laisvalaikio ir poilsio erdvės Gilučiuose, įkurti Semeliškių ir Kietaviškių vaikų dienos centrai ir kt. Deja, „Vaikų pasaulis“ dar nepriduotas, nes sulūžo sėdėjimo vietos, kurias rangovas turi suremontuoti. Negali priduoti ir Vievio kultūros centro, nes priešgaisrinės tarnybos vis kitokių reikalavimų prigalvojančios. Apžvelgė meras visus savivaldybėje vykusius renginius. Tiesa, tarybos narys Audrius Jurgelevičius pastebėjo, kad ataskaitoje paminėta apie 44 bylas teismuose, bet neįvardinta, kuriom bylom kas atstovauja. Plačiau apie bylas pakomentuoti pažadėjo administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius, kuris kitame posėdyje teiks savo ataskaitą. Tarybos nariai pasiginčiję, kur meras ne savo veiklą pristatė, o kur visų tarybos narių darbą atspindėjo, ataskaitai pritarė.
Patvirtino biudžetą
Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jekaterina Goličenko, pristatydama biudžetą, pateikė informaciją apie biudžeto pokyčius dešimtmečiais nuo 2002 metų. Prieš 20 metų savivaldybės biudžetas buvo 8,3 mln. eurų, 2012 – 17,3 mln., o 2022 m. planuojamas biudžetas yra 40,4 mln. eurų. Planuojamas metų biudžetas suskirstytas į 6 programas: valdymui planuojama 14 proc., švietimo kokybės ir prieinamumo gerinimui – 46 proc., socialinės apsaugos plėtros programai – 15 proc., sveikos, švarios ir saugios aplinkos kūrimo programai – 14 proc., kultūros veiklos ir sporto plėtros programai – 7 proc., verslo ir turizmo plėtros bei žemės ūkio konkurencingumo skatinimo programai – 4 proc. Po tais procentais slepiasi pinigai, kurie bus išleisti įvairioms veikloms, infrastruktūros gerinimui, atlyginimams, keliams, tekstilės konteinerių įsigijimui ir kt. Visus darbų ir lėšų poreikius rinko, sistemino, derino, skaičiavo savivaldybės specialistai, įsiklausydami ir į tarybos narių pasiūlymus. Bet tie pasiūlymai ne visada pateikti būna laiku. Biudžetas buvo patvirtintas, tik klausimų liko tik dėl sporto veiklos finansavimo.
Ginčai dėl sporto plėtojimo
Opozicija savo pasiūlymą dėl sportinės veiklos finansavimo pakeitimo pasiūlė prieš posėdžio pradžią, bet valdančiosios daugumos tarybos nariai siūlymui keisti biudžetą nepritarė. Liko tik galimybė Kontrolės komitetui pakontroliuoti sporto veiklos finansavimo skaidrumą ir savo pasiūlymus teikti kituose posėdžiuose. Bet tie 7 opozicijos balsai nelemia pritarimo pasiūlymams.
Opozicija suabejojo sporto finansavimo skaidrumu viešajai įstaigai „Elektrėnų futbolo akademija“, kuriai iš savivaldybės biudžeto skirti planuojama per 58 tūkst. Eur. J. Balčiūnaitė klausė, kodėl Futbolo akademijai lėšos skiriamos didesnės nei visoms prioritetinėms sporto šakoms sudėjus kartu? J. Balčiūnaitė opozicijos vardu dar prašė pateikti informaciją apie komisijos sudėtį, kuri sprendžia Futbolo akademijai skiriamų lėšų kiekį, kokia konkrečiai pinigų suma skiriama Futbolo akademijos trenerių atlygiui, ar Vievio miesto sporto ir sveikatingumo aikštynas yra pateikęs finansinę ir veiklos ataskaitą, ar akademijos vadovas R.Ščiuka yra pateikęs finansinę ir veiklos ataskaitą, jei taip, prašė pateikti kopijas. Dar daug klausimų turėjo opozicija ir siūlė Futbolo akademijos trenerių atlyginimus skaičiuoti taip pat, kaip Elektrėnų sporto centre dirbantiems treneriams. Likusią dalį, jei atlyginimas netenkina, turėtų pridėti Futbolo akademija iš savo apyvartinių lėšų. Taip, pasak J. Balčiūnaitės, būtų socialiai sąžininga paskirstant savivaldybės resursus kitų sporto šakų atžvilgiu.
Valdančiojoje daugumoje dirbantys tarybos nariai Ramūnas Kartenis ir Dovydas Bliujus išsakė tokią keistą nuomonę, kad sportui skirti pinigai, palyginus su biudžetu, yra labai maži, todėl tam klausimui nereikėtų skirti tiek daug dėmesio, o biudžetą metų eigoje būtų galima keisti, jei paaiškėtų, kad jis skirstomas netikslingai. Tas sportui skirstomas lėšas Algimantas Adomaitis lygino su degutu skiestu medumi, o Kęstutis Jasukaitis stebėjosi Futbolo akademijos nesugebėjimu pagal taisykles pateikti net ataskaitas.
Opozicijos pasiūlymui keisti biudžetą pritarta nebuvo, o visam biudžetui po ilgų pasikalbėjimų, pritarta.
Tūkstantmečio mokyklos
Tarybos nariai sutiko dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje partnerio teisėmis. Ta programa pretenduoja į 1,5 mln. eurų investicijas, kurios būtų investuojamos į mokyklų infrastruktūrą, įrangą ir mokymo priemones, mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimą, tinklo mokyklų išteklių prieinamumo gerinimą bei ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimą. Pagal minėtoje programoje keliamus reikalavimus, Elektrėnų savivaldybėje galės dalyvauti (jei mokyklos išreikš norą) penkios mokyklos: Elektrėnų „Versmės“ gimnazija, Vievio gimnazija, Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija, Elektrėnų pradinė mokykla, Vievio J. Milančiaus pradinė mokykla. Tarybos narys A. Jurgelevičus išreiškė nerimą, kad projekte negalinčios dalyvauti Semeliškių gimnazija ir Kietaviškių progimnazija gali būti uždarytos.
Rūpesčiai dėl aplinkos
Svarstydami klausimą dėl Elektrėnų savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2021 metų priemonių vykdymo ataskaitos patvirtinimo, tarybos nariai reiškė susirūpinimą dėl medžių pjovimo ir apželdinimo, siūlė padaryti apželdinimo planą. Klausimą teikęs Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas ekologas Audrius Balnys informavo tarybos narius, kad pagal naują tvarką nuosavuose sklypuose savininkams leidimai medžių iškirtimui išduodami lengviau: paskaičiuojama atstatomoji veikla ir leidžiama pjauti. Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė svarstymui teikė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašą. Tame apraše surašyta nauja tvarka, kad vietinės reikšmės keliai remontuojami bus pagal naujai nustatomus kelių būklės kriterijus – tokius pat, kaip yra nustatyti kelių remontams iš Europos Sąjungos lėšų. Kelių būklės nustatymui savivaldybė planuoja įsigyti naują įrangą, vadinamą rentgenu.
Abromiškes jungs prie Vilniaus
Savivaldybė paskutiniu laiku rūpesčių turi dėl Abromiškių: vieną dalį kaimo planuojama prijungti prie Elektrėnų, o Abromiškių reabilitacijos ligoninę šalies valdžia nori jungti prie Vilniaus.
Posėdžio pabaigai savivaldybės tarybai buvo pateiktas tikras desertas – Abromiškių reabilitacijos ligoninės direktorius Vitalijus Glamba pateikė informaciją, kaip Sveikatos apsaugos ministerija planuojama reforma palies Abromiškių reabilitacijos ligoninę. O ta reforma nedžiugina nei ligoninės darbuotojų, nei savivaldybės gyventojų. Ligoninę planuojama prijungti prie kažkurios Vilniaus daugiaprofilinės ligoninės. Pasak direktoriaus, yra baimių, kad tarp tų daugybės ligų profilių reabilitacija pasimes, o Abromiškių reabilitacijos ligoninė gali nebeišlaikyti Kardiologinio ir Vaikų skyrių. Direktorius nebuvo pesimistas sakydamas, kad geras idėjas galima blogai įgyvendinti, o blogas idėjas gerai įgyvendinti. Nežinia, ar įstaigai bus blogai, nes ateityje ligoninė turės rimtų sunkumų dėl energijos kainų ir atlyginimų. Sunkumus galima įvairiai išspręsti – uždaryti skyrius, o pastatus galima parduoti. Direktorius sakė, kad jis ir meras mėgina kalbėtis su ministerija dėl geriausio išlikimo varianto, bet atsakymai nėra džiuginantys. Ministerija atsako, kad keičiasi tik valdysena.
Po metų įstaiga prie kažko bus prijungta. Pagal medikų ir savivaldybės nuomonę, geriausia būti prijungtiems prie Santaros klinikų, gal geriausios perspektyvos ligoninei išlikti. Įstaiga, prie kurios bus prijungta Abromiškių ligoninė, taip pat gaus gerą šeimos narį: ligoninė pasistatė saulės elektrinę ir naudosis pigesne elektros energija, o pigesniam šildymui laukia finansavimo geoterminio šildymo projektui. Direktorius V. Glamba mano, kad horizonte šviesa yra. O kol valdžios ieško šviesos, elektrėniškiai turėtų suskubti dar pasinaudoti ligoninėje teikiamomis paslaugomis…