Kuklus sidabrinis parapijos jubiliejus

Kuklus sidabrinis parapijos jubiliejus

Julija KIRKILIENĖ

Kukliai Elektrėnų Marijos Kankinių Karalienės parapija paminėjo savo sidabrinį jubiliejų. Rugpjūčio 22-23 dienomis vykusiuose atlaiduose Elektrėnų dekanato dekano, monsinjoro, pirmojo parapijos klebono Jono Sabaliausko viešai nesveikino nei buvę parapijos vikarai, nei dekanato kunigai. Gal, kaip pamoksle sakė atlaidams vadovavęs Kaišiadorių vyskupas emeritas J. E. Juozas Matulaitis, nebūtina žinoti, kas meldžiasi už žmogų, kurį lydi sėkmė. Klebono, mons. Jono Sabaliausko sėkmė yra ir parapijos sėkmė: jis ją subūrė, pastatė bažnyčią, ją kuria toliau ir kaip sveikindama kunigą kalbėjo pastoracinės ir savivaldybės tarybos narė Laimutė Ablingienė, kunigas neieškojo lengvesnio kelio, tik kantriai neša sau skirtą kryžių Elektrėnų parapijoje.

Bažnyčios užsakovas

purienėEugenija Purienė dabar yra aktyvi parapijietė: dalyvauja Gyvojo rožinio draugijos veikloje, yra nuolatinė eucharistinių procesijų dalyvė. O prieš 25 metus Eugenija dirbo Lietuvos elektrinėje Statybos ir remonto baro meistre. Vieną 1989 m. vasaros dieną į Eugenijos darbo vietą atėjo tuometinis Vykdomojo komiteto pirmininkas Jonas Sirvydas, o su juo ir jaunasis kunigas Jonas Sabaliauskas. „Pirmininkas mus supažindino ir informavo, kad Elektrėnuose steigiama parapija ir, kol bus pastatyta bažnyčia, Komunalinių įmonių kombinato (dabar EKŪ) posėdžių salėje reikės įrengti koplyčią…“,- prisimena Eugenija.

Nuo tada, sako Eugenija, ji aktyviai įsitraukė į pradžioje koplyčios įrengimą, vėliau – bažnyčios statybą ir sugrįžo prie tikėjimo. Kartu su ja daug širdies ir darbo į bažnyčios kūrimą įdėjo staliai Bronius Kanapickas, Juozas Babrauskas, kiti cecho darbuotojai. Pagal Juozo Gudelio projektą jie padarė pirmąjį altorių, sakyklą, klausyklas, rėmus Kryžiaus kelio paveikslams, pirmuosius suolus bažnyčiai. Labiausiai Eugenijai įsiminė Tabernakulo – Švč. Sakramento laikymo vietos – gamyba ir raižymas. Staliui B. Kanapickui šis darbas buvęs tarsi Dievo atsiųstas už jo gilų tikėjimą. Bronius bažnyčiai taip pat ištekino žvakides. Pastačius bažnyčią, ilgai dar joje stovėjo elektrinėje daryti bažnyčios baldai, tarp jų ir klausyklos. Eugenija sako prie jų kun. J. Sabaliauskui išpažinus visas savo gyvenimo – nuo nusigręžimo nuo bažnyčios iki sugrįžimo į ją – nuodėmes. Prie bažnyčios statybos Eugenijai irgi teko daug prisidėti: į jos vadovaujamą cechą buvo atvežami rąstai, kurie virsdavo bažnyčiai reikalingomis dalimis. Klebonas Jonas Sabaliauskas buvęs reiklus užsakovas, bet konkretus ir teisingas.

Po ketvirčio amžiaus

atlaidai 4Dabar, prabėgus ketvirčiui amžiaus, bažnyčia tituluotiems Elektrėnų Marijos Kankinių Karalienės parapijos atlaidams buvo šiek tiek paremontuota, padažyta. Erdvioje bažnyčioje į atlaidus atvykusiems tikintiesiems vietos užteko: karštą rugpjūčio 23 dieną žmonių susirinko kukliai. Prieš ir po šv. Mišių elektrėniečiai galėjo pasidžiaugti pučiamųjų orkestro „Trimitas“ atliekamais sakraliniais kūriniais, o šv. Mišių metu choro „Salve“ giesmėms pritariantis orkestras leido tikintiesiems pajusti sakralinių giesmių didingumą. Po šv. Mišių ir Eucharistinės procesijos, priėmus iškilmingą vyskupo emerito J. E. Juozo Matulaičio palaiminimą, žmonės susėdo prisiminti pirmuosius aktyviausius parapijiečius. Pirmiausiai, žinoma, meras ir pastoracinės tarybos narys Kęstutis Vaitukaitis pasveikino parapijos įkūrėją J. E. J. Matulaitį, įkūrusį ir pašventinusį Elektrėnų parapiją. Pastoracinės tarybos ir savivaldybės tarybos narė Laimutė Ablingienė prasmingais žodžiais pasveikino kleboną Joną Sabaliauską. Pasveikintieji atsistojo prieš parapijiečius ir į priekį kvietė parapijiečius, prieš 25 metus aktyviai padėjusius kurti ir formuoti parapiją:

Parapijos tarybos narius: Aleksandrą Klumbį, Janiną Baranauskaitę, Antaną Arlauską, Vincą Juškevičių, Danutę Armonienę, Juozą Janonį, Oną Kanevičienę, Benediktą Sidaravičių, Oną Gecienę, Bronę Doveikienė, Pranciškų Antanavičių.

Pirmuosius tikybos mokytojus: Juliją Janonienę, Danutę Tilvikienę, Danguolę Galinienę, Aldoną Frejuvienę.

Pirmuosius choristus:Albertą Steponavičienę, Liudgardą Umbrasienę, Janiną Rinkevičienę, Genovaitę Katukevičienę, Romą Cicėną, Stanislavą Kacevičienę.

Pirmąsias „Carito“ nares: Violetą Ambrazevičienę, Adelę Petkevičienę, Nijolę Stankevičienę, Genovaitę Gervienę, Stanislavą Jachimavičienę.

Visi išvardintieji buvo apdovanoti Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko padėkos raštais ir knygomis „Šviečia naktį, šviečia dieną“. Tie, kurie negalėjo dalyvauti atlaiduose, buvo pasveikinti namuose.

Žmonėms, dirbantiems ir kuriantiems parapiją dabar, tyliai padėkota buvo maldomis.

24Kadangi atlaidai vyko rugpjūčio 23 d., Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną, po atlaidų ištvermingiausi tikintieji simboliškai susikabino rankomis ir sugiedojo „Lietuva brangi“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų