Lietuva yra nepaprasto grožio: žalios spalvos atspalvių gausybė, tyriausio vandens gaiva ir užburiantys kraštovaizdžiai. Kiekvienas regionas savitas. Vienur vandenų akys, kitur kalnai kalneliai ar miškai, atsirėmę į debesis. Viena iš Lietuvos nuostabių vietų – Beižionys. Tai apie 2 tūkstančius metų skaičiuojantys 2 piliakalniai ir beveik 1 tūkst. metų siekiantys pilkapiai, kurie yra senovės lietuvių genties palikimas, daugybė įspūdingų akmenų, ežerėliai, miškai ir pelkės, viliojantys grybais ir uogomis, bei nuolatiniai gervių pasikalbėjimai. Prieš porą metų kilo mintis, kad, nepaisant to, kad esame mažiausia seniūnija gyventojų skaičiumi, turime paskleisti žinią, kokie mes dideli nepaliesta, natūralia gamta, kiek daug turime kultūrinio paveldo, kokia graži mūsų istorija. Taip atsirado žygio „Atrask Beižionis“ projektas. 20 km trasa neparodo visos seniūnijos, tačiau joje telpa net 16 kultūros paveldo objektų. Taip pat paruošiama antra, trumpesnė trasa, kuria keliauja šeimos su vaikučiais. Šioje trasoje šįmet buvo 3 lankytinos vietos.
Žygeiviams prieš žygį papasakojame Beižionių vardo atsiradimo legendą bei Beižionių seniūnijos susikūrimo istoriją. Toks gana keistai skambantis vietovardis turi nuostabų paaiškinimą. Legenda apie Beižionis byloja, kad pavadinimas kilęs nuo karo su prancūzais laikotarpio. Napoleono armijai praeinant šią vietovę vietiniai lenkai jų labai nemėgo, tad vis vienas kitam sakydavo: „bėj Žaną“, liet. „mušk Žaną“. Taip liko pavadinimas „Beižany“, sulietuvinus – Beižionys. Beižionių apylinkėse gyventa nuo senovės. 1 km į pietvakarius nuo kaimo išlikęs Beižionių piliakalnis, vadinamas Birutės kalnu, kuriame apie 60 pilkapių. Beižionių dvaras minimas dar 1613 metais. XIX a. pradžioje jis priklausė Vincentui ir Juozapui Tanskiams. Šalia dvaro išdidžiai stovi beveik 100 metų skaičiuojanti, parapijos gyvavimo šimtmečiui perdažyta Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, apie kurią glaudžiasi visi svarbiausi Beižionių seniūnijos objektai: seniūnija, biblioteka, kultūros klubas, parduotuvės ir kt. Seniūnijoje registruoti tik 266 žmonės (yra gyvenančių čia, tačiau gyvenamas vietas deklaruoja kitur), tad žygiu parodydami, kokios gražios mūsų apylinkės, tikimės privilioti būsimų gyventojų.
Šįmet žygio diena buvo pati karščiausia rūgpjūčio mėnesio diena – pavėsyje termometrai rodė 31 laipsnį šilumos. Galbūt tai išgąsdino kai kuriuos iš anksto užsiregistravusius žygeivius. Labai džiaugiausi, kai registravosi žmonės net iš Neringos miesto. Deja, jie neatvyko. Vyriausia žygeivė buvo 63 metų amžiaus iš Vilniaus, kuri, kaip sakė, labai maloniai įveikė 20 km trasą. Jauniausias žygeivis (3 metų) praėjo 3,5 km trasą. Visoje 20 km trasoje buvo 4 stotelės, kuriose paruošėme geriamojo vandens. Dviejose iš jų žygeiviai galėjo pailsėti, užkąsti, atsigerti, rasti vaistinėlę bei papramogauti. Šalia Beižionių piliakalnio įsikūrė motociklų mėgėjų klubas „Laukiniai šernai“ (prezidentas Aidas Ramanauskas). Čia žygeiviai pasistiprino užkandžiais, gėrimais, pasidžiaugė atrakcijomis ir dovanėlėmis. Vaikams smagiausia buvo važinėtis motociklais. Pusiaukelėje žygeivius pasitiko sporto organizatorius Juozas Gudeliūnas. Keliautojai labiausiai džiaugėsi galimybe maudytis Asono ežere. Čia taip pat buvo paruošti užkandžiai, gėrimai ir sportinės atrakcijos. Grįžusių laukė Elektrėnų jaunimo centro entuziastai su vadove Kristina Vaiciukaite. Ypatingai vaikai džiaugėsi žaidimais, bendravimu. Kadangi žygyje dalyvavo ir ukrainiečiai, nuostabu buvo stebėti, kaip netrukdė kalbos barjeras – draugiškumas įveikia visas kliūtis.
Pėsčiųjų žygiai dabar labai populiarūs, todėl šis žygis – puiki galimybė supažindinti kuo daugiau žmonių su savo krašto paveldu, parodyti, kad ir mažoje seniūnijoje galima sveikai bei turiningai praleisti laisvalaikį, išmokti gamtoje orientuotis pagal žemėlapį, praplėsti akiratį bet kokio amžiaus žmonėms. Tuo pačiu projekto tęstinumas kasmet pritraukia į Beižionis vis daugiau žmonių. Žygeiviai vienbalsiai prašė – nesustokit, tęskit, pas jus nuostabu, tai dar vienas atrastas nepaprasto grožio kraštas.
Noriu padėkoti visiems, kurie nuoširdžiai bendradarbiavo, kad šis žygis įvyktų: Juozui Gudeliūnui ir Janetai Ališauskienei, Gintautui Gudeliūnui už trasos paruošimą, fotografui, operatoriui, pilotui, dizaineriui Gyčiui Juodėnui už žemėlapio maketą, Stasiui Paškevičiui, Vilmai ir Dariui Ališauskams, Rimai Venzlauskienei už leidimą žygiui naudoti nuosavas žemes, už bendradarbiavimą ir pagalbą asociacijai „Ištiesk gerumo ranką“ (pirmininkė Birutė Grybauskienė), Beižionių seniūnijai, motociklų mėgėjų klubui „Laukiniai šernai“, Elektrėnų jaunimo centrui, UAB „Gintarinė jūra“, renginio garsintojams Elektrėnų savaitraščiams „Elektrėnų kronika“ ir „Elektrėnų žinios“, afišas kūrusiai Elektrėnų kultūros centro dailininkei Onutei Varanauskienei. Labai ačiū Elektrėnų savivaldybei, finansavusiai šį projektą.
Turėjome šiais metais ir kitokį „padėjėją“ – kažkam nepatinka keliautojai, todėl atkarpoje Eitulionys–Liaukiškės (servitutinis kelias) visą savaitę iki žygio ir žygio metu buvo nusukinėjamos rodyklės, plėšomos žymėjimo juostos. Duok, Dievuli, sveikatos tam „darbščiam“ žmogeliui. Viskas baigėsi gerai, niekas nepaklydo. Patyrę žygeiviai rekomendavo kitąkart kviesti pareigūnus. Taip ir darysime.
Projekto vadovė
Audra Gudeliūnienė
Nuotraukoje: Šįmet žygio diena buvo pati karščiausia rūgpjūčio diena – pavėsyje termometrai rodė 31 laipsnį šilumos.