Virginija Jacinavičiūtė
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos šventė pradėta buvo maldomis. Kaip pamoksle sakė vikaras Tautvydas, Nepriklausomybė maldomis buvo atgauta, o dabartiniu laiku maldos gali padėti jos neprarasti. Kas prisimena tuos 1990–1991 metus, prisimena ir tai, kad niekada Lietuva taip nesimeldė, kaip tais metais. Arkivyskupas Gintaras Grušas šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje tarsi antrino elektrėniškiams, kad Nepriklausomybės atkūrimo diena yra dvasinė šventė. Dvasiškumo mišiose įnešė Kauno šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios jaunimo choras „Songdeo“. Tos pakylėjimo dvasios, minint 35-ąsias atkurtos nepriklausomybės metines, buvo gausu.
Savivaldybės vadovai tradiciškai padėjo gėlių prie paminklo, 1944–1953 m. žuvusiems už Lietuvos laisvę atminimui, o po šv. Mišių šventė persikėlė į miesto aikštę.
Gausiai į miesto aikštę susirinkę žmonės, merui vedant, kartu sugiedojo valstybės himną. LDK Algirdo 1001 Elektrėnų šaulių kuopa iškilmingai iškėlė Lietuvos vėliavą. Kreipdamasis į elektrėniškius meras Gediminas Ratkevičius linkėjo, kad išdidžiai plevėsuojanti vėliava visiems primintų, kokia tvirta ir nepalaužiama lietuvių tauta. „Tegu ji simbolizuoja vienybę, tegu primena, kaip sunkiai buvo iškovota laisvė ir tegu ji išlieka ilgai, tegu virš mūsų būna taikus dangus mums ir ateities kartoms, branginkime laisvę ir tautą“, – kalbėjo meras.
Nuskambėjo trys pagarbos salvės už Lietuvos žemę, Elektrėnų krašto žmones, už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Pakilių žodžių ir gražių poezijos posmų vis įpindami renginį vedė du jauni elektrėniškiai – Miglė ir Mantas. Muzikinius kūrinius dovanojo atlikėjai Gabrielė Pukelytė ir Aistis Narušis. Tarsi veržli geltonoji banga aikštėje sukosi Elektrėnų sveikuolių klubo nariai. Visuomet gerą nuotaiką spinduliuojantys sveikuoliai šventės dalyviams išvirė arbatos ir moliūgienės, parūpino įvairių pagardų, iškepė ir vaišino senovine autentiška rugine duonele. Čia pašokdami, čia sukdamiesi prie savo paviljono sveikuoliai dovanojo užkrečiantį pozityvumą, kuris kiekvienam taip reikalingas.
Po oficialiosios dalies susirinkusieji turėjo išskirtinę galimybę išvysti Lietuvos kariuomenės pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kinologų ir tarnybinių šunų pasirodymą. Belgų aviganės Kaira ir Gilzė parodė, kaip greitai gali surasti paslėptus sprogmenis, buvo ir cirko pasirodymą primenančių numerių gaudant lėkštę. Kaip pasakojo kinologai, pakanka vienos molekulės 1 litre oro, kad šuo galėtų užuosti draudžiamus daiktus. Paruošti tarnybinį šunį „išminuotoją“ užtrunka apie dvejus metus. Baigę mokymus keturkojai specialistai vykdo apsaugą svarbių renginių metu, remia policijos pajėgas saugant svarbius asmenis, apieško pastatus, transporto priemones, kelio ruožus, reguliariai dalyvauja įvairiuose mokymuose bei varžybose.
Antradienį vykusi šventė į istoriją įėjo kaip šilčiausia kovo 11-oji. Nepaisant pagundų laiką leisti gryname ore, nemažai žmonių atėjo į atviro rato spektaklį „Juoda – balta“, kurį režisavo Aidas Giniotis. Spektaklis vyko neįprastai, kaip sufleruoja pats pavadinimas, veiksmas vyko rate. Žiūrovai pačioje scenoje susėdę ratu stebėjo rate vaidinančius aktorius. Viena jų įkūnijo mokytojos iš Elektrėnų patirtis. Sovietmečiu gimusios ir augusios, Sąjūdžio laikotarpį patyrusios kartos biografinės istorijos nepaliko abejingų. Pagal unikalų metodą sukurtą spektaklį žiūrovai išgyveno labai jautriai – juokas tarsi persipynė su širdies virpuliu ir ašaromis.