Marių pakrantėse atvėrė Pandoros skrynią

Elektrėnų marių pakrantės ilgą laiką buvo laisvai prieinamos elektrėniečiams. Gyventojai galėjo laisvai patekti prie vandens, išsimaudyti, pasivaikščioti ar pabėgioti pakrante, išsikepti vieną kitą dešrelę. Deja, laikai keičiasi, pakrantės po truputį užsidaro.
Elektrėnų marių pakrantėse pradėjo kurtis pinigo turintys piliečiai, kurie tveria tvoras ir statosi „poilsinius“ pastatus. Turbūt daug kas pastebėjo, kad šis procesas ypač suintensyvėjo paskutiniuoju metu – nauji pastatai ant kranto pradėjo dyg­ti kaip grybai po lietaus. Kas nutiko? Kodėl marių pakrantėse prasidėjo statybų bumas?

Marių pakrantėse – rekreacinės teritorijos
Elektrėnų marios – unikalus vandens telkinys, tikras mūsų krašto mėlynasis perlas. Vandens telkinys yra ne tik didelis, vaizdingas, bet ir labai tinkamas aktyvaus poilsio bei vandens sporto mėgėjams. Dėl to savivaldybės bendrajame plane Elektrėnų marių pakrantėse yra numatyti nemaži rekreacinių teritorijų plotai. Buvo tikimasi, kad šiuose plotuose kursis aktyvų poilsį siūlantys verslai, pavyzdžiui, kaimo turizmo sodybos, poilsio namai, kempingai, golfo aikštynai, bus statomi viešbučiai, moteliai, vasarnamiai, pramogų paslaugų pastatai. Deja, per dešimtmetį aplink marias įsikūrė vos keli tokie rekreaciniai objektai, likusieji plotai buvo mažai naudojami pagal paskirtį.

Riebus kąsnis – sklypas marių pakrantėje
Ne paslaptis, kad marių pakrantėse suformuoti sklypai po truputį keičia šeimininkus. Procesas vyksta lėtai ir tyliai, mes apie tai sužinome tik iš nuogirdų. Sklypai­ marių pakrantėse tikrai nepigūs, todėl juos superka turtingi žmonės, daugiausia vilniečiai ir kauniečiai. Taip po truputį Elektrėnų marių pakrantė atitenka tiems, kas neskaičiuoja „šlamančių“ ir suvokia sklypų vertę.­ Patikėkite, Lietuvoje nedaug liko tokių vietų.
O vieta yra unikali tuo, kad Elektrėnų marios – tai vienas iš nedaugelio šalies vandens telkinių, kuriame galima plaukioti galingais kateriais ir vandens motociklais. Ir ši vieta yra labai patogioje vietoje – pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno. Dar daugiau – visas vandens telkinys yra miesto teritorijoje, vadinasi namai gali dygti prie pat vandens. Pagal Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialųjį planą statiniai daug kur gali būti statomi tik 10 metrų atstu­mu nuo kranto linijos. O kur dar pagalbiniai ir laikini statiniai, tokie kaip pirtelės, pontoniniai tiltai, valčių prieplaukos, pastogės, kurias galima statyti tiesiog ant kranto. ­­Štai tokia puiki vieta, kur beveik viskas leidžiama. Ir ji yra Elektrėnų marių pakrantėje! Tiesiog nuostabi vieta statyti „fazendą“, kurti asmeninio poilsio oazę. Bet vis dėlto yra viena problema – užstatymo tankis.

Užstatymo tankis – 3%
Užstatymo tankis – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme apibrėžtas rodiklis. Paprastai tariant, tai yra sklype esančių pastatų užimamo ploto santykis su žemės sklypo plotu. Pagal Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialųjį planą marių pakrančių rekreacinėse teritorijose ilgą laiką buvo numatytas 3% užstatymo tankis. Ką tai reiškia?
Tarkime, esate 0,5 ha (50 arų) sklypo savininkas marių pakrantėje. Nemažas toks sklypas, galima sakyti­ ­­prabangus. Jeigu sklype užstatymo tankis 3%, galite statyti pastatų, kurie užima tik 1,5 aro (150 m2). Gaunasi vienas pastatėlis, kurio pamatai maždaug 12×12 m. Ir daugiau nieko! Skystai, ar ne? Ypač jeigu neskaičiuo­jate „šlamančių“ ir valdote sklypą, kurio vertė „su penkiais nuliais“.

Kas galėtų paneigti, kad…
Ko gali imtis žmonės, investavę į tokius sklypus marių pakrantėje. Nelabai ko. Galima stovyklauti, pastatyti keletą mažų statinių, įrengti poilsiavietę su pavėsinėmis. Bet jeigu žmogus investavo apvalią sumą į sklypą, tai jis, matyt, nori ne pavėsinių. Tuo­met yra kitas variantas – siekti, kad užstatymo tankis būtų padidintas.
Ką tokiu atveju reikia daryti? Atsa­kymas labai paprastas – minti takelius į savivaldybę ir prašyti. Prašyti labai maloniai ir įtikinamai. Ir kas galėtų paneigti, kad prie prašymų negalima kažko pridėti… Žiūrėk, ir rezultato ilgai laukti nereikės.

Bingo! Užstatymo tankis padidintas iki 15%
Ir štai, 2021 m. birželio 30 dieną, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius pasirašo įsakymą ­Nr. ­03V-537,­­ kuriuo patvirtina pakoreguotą Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialųjį planą. Kaip jūs manote, kas buvo koreguojama? Aišku, kad užs­tatymo tankis. Net penkiuose rekrea­ciniuose plotuose (žymimi indeksais 4, 6, 7, 13, 14) šis rodiklis buvo padidintas nuo 3% iki 15%. Padidintas penkis kartus! Šie plotai apima teritorijas prie Mažiklės paplūdimio, Abromiškių ligoninės vaikų skyriaus, Karkučiuose ir Peliūnuose.
Ką reiškia 15% užstatymo tankis? Tai reiškia, kad 50 arų sklype dabar galima statyti pastatus, kurių užimamas sklypo plotas yra 750 m2. Ne taip jau ir mažai, tiesa? Dabar galima statyti pastatus ir mažesnio ploto sklypuose (pavyzdžiui, 20 arų), nes buvo panaikintas minimalus 50 arų sklypo dydis užstatymo formavimui. Vadinasi, didesnius sklypus galima dalyti į mažesnius, juos parduo­ti ir šiuose sklypuose statyti daugiau pastatų. Nebloga investicija, ar ne?

Pandoros skrynia atverta!

Šiomis dienomis sukanka metai nuo įsakymo Nr. 03V-537 pasirašymo. Pažiūrėkime, kas pasikeitė marių pakrantėje po to, kai buvo penkis kartus padidintas užstatymo tankis. Ką matome? Matome kaip iš gausybės rago pasipylusias statybas marių pakrantėje. Visur: pusiasalyje, ant vadinamojo Kregždžių kalno, Puikino gatvėje prie Mažiklės paplūdimio, Pusiasalio gatvėje ir t. t. Mažiklės paplūdimys jau sudarkytas! Per jį nutiestas kelias į naujus „poilsinius“ namus ant Kregždžių kalno. Ir čia tik pradžia! Matyt, kad per artimiausią dešimtmetį namais bus aps­tatyta visa marių pakrantė. Nes vadžios atleistos, saugikliai panaikinti, statyk ką nori ir kur nori. Taigi Pandoros skrynia atverta!

„Poilsiniai“ pastatai
Kadangi marių pakrantėje yra rekreacinės paskirties žemė, čia statomi neva „poilsio“ paskirties pastatai. Tačiau iš projektinių pasiūlymų matyti, kad tai tikrai ne poilsio namai, ne viešbučiai, ne hosteliai ir net ne kaimo turizmo sodybos. Tai tiesiog turtingų žmonių antrieji namai, vasarnamiai, kur jie „poilsiaus“. Statytojas tiesiog deklaruoja, kad tai „poilsio“ paskirties pastatas ir to pakanka statybos leidimui gauti. O paskui jau niekam neįdomu, ar ten kažkas poilsiauja, ar yra registruota kokia nors rekreacinė veikla.

Pakrančių užstatymo pasekmės
Pakrančių užstatymo pasekmes artimiausiu metu pajus visi elektrėniškiai. Prieiti prie  marių, išsimaudyti daug kur taps neįmanoma. Praeiti pakrante irgi pavyks ne visur, o kai kur tai taps tikru iššūkiu. Mat 5 m pločio juostoje, kur įstatymas lyg ir leidžia praeiti, bus skardžių, krūmynų, pelkynų, o gudresni sklypų savininkai dar ir visokių kliūčių pridarys. Tad apie pasivaikščiojimą pakrante ir žvejybą nuo kranto galite pamiršti.
Miesto kvartalų plėtra pakrantėse neišvengiamai sukels ekologinių problemų. Naujieji savininkai be gailesčio kirs medžius, darkys pakrantę, tvers tvoras. Galite net neabejoti, kad niekas jų nesukontroliuos. O jeigu aplinkos apsauga pastebės kažką, tai savininkas susimokės baudą ir toliau darys ką nori. Pastatų marių pakrantėje net neplanuojama jungti prie miesto centralizuotų inžinerinių komunikacijų. Vadinasi turėsime daug potencialių taršos židinių aplink marias. Ilgainiui tai turės didelį poveikį marių vandens kokybei.
O kokia pakrančių užstatymo nauda miestui? Beveik jokios. Nes marių pakrantė užstatoma pastatais, kurie yra apsimestiniai „poilsiniai“. Šių pastatų savininkai jokios pridėtinės vertės savivaldybei nekurs, mokesčių į biudžetą nemokės. Jie tik smagiai leis laiką savaitgaliais: švęs šventes, šaudys fejerverkus, plaukios­ kateriais ir vandens motociklais, o iki valios prisišventę ir patriukšmavę grįš į savo nuolatinius namus kur nors Vilniuje ar Kaune. Mums paliks tik šiukšles.
Na, o kaip vietos gyventojai? Kur visuomenės interesas? Et, kam jis rūpi! Galėsime suglaudę ausis kiūtinti į centrinį paplūdimį. O kitur marių pakrantėse stovės ženklai: PRIVATI VALDA! PAŠALINIAI NEPAGEIDAUJAMI!

Edvardas Baleišis

Atsakymas E. Baleišiui

Kas galėtų paneigti? Paneigti galėčiau aš

Elektrėnų savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. V.TS–197 patvirtino pakoreguotą Elektrėnų savivaldybės bendrąjį planą, kuriuo rekreacinių teritorijų užstatymo procentą padidino nuo 3 iki 15. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai negali prieštarauti Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimams. Administracijos direktoriaus atsisakymas priimti sprendimus, atitinkančius aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, būtų neteisėtas, apskųstas ir užtraukiantis teisinę atsakomybę. Taigi, teritorijos intensyvesniam (iki 15 proc.) užs­tatymui sąlygos atsirado ne prieš metus, o 2018 metais ir statybos sektoriaus suaktyvėjimo priežasčių reikėtų ieškoti kitur.
Elektrėnų marių šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje  pakrantėje yra teritorijos – valstybei nuosavybės teise priklausantys sklypai, kur Elektrėnų savivaldybė investuoja į rekreacinę infrastruktūrą: įrengė paplūdimį ir maudyklas, pėsčiųjų takus, apšvietimą, suoliukus, persirengimo kabinas, valčių nuleidimo slipus (už 34 820 eurų), sporto įrangą ir kitą infrastruktūrą. Elektrėnų savivaldybė reguliariai prižiūri šią teritoriją: papildo pakrantes smėliu, pjauna žolę, renka šiukšles, tikrina vandens ir smėlio kokybę, paplūdimyje teikia gelbėtojų paslaugas. Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis į šią teritoriją investuota per 2 mln. eurų. Ši pakrantės teritorija apima 3 kilometrus, artimoje ateityje numatoma padidinti savivaldybės prižiūrimų valstybei priklausančių pakrančių teritoriją (tam yra resursų, rengiama dokumentacija). Elektrėnų savivaldybė numato ir toliau šioje teritorijoje vystyti gyventojų poilsį ir pritraukti naujų ES investicijų (iki 2027 m.  planuojame papildomai gauti apie 2 mln. eurų). Elektrėnų marių teritorijos pritaikymo rekreacijai ir laivybai gairės padės labiau įveiklinti marių akvatoriją gyventojų aktyviam poilsiui.
Elektrėnų savival­dybė neturi galimybės ir ambicijų šios veiklos vyk­dyti visoje Elektrėnų marių pakrantėje dėl šių priežasčių: visa pakrantė yra tiesiog per didelė (jos ilgis viršija 34 kilometrus), kad savivaldybė galėtų joje tvarkytis. Nuosavybės teisė į didelę marių pakrantės dalį yra grąžinta buvusiems iki turto nacionalizacijos savininkams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visa teritorija, kur šiuo metu yra pakrantė, iki žemės nacionalizacijos buvo privati. Todėl žemės grąžinimo procesas buvo neišvengiamas. Pradėti pirkti privačius sklypus  visuomenės poreikiams ar nustatyti servitutus nėra tikslinga, nes: 1) savivaldybė nedisponuoja tokiais finansiniais ištekliais; 2) šios procedūros negalima bus užbaigti, nes negalima bus parengti tokio sprendimo pagrindimo (nuosavybė yra Konstitucijos saugoma vertybė ir ji negali būti paimama tik tam, kad kiti žmonės galėtų praeiti, išsimaudyti ar pažvejoti); 3) bet kokiu atveju privačiame sklype pakrante (5–10 m plotyje) bet kurie žmonės gali praeiti, apsistoti, išsimaudyti, pažvejoti ir nesant žemės paėmimui visuomenės poreikiams ar servituto nustatymui, nes tokia žmonių teisė yra garantuojama įstatymu, todėl viešų pinigų naudojimas tam, kas pagal įstatymą priklauso neatlygintinai, nebūtų pagrįstas.
Džiaugiamės, kai privačiose pakrantėse atsiranda tokie viešai prieinami objektai, kaip  didžiausias Baltijos šalyse vandens batutų parkas „Wind Port“, ir nesitaikstome, kai nustatomi žmonėms vaikščioti pakrante trukdantys nusižengimai (tokiais atvejais pagal kompetenciją informaciją perduodame Aplinkos apsaugos pareigūnams). Svarbu žinoti, kad sklypo savininkai negali uždrausti žmonėms  naudotis maudykla, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 1 daliai. Savininkai minėtu įstatymu įpareigoti sudaryti palankias sąlygas rekreacijai, užtikrinti visuomenės teises nau­dotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis. Įstatymui nusižengę savininkai bus baudžiami, o baudos sumokėjimas nuo pareigos vykdymo neatleidžia. Jei žmonės pastebėtų kliūčių rekreacijai ir visuomenės teisės naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis įgyvendinimui (tvorų, sienų ar  pan.), prašome apie tai pranešti savivaldybės administracijai arba aplinkos apsaugos pareigūnams.

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius
Gediminas Ratkevičius