Leo LT atgimsta trigalviu slibinu

Energetikos ministerijos Seime aktyviai stumiamas projektas vienose rankose sutelkti energetikos, kainų ir ryšių sektorių kontrolę jau vadinamas afera, kur kas didesne nei “Leo LT” kūrimas. Šį sumanymą remia ir prezidentūra, taip gausianti šansą dar labiau išplėsti savo galias.

Lžinios.lt, Jurga TVASKIENĖ

Seimas kovo 15-ąją po pateikimo pritarė ir gegužę svarstys jau antrą kartą Energetikos ministerijos (EM) pateiktas Energetikos įstatymo pataisas, kuriomis numatoma reorganizuoti energetikos sektoriaus techninę kontrolę vykdančią Valstybinę energetikos inspekciją (VEI) prie EM ir energetikos kainas reguliuojančią Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK), jas prijungiant prie Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT). Po ryšininkų “kepure” turi atsirasti nauja Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba (IRT), valdysianti visą krašto infrastruktūrą ir gyvensianti iš mokesčių, sumokamų nuo milijardinių šio sektoriaus įmonių apyvartų.

“Nedeklaruojamas, bet realiai matomas, kaip sakau, fizikų-dviratininkų klano tikslas, vykdant šią pertvarką, – sukišti savus žmones, diletantus energetikoje, į tokį svarbų organą. Kai Seimas po 1,5 metų baigs kadenciją, ten įkišti vyrukai turės garantuotą duoną, ir ne bet kokią, – valdys nuo 5 mlrd. iki 10 mlrd. litų piniginių srautų reguliavimą. Manau (tą sakiau ir energetikos ministrui Arvydui Sekmokui), kad tai afera, stambesnė negu “Leo LT” įkūrimas. “VP Market” buvo užgrobęs tik elektros energetiką, o šis klanas baigia užgrobti viską – elektros, šilumos, dujų sritis”, – gal pirmą kartą taip atvirai, kalbėdamas su LŽ, prabilo po ilgiau kaip metus daryto spaudimo iš VEI vadovo posto pasitraukęs technikos mokslų daktaras Vytautas Miškinis.

Savi – saviems

Energetikos ministro A.Sekmoko, aktyviai remiamo prezidentės Dalios Grybauskaitės, užmojai iš energetikos išvaikyti specialistus, keičiant juos fizikais, teisininkais, diplomatais, benzino kolonėlių vadovais ir kitais bičiuliais, neturinčiais jokios patirties šiame specifiniame ir ypač sudėtingame sektoriuje, nėra paslaptis. Šiuo metu energetikos įmonių vadovybėse specialistų praktiškai nebeliko, o dėl nevykusios valdymo reformos pasipylusios avarijos, kai kurios jų – net labai rimtos, aiškinamos bet kuo, tik ne naujųjų kadrų nemokšiškumu.

Sukaišiojusi savus žmones į sektoriaus įmones, EM, regis, pribrendo paskutiniam žingsniui – perimti į savo rankas ne tik gamybos, bet ir jos sukuriamo produkto kainų reguliavimą. Tam, per IRT steigimo projektą, pradėta rengtis dar praėjusiais metais.

Kaip teigiama, ne veltui kuriamos IRT, pasiglemšiančios VEI ir VKEKK, viršuje planuojami būtent ryšininkai. RRT, jau antrą kadenciją vadovaujama Tomo Barakausko, kartkartėmis imama ir susiejama su vis labiau, net per sunkmetį, klestinčia intelektualių inžinerinių sprendimų bendrove “Fima”, kurioje jis ėjo viceprezidento pareigas, ir kuriai dabar, po neseniai įvykusių pardavimo sandorių, vadovauja su krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės sutuoktiniu giminystės ryšiais siejamas Gintaras Juknevičius.

“Manau, “Fimai” būtų labai naudinga valdyti energetikos kompleksą ir gauti iš jo užsakymus. Manau, tie berniukai turi didelę įtaką. Apie “Fimą” man jau prieš dešimt metų pasakojo, kad tai yra “fizikų” centras. Pirštą prie lūpų pridėdavo: sakydavo, tsss, ten – fizikai-politikai, todėl nečirškėk”, – LŽ pasakojo iš VEI pasitraukęs V.Miškinis.

Kadrų kalvė

RRT veiklą visuomet lydėjo lengvas įtarimų debesėlis, tiesa, niekad nevirtęs skandalo audros debesiu. Tačiau būtent iš skaidrumo problemą keliančios RRT, turinčios tapti naujos struktūros centru, praėjusių metų pradžioje į VKEKK prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimu atėjo naujoji vadovė Diana Korsakaitė, kurios kompetencija, palyginti su jos pirmtakais Virgilijumi Poderiu, o ypač – profesoriumi Vidmantu Jankausku, atrodo, švelniai tariant, kukliai. Praėjusį spalį, atsilaisvinus VKEKK tarybos nario vietai, vėl prezidentės valia buvo paskirtas RRT Teisės departamento teisės taikymo skyriaus vedėjas Vygantas Vaitkus. Dėl šių ar dėl kitų priežasčių, bet VKEKK, faktiškai išvalyta nuo energetikos profesionalų, be pastabų viena pirmųjų pritarė EM projektui steigti IRT.

“Matau tą judėjimą – kas gamina kadrus VKEKK. Manau, tie kadrai kišami ne komisijai stiprinti, o jai likviduoti”, – tvirtina V.Miškinis.

Iki praėjusių metų pabaigos būtent šis 38 metų darbo energetikoje patirtį turintis specialistas buvo pagrindinis stabdys, besipriešinantis, paties teigimu, “didelei nesąmonei ir valdančiųjų suplanuotam kadrų valymui”, steigiant IRT. “Esu tiesiai paklausęs A.Sekmoko, kam to reikia. Jis pasakė vienintelį argumentą – esą tai numatyta Vyriausybės programoje. Pažiūrėjau: ten tokio punkto nėra. Vyriausybės programoje parašyta: “stiprinti VKEKK.” Tai, be abejonės, labai geras siekis, nes dabartinė VKEKK labai skysta ir, nors daro lemiamą įtaką nustatant elektros, šilumos, dujų kainas, praktiškai neturi tas sritis išmanančių specialistų. Taip, VKEKK reikia stiprinti, bet buvo pasukta kita kryptimi – jungimo. Pernai bandė tą idėją Seime prastumti – nepavyko. Dabar vėl nunešė, gegužę bandys tą pačią aferą stumti”, – piktinosi V.Miškinis.

Pasipriešinęs rengiamai pertvarkai, VEI vadovas praėjusį lapkritį buvo pakeistas iš Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktoriaus posto atėjusiu Rimgaudu Špoku, vėlgi niekada nedirbusiu energetikoje. Rengiantis skelbti konkursą šiam postui užimti, iš pareigybės aprašymo netikėtai dingo 15 metų galiojęs reikalavimas VEI vadovui turėti specialų išsilavinimą ir patirties energetikoje. Vietoj to atsirado nuostata, kad vadovas turi būti dirbęs “infrastruktūrų reguliavimo srityje”.

Direktoriaus pakeitimas davė lauktą rezultatą – vos po kelių savaičių, kai pradėjo eiti pareigas, R.Špokas, kaip ir VKEKK vadovė D.Korsakaitė, be pastabų pritarė IRT kūrimui.

Nauda vartotojams abejoja

Pagal EM parengtą modelį, Seimo jau atmestą praėjusių metų pabaigoje, o dabar, kiek patobulintą, vėl pateiktą, būsimajai IRT ketinama suteikti didžiulius įgaliojimus, vykdant iš esmės monopolinių įmonių – nuo energetikos iki komunalinių paslaugų – veiklos licencijavimą ir kainų reguliavimą. Maža to, tarnyba, nustatinėsianti kainų “lubas”, bus išlaikoma iš mokesčio, susieto su tų pačių monopolinių įmonių milijardinėmis metinėmis apyvartomis, o tarnybos vadovybės – keturių Tarybos narių bei direktoriaus – atlyginimai priklausys nuo sektoriaus įmonių vadovų algų.

“Jei aš gaunu pajamas nuo apyvartos, man rūpi, kad ji būtų kuo didesnė. Taigi, kuo didesnes kainas leidžiu nustatyti elektrai arba šilumai, tuo daugiau pajamų gaunu. Doras vadovas turėtų elgtis būtent taip, kad jo įstaiga gautų kuo daugiau pinigų, bet visiems vartotojams tai yra blogai. Juk jau dabar iki 50 proc. Lietuvos gyventojų pajamų “suvalgo” šildymo, elektros, ryšių ir kiti mokesčiai”, – tvirtino Seimo Darbo partijos frakcijos narys, buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys.

Jo manymu, įsteigus IRT, bus sukurta organizacija, kurioje penkių žmonių kompanija valdys visą krašto infrastruktūrą, ir būtent nuo jų valios priklausys pagrindiniai sprendimai. “Sukursime tokį nedidelį monstriuką, tik nežinau, ar nuo kėdžių persistumdymo kas nors pasikeis”, – tvirtino parlamentaras.

Landos korupcijai

Atsakyti į klausimą, kas pasikeis po pertvarkos, negali ne tik dėl būsimų pakeitimų balsuoti turėsiantys Seimo nariai. Kokia būsimosios pertvarkos ekonominė nauda ir laukiamas rezultatas, neatskleidžiama ir EM pateiktuose projektuose. Ten fiksuojamos tik abstrakčios frazės, kad “įstatymas užtikrins naudą vartotojams” ir “teiks naudą verslui”.

“Jei kuri tokią struktūrą, turėtum žinoti, kokius tikslus jai keli, kokias funkcijas ji atliks. Dabar matyti ne konkretumas, bet greičiau noras reorganizuoti veikiančias institucijas, jas likviduoti, atsisakyti specialistų ir priimti kitus kadrus. O kas bus toliau – visiškai neaišku”, – tvirtino opozicinės Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Kas bus toliau, iš dalies gali atsakyti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), dar praėjusių metų vasarą atlikusi IRT kūrimui reikalingų teisės aktų pataisų antikorupcinį vertinimą. “STT pareigūnų nuomone, minėtuose įstatymų projektuose siūlomas teisinis reglamentavimas nuostatų įgyvendinimo atveju sudarytų sąlygas antikorupciniu požiūriu ydingiems dviprasmiškumams ir nepagrįstoms interpretacijoms, išplėstų IRT, o ypač tarybos pirmininko, diskreditacijos galimybes. Kadangi projektuose nenumatyta tarybos narių asmeninė atsakomybė už priimtus sprendimus, tokia situacija sudarytų palankias sąlygas korupcijai pasireikšti”, – teigiama išvadose.

STT konstatuoja ir tai, kad “lyginant su šiuo metu atskiras valstybinio reguliavimo funkcijas atliekančių institucijų veiklą (VEI, VKEKK ir RRT – aut.) reglamentuojančiais teisės aktais, projektuose nepateikiama radikalių sprendimų dėl valstybinio reguliavimo funkcijų įgyvendinimo tobulinimo, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl iškeltų tikslų pasiekimo ir keliamų uždavinių įgyvendinimo”.

Už nugaros – prezidentūra

Kodėl EM buldozeriu stumia projektą, keliantį daugybę abejonių ir STT, ir parlamentarams, ir net kai kuriems Vyriausybės nariams? V.Miškinis svarsto: neatmestina, kad IRT ar panašaus darinio idėja gali būti ne ministro A.Sekmoko ar tuo labiau premjero A.Kubiliaus galvose subrandinta, bet atėjusi iš prezidentūros.

Lyg tyčia, Seimui praėjusių metų pabaigoje atmetus pirmąjį IRT projektą, EM pataisytame variante atsiradusi viena didžiausių “naujovių” – IRT direktoriaus skyrimo būdas. Pirmajame variante dar buvo numatyta, kad šį ypatingų galių milijardiniams pinigų srautams, o drauge ir vartotojų kišenei turėsiantį pareigūną skirs Seimas premjero teikimu, o pataisytame projekte fiksuota: IRT direktorių 5 metų kadencijai skiria prezidentas premjero teikimu. Seimui šiame žaidime skirtas statisto vaidmuo – kartą per metus išklausyti IRT vadovo ataskaitos.

Netrukus po šio pakeitimo su žiniasklaida bendravęs prezidentės D.Grybauskaitės vyresnysis patarėjas Nerijus Udrėnas ištarė: vienas būdų, kaip suvienyti centrinės valdžios ir visuomenės pastangas, – sukurti IRT, į vieną stiprų kumštį sujungiant VEI, VKEKK ir RRT.

“Jei paskutinėje projekto stadijoje už jį pradeda agituoti vyriausiasis prezidentės patarėjas, didelė tikimybė, kad idėja ateina būtent iš ten. Juk A.Sekmokas yra tiesiog “trintukas”, aklas svetimos valios vykdytojas. Jį už tai D.Grybauskaitė ir giria, kad paraidžiui viską vykdo, nediskutuodamas, kam to reikia”, – kalbėdamas su LŽ, aiškino V.Miškinis.

Ironizuodamas energetikas svarstė, kad įgyvendinus IRT steigimo planą, iš esmės Lietuvoje atsirastų nauja Komunalinio ūkio ministerija prie prezidentūros. “Dar keletas tokių akcijų, ir A.Kubilių galima atleisti, Vyriausybę likviduoti, o ministerijas prijungti prie prezidentūros, kuriant atskirus blokus – Komunalinio ūkio, Užsienio reikalų, dar kokį nors. Regis, prezidentūra nori viską valdyti, bet ar iš to bus naudos? Juk ten irgi nėra nė vieno profesionalo, kuris bent kiek gilintųsi į energetiką”, – kalbėjo buvęs VEI vadovas.

Parlamentaro K.Daukšio manymu, IRT vadovo skyrimo procedūra yra pasirinkimas: ar už tarnybos darbą daugiau atsakys Seimas, ar prezidentė. “Kadangi IRT turės labai didelę įtaką krašto ekonomikai, prezidentė, jei skirs tarnybos vadovą, prisiims atsakomybę jau ne tik už teisėsaugą, teismus, užsienio politiką, bet ir už ekonomikos vystymąsi. Jeigu prezidentė nori prisiimti tokią atsakomybę – kodėl ne?” – kalbėjo Seimo narys.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aplinkos apsauga


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Archyvas


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Darbo partija


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų krašto šviesuoliai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Europietiška savivaldybė


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai aukštumų link


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai link aukštumų


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69