Bankų teikiamos lengvatinės paskolos ūkininkams atvėrė platesnes galimybes net ir ekonominio sunkmečio metu plėtoti savo verslą bei aktyviau naudotis Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai teikiama parama.
Lengvatinės paskolos – investiciniams projektams
Lietuvos žemės ūkio ministerija, pirmoji iš visų Europos Sąjungos šalių pradėjusi taikyti paramos paskolomis priemones ir įsteigusi Paskolų fondą, šių metų spalio pradžioje žengė naują svarbų žingsnį – šį procesą įtraukė ir bankus. Dabar ūkininkai bei žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės investiciniams projektams įgyvendinti gali iš bankų gauti lengvatines paskolas.
Ūkininkai su entuziazmu sutiko šią naujovę. Paskolos jiems bus teikiamos pagal priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. Paskolas su mažesnėmis nei rinkos palūkanomis gali gauti ūkininkai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, taip pat įmonės, užsiimančios žemės ūkio produktų perdirbimu. Paskolos teikiamos litais ir eurais investiciniams projektams įgyvendinti, bet ne apyvartinėms lėšoms.
Didžiausia paskolos suma pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ – 300 tūkst. eurų, o pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ – 4 mln. eurų.
Paskolos trukmė – iki 7 metų, pieno kooperacijai – iki 10 metų. Teikiamų paskolų palūkanos – mažesnės už šiuo metu esančias rinkoje. Būsimiems fondo klientams patrauklu ir tai, kad nedidelės bus ne tik palūkanos, bet ir administravimo mokestis, kuris neviršys 0,5 proc. nuo paskolos dydžio. Įgyvendinama lanksti, operatyvi ir paprasta administravimo tvarką – pareiškėjui kreipusis į banką, atsakymas dėl paskolos teikimo jam bus duotas ne vėliau kaip per du mėnesius.
Ūkininkai su entuziazmu sutiko šią naujovę. Paskolos jiems bus teikiamos pagal priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. Paskolas su mažesnėmis nei rinkos palūkanomis gali gauti ūkininkai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, taip pat įmonės, užsiimančios žemės ūkio produktų perdirbimu. Paskolos teikiamos litais ir eurais investiciniams projektams įgyvendinti, bet ne apyvartinėms lėšoms.
Didžiausia paskolos suma pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ – 300 tūkst. eurų, o pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ – 4 mln. eurų.
Paskolos trukmė – iki 7 metų, pieno kooperacijai – iki 10 metų. Teikiamų paskolų palūkanos – mažesnės už šiuo metu esančias rinkoje. Būsimiems fondo klientams patrauklu ir tai, kad nedidelės bus ne tik palūkanos, bet ir administravimo mokestis, kuris neviršys 0,5 proc. nuo paskolos dydžio. Įgyvendinama lanksti, operatyvi ir paprasta administravimo tvarką – pareiškėjui kreipusis į banką, atsakymas dėl paskolos teikimo jam bus duotas ne vėliau kaip per du mėnesius.
Siekė palengvinti palūkanų naštą
Siekdama sukurti palankesnes žemės ūkio sektoriaus finansavimo galimybes, paspartinti Kaimo plėtros programos lėšų įsisavinimą, didinti paramos sklaidą, Žemės ūkio ministerija ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti paramos paskolomis priemones, kuriomis dar nesinaudojo nė viena ES narė – įsteigė Paskolų fondą. Jo tikslas – padėti ūkininkams ir perdirbėjams, kurie norėjo gauti ES paramą investiciniams projektams plėtoti, tačiau dėl finansinės krizės negalėjo gauti iš bankų paskolų arba jos buvo teikiamos tik su labai didelėmis palūkanomis.
Įsijungti į vadinamosios finansų inžinerijos procesą buvo pakviesti ir bankai. Nors Paskolų fondo veikla dar žengia tik pirmuosius žingsnius, tačiau didelis ūkininkų susidomėjimas lengvatiniais kreditais – gyvas įrodymas, kad ši Žemės ūkio ministerijos į gyvenimą įdiegta priemonė ūkininkams buvo labai reikalinga ir savalaikė. Apie jos startą kalbamės su Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktore Danguole ČUKAUSKIENE.
Įsijungti į vadinamosios finansų inžinerijos procesą buvo pakviesti ir bankai. Nors Paskolų fondo veikla dar žengia tik pirmuosius žingsnius, tačiau didelis ūkininkų susidomėjimas lengvatiniais kreditais – gyvas įrodymas, kad ši Žemės ūkio ministerijos į gyvenimą įdiegta priemonė ūkininkams buvo labai reikalinga ir savalaikė. Apie jos startą kalbamės su Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktore Danguole ČUKAUSKIENE.
– Kuo lengvatinės paskolos patrauklios žemės ūkio subjektams?
– Paskolų fondas atrinko 8 bankus, atsižvelgdamas į jų patirtį kredituojant žemės ūkio subjektus bei kitus nustatytus atrankos kriterijus ir buvo pasirašytos tikslinių paskolų sutartys su DnB NORD, SEB , Swedbank, Snoras, Parex, Medicinos, Šiaulių ir Ūkio bankais. Šias metais bankams pervesta 100 mln. litų suma.
Bankai lengvatinėmis sąlygomis išskolins lėšas NMA patvirtintiems ūkio subjektams. Jiems bus lengviau bankams grąžinti paskolas, nes palūkanos už jas numatytos mažesnės negu esančios rinkoje. Jei ūkio subjektas paskolą imtų šiandien, maksimali palūkanų norma skolinantis eurais, būtų 4 proc., skolinantis litais palūkanų norma nesiektų 7 proc.
Be to, ūkio subjektai gali gauti ne tik lengvatinę paskolą, bet ir iki 70 proc., o jaunieji ūkininkai iki 80 proc., garantiją iš Žemės ūkio paskolų garantijų fondo.
Pažymėtina, kad garantuojami ne tik investiciniai lengvatiniai kreditai, bet ir šiuo metu ypač žemdirbiams reikalingi kreditai trumpalaikiam turtui – sėkloms, trąšoms ir kitoms apyvartiniam turtui įsigyti. Garantijos teikiamos ne tik bankams, bet ir kredito unijoms.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantuotais kreditais gali pasinaudoti visi žemdirbiai, žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės bei visos smulkios ir vidutinės įmonės kaime, neturinčios pakankamo užstato bankui.
Bankai lengvatinėmis sąlygomis išskolins lėšas NMA patvirtintiems ūkio subjektams. Jiems bus lengviau bankams grąžinti paskolas, nes palūkanos už jas numatytos mažesnės negu esančios rinkoje. Jei ūkio subjektas paskolą imtų šiandien, maksimali palūkanų norma skolinantis eurais, būtų 4 proc., skolinantis litais palūkanų norma nesiektų 7 proc.
Be to, ūkio subjektai gali gauti ne tik lengvatinę paskolą, bet ir iki 70 proc., o jaunieji ūkininkai iki 80 proc., garantiją iš Žemės ūkio paskolų garantijų fondo.
Pažymėtina, kad garantuojami ne tik investiciniai lengvatiniai kreditai, bet ir šiuo metu ypač žemdirbiams reikalingi kreditai trumpalaikiam turtui – sėkloms, trąšoms ir kitoms apyvartiniam turtui įsigyti. Garantijos teikiamos ne tik bankams, bet ir kredito unijoms.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantuotais kreditais gali pasinaudoti visi žemdirbiai, žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės bei visos smulkios ir vidutinės įmonės kaime, neturinčios pakankamo užstato bankui.
– Ar sudėtinga gauti garantiją?
-Praėjusiais metais siekdami sudaryti palankesnes sąlygas gauti garantuotus kreditus, labai supaprastinome garantijų suteikimo tvarką ir sumažinome garantijų teikimo reglamentavimą. Buvo paruošta supaprastinta paraiška dėl garantijų teikimo bei sumažintas teikiamų dokumentų skaičius. Buvo atsisakyta reikalavimo kreditų gavėjams pateikti verslo planą.
Be to, šiais metais Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti ūkių modernizavimą, jų plėtrą, naujų verslų kūrimąsi bei ES paramos įsisavinimą, padidino teikiamos garantijos suma vienam klientui. Šiuo metu ūkininkas gali gauti iki 4 mln. Lt garantijas už jam suteiktus investicinius kreditus ir iki 4 mln. Lt garantijas už suteiktus kreditus trumpalaikiam turtui įsigyti bei paslaugoms žemės ūkiui apmokėti. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas nuo savo veiklos pradžios iki 2009 m. spalio 1 d. bankams bei kredito unijoms jau suteikė 753,8 mln. Lt garantijų už žemdirbiams, kaimo verslininkams bei perdirbėjams išduotus 1240,4 mln. Lt kreditus.
Be to, šiais metais Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti ūkių modernizavimą, jų plėtrą, naujų verslų kūrimąsi bei ES paramos įsisavinimą, padidino teikiamos garantijos suma vienam klientui. Šiuo metu ūkininkas gali gauti iki 4 mln. Lt garantijas už jam suteiktus investicinius kreditus ir iki 4 mln. Lt garantijas už suteiktus kreditus trumpalaikiam turtui įsigyti bei paslaugoms žemės ūkiui apmokėti. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas nuo savo veiklos pradžios iki 2009 m. spalio 1 d. bankams bei kredito unijoms jau suteikė 753,8 mln. Lt garantijų už žemdirbiams, kaimo verslininkams bei perdirbėjams išduotus 1240,4 mln. Lt kreditus.
– Spalį atlikta Lietuvos banko apklausa rodo, kad šalies komerciniai bankai šiuo metu geriausiai vertina šalies žemės ūkio sektorių. Finansų analitikai paradė išvadą, kad žemės ūkis – atspariausias krizei, jo rodikliai trečiąjį šių metų ketvirtį buvo kur kas geresni nei kitų ūkio šakų.
– Nors žemės ūkis – atspariausias krizei, tačiau sunki valstybės finansinė padėtis bei besitęsianti finansų krizė pasaulio rinkose, palietė ir žemės ūkio sektorių. Sumažėjo produkcijos supirkimo kainos, sutriko atsiskaitymai už žemės ūkio produktus, krito turto vertė bei kitos priežastys atsiliepė žemdirbių, o taip pat ir Žemės ūkio paskolų fondo klientų veiklai. Nemažai žemdirbių bei mažų ir vidutinių įmonių kaime, iki šiol neturėję finansinių problemų, susidūrė su sunkumais vykdant prisiimtus įsipareigojimus bankams – grąžinant kreditus bei mokant palūkanas. Padaugėjo atveju, kai žemdirbių prašymu keičiamos kreditavimo sąlygas, atideda kreditų grąžinimo terminus. Ir ūkininkams tapo sunku pasiskolinti iš bankų.
– Tad Žemės ūkio ministerijos įdiegtos vadinamos finansų inžinerijos priemonės – paskolų garantavimas bei nuo šiol bankų suteikiamos lengvatinės paskolos žemės ūkio subjektams – itin savalaikės ir suteikiančios žemės ūkio plėtrai didelių vilčių?
– Manome, kad sėkmingai pradėta taikyti finansų inžinerijos priemonė bei aktyvus bankų dalyvavimas, paskatins žemės ūkio sektoriaus kreditavimą, o tuo pačiu ir ūkių modernizavimą, jų plėtrą bei paspartins ES lėšų įsisavinimą.
Žemės ūkio ministerijos informacija
Užs.
Užs.
Daugiau: Paskola verslui