Kova su sąvartyno kvapais: problemos sprendimo raktas VAATC valdybos ir akcininkų rankose

Nuo praėjusios vasaros­ Elek­trėnų savivaldybės gy­ven­tojus itin dažnai kamuoja nemalonūs kvapai, sklindantys iš Kazokiš­kių sąvartyno. Siekiant išsiaiškinti smarvės priežastis, sąvartyne lankėsi bend­ruomenių, savivaldybės, Seimo bei vy­riausybės atstovai. Tuometinis Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direk­torius Tomas Vaitkevičius tąkart nenorėjo pripažinti, kad kvapai sklinda iš sąvartyno, aiškino, kad savivaldybėje yra ir kitų kvapų taršos šaltinių. Bet Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, užfiksavo, jog iš sąvartyno sklindantys kvapai ne tik sutampa su įmonės veikla, bet ir viršija normos ribas. Šias ir kitas naujienas buvo galima sužinoti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kuriame diskutavo Sei­mo, Elektrėnų savivaldybės ir stebėseną vykdžiusių institucijų atstovai.

Ne plėsti, o uždaryti
Deja, nei VAATC atstovai, nei Aplinkos ministerijos atstovai, galintys plačiau pakomentuoti situaciją, posėdyje nedalyvavo. Gal ir nieko keisto, vertinant faktą, kad buvęs VAATC direktorius T. Vaitkevičius, tąkart nematęs problemų sąvartyno veikloje ir neturėjęs atsakymo, kaip asbesto atliekos atsidūrė bendrame atliekų sraute, dabar yra aplinkos viceministras.

Diskusiją dėl sąvartyno keliamų problemų inicijavo vieviškių rinktas Seimo narys Kęstutis Vilkauskas. Posėdyje jis priminė, kad pernai iš sąvartyno sklindantys kvapai pasiekė piką. Dėl to jis kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą bei Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad intensyvūs ir sunkiai valdomi kvapai kenkia žmonių sveikatai. ­Seimo nario pastebėjimu, technologiniai pažeidimai sąvartyne galėjo būti nuo pat veiklos pradžios,­ nes sąvartyno kaupas išslinko ir ėmė skirtis, teko nukasinėti šonus, o tai lėmė kvapų padidėjimą 2024 m. ­vasarą.
Pasak K. Vilkausko, VAATC reikėtų taikyti efektyvesnes prie­mones, kad kvapų nebūtų trumpalaikiu laikotarpiu. Bet ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų inicijuoti­ sąvartyno uždarymą, o ne jo plėtrą. Poveikio aplinkai ataskaitoje valstybė įsipareigojo nuo 2027 metų pradėti sąvartyno uždarymo procedūras, tačiau šiandien ruošiamos naujos sąvartyno sekcijos, o tai visiškai neatitinka aplinkinių kaimų ir visos savivaldybės gyventojų lūkesčių. Seimo narys įvardijo, kad sąvartyno plėtros motyvas yra tei­siškas – kol kas neužpildytos visos sekcijos. Tačiau pati sąvartyno eksploatacija kelia klausimų dėl nesuvaldomų kvapų bei atliekų, kurios neturėtų būti bendrame atliekų sraute, pvz. asbesto. „Jei norime uždaryti sąvartyną, tai turi atsispindėti savivaldybės ir valstybės veiksmuo­se. ES įsipareigojimas – mažinti sąvartynų skaičių ir juos naikinti, todėl turime mažinti atliekų kiekius“, – sako Seimo narys.

Sąvartynui ne vieta
Elektrėnų savivaldybės inicia­tyvinės grupės „1000 elektrėniečių“ vardu pasisakė vadovas Danas Dambrauskas. Jis kalbėjo, kad kvapai iš sąvartyno yra visada, tik skirtingomis dienomis pasklinda kitokiu spinduliu. Jis akcentavo, kad nemalonūs kvapai turi neigiamą poveikį sveikatai, aplinkai ir gyvenimo kokybei. D. Dambrausko pastebėjimu, sąvartynas įrengtas netinkamoje vietoje, nes atkarpa tarp Vilniaus ir Kauno yra gyvybingiausia ekonomiškai ir patraukliausia gyventi. Jo manymu, čia gyvena daug žmonių, dirbančių Vilniuje, valdiškose institucijose, užimančių pareigas, todėl sąvartyno klausimas visada bus opus ir turės atgarsį visuomenėje. Vienintelis būdas, pasak D. Dambrausko, išspręsti kvapų problemą, sąvartyną uždaryti, nes sąvartynas neturi ateities. Jis akcentavo, kad sąvartyno keliamos problemos liečia daug žmonių, kvapai juntami tokiose žmonių lankomose vietose kaip Trakai ar Kernavė, o įrengus „Rail Baltica“ geležinkelio vėžę, visi pravažiuojantys galės pajausti „sąvartyno gėrį“ ir tai, žinoma, nebus gera savivaldybės reprezentacija. D. Dambrauskas taip pat akcentavo, kad turėtų būti intensyvesnė sąvartyno kontrolė, jo žiniomis, institucijos buvo kontroliuojamos ir spaudžiamos, kad užmerktų akis prieš sąvartyno veiklą, kad į viešumą patektų mažiau kažkokių išvadų, esą visuomenė, kuri pasisako prieš są­vartyną, taip pat yra spaudžiama ir šmeižiama vietinės valdžios.

Spaudimo nejaučia ir laikosi taisyklių
Aplinkos apsaugos departamen­to atstovė Karolina Tichomirova sakė nejaučianti trukdymo, noro kontroliuoti ar kažkaip riboti sąvartyne atliekamus tyrimus. Ji informavo, kad pernai buvo atliktas patikrinimas, kurio metu aptikta, kad sieros vandenilio kiekis viršija normas, įmonei VAATC duotas privalomasis nurodymas nutraukti taršą. Pasibaigus privalomojo nurodymo terminui buvo atliktas pakartotinis patikrinimas ir nustatyta, kad viršijimų aplinkos ore nebėra. Ši informacija pateikta Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Kadangi vasarą kvapai sąvartyne paūmėja, birželio mėnesį suplanuotas planinis sąvartyno patikrinimas, kurio metu bus pakartotinai paimti tyrimai, siekiant pasižiūrėti, ar nėra viršijimų. Atstovė taip pat informavo, kad ruošiamasi sąvartyno kaupų rekultivacijai, kuri galėtų padėti sumažinti kvapus. Bus rekultivuojami trys kaupai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Vaidotas Gruodys taip pat tikino nejaučiantis spaudimo dėl sąvartyno veiklos tyrimų, tuo nesiskundę ir kolegos. Direktorius informavo, kad tyrimai atliekami griežtai laikantis taisyklių. Tai itin svarbu, nes teismo atveju ­galima pralaimėti vien dėl to, kad nesilaikyta nustatytų reikalavimų. Pasak direktoriaus, buvo sudaryta kvapų ­tyrimo komisija, kuri sąvartyno kvapus susiejo su sąvartyno veikla. Pagal taisykles, komisija kreipėsi į Elektrėnų savivaldybę ir Aplinkos apaugos departamentą. Iš savivaldybės buvo gautas atsakymas, kad statiniai naudojami pagal paskirtį, pažeidimų nenustatyta. Bet kaip vėliau paaiškino meras Gediminas Ratkevičius, savivaldybė atliko tik administracinio pastato naudojimo priežiūrą, nes paties sąvartyno eksploatacijos priežiūrą atlieka AAD. Kaip šmaikštavo meras, pa­statas apynaujis, todėl nieko blogo nerado: langai ir rankenos tvarkingos, telefonai veikia… Tačiau stebėdama dujų surinkimo kiekius ir jų kritimą (dujos naudojamos šilumai gaminti), savivaldybė pastebėjo dujų trūkumą ir išsiaiškino, kad buvo pažeisti dujų surinkimo sistemos vamzdžiai, o tai tikėtina taip pat galėjo turėti įtakos kvapų padidėjimui.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė informavo, kad balandžio 22 d. iš AAD buvo gauta informacija, kad VAATC įvykdė privalomą nurodymą nutraukti taršą. Dabar NVSC gali pradėti trečiąjį kvapų kontrolės etapą. Kazokiškių bendruomenė jau gavo NVSC paklausimą, ar kvapų problema aplink sąvartyną tebėra. Jei iš gyventojų bus gauta informacija, kad problema neišnyko, bus pradėtas naujas tyrimų planas, krei­piamasi į laboratoriją, bus išmatuota kvapo koncentracija taršos šaltinyje, atliktas kvapo sklaidos modeliavimas. Jei kvapų tarša viršys normas, įmonės bus prašoma parengti kvapų problemos sutvarkymo planą.

Valdybos ir akcininkų atsakomybė
Išklausęs kvapus tyrusių institucijų pranešimus, Aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas kėlė klausimą, „kiek mes gainiosime valstybines institucijas gainioti kitą valstybinę instituciją“. Jis akcentavo, kad VAATC yra savivaldybių įmonė. Įmonės valdyba, stebėtojų taryba turėtų pateikti konkrečius planus, kada susitvarkys su kylančiomis problemomis. Kaip sakė S. Gentvilas, kaltinimai atsisuka prieš politikus, nes šiuo atveju būtent politikai – VAATC valdyba ir stebėtojų taryba bei akcininkai – yra neveiksnūs. „Galime ilgai sukti šitą ratą: stumdyti NVSC, stumdyti AAD, kad vėl kontroliuotų. Tai yra viešo intereso organizacija, jai TIPK leidimų nepanaikinsi, nes ji turi išimtis įstatyme. Vienintelis būdas yra susitvarkyti. Šiandien diskusijoje nėra nei įmonės atstovų, nei už įmonės veiklą atsakingų politikų. Bet čia turėtų dalyvauti Vilniaus savivaldybė kaip didžiausias akcininkas, tegu jie atsako, kodėl sklinda kvapai. Labai daug resursų naudojame šitam ratui, o vieninteliai, kurie privalo ir gali tai ištaisyti, čia nedalyvauja“, – pasisakė S. Gentvilas.
Elektrėnų savivaldybės tarybos narys Rimantas Baravykas replikavo, kad sąvartyno akcininkės yra 8 savivaldybės, tačiau realybėje sąvartynas tik Elektrėnų savivaldybės problema. Svarbu akcentuoti tai, kad Elektrėnų savivaldybės administracija valdo 2,4 proc. VAATC akcijų.
Aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Tomilinas kalbėjo, jog jam keista girdėti D. Dambrausko kritiką vietos savivaldai. „Aš asmeniškai ne kartą su vietos valdžia važiavau į sąvartyną. Jie labai aktyviai siūlo ir įstatymų lygmeny pasiūlymų turi, ką būtų galima padaryti. Suprantu, kad yra didžiulis galios ir įtakos skirtumas tarp Vilniaus ir visų kitų savivaldybių aplink sąvartyną, bet sprendimo raktas yra Elektrėnų savivaldybės ran­kose ir mums reikia jiems padėti. Kiek teko bendrauti, Elektrėnų vicemeras nuolat ieško sprendimų, beldžia ir į mūsų duris. Vienas iš sisteminių pasiūlymų yra duoti pinigų Elektrėnų savivaldybei, kurios teritorijoje yra sąvartynas“, – sako T. Tomilinas. Pasak jo, dalis iš sąvartyno veiklos surenkamo mokesčio turėtų būti skiriama Elektrėnų savivaldybei, kuri labiausiai kenčia nuo sąvartyno kaimynystės ir turi didžiausią siekį problemą spręsti. „Artimiausiu metu teiksiu tokį pasiūlymą ir žiūrėsime, koks Seime bus entuziazmas“, – sakė T. Tomilinas.

Siekia uždarymo ir didesnių kompensacijų
Posėdyje dalyvavęs meras G. Ratkevičius akcentavo, kad suintensy­vė­jus nemaloniems kvapams savi­valdybės administracija taip pat kreipėsi į NVSC ir AAD. Du kartus nustatyta, kad sieros vandenilio kiekis viršija normas. Dar vienas pažeidimas nustatytas dėl pavojingų atliekų (asbesto) tvarkymo. Pasak mero, AAD atkreipė dėmesį, kad jei bus fiksuo­jamas trečias pažeidimas dėl sieros vandenilio viršijimų, bus inicijuojamas klausimas dėl TIPK leidimo panaikinimo. „Taip sąvartynas atsidūrė ant uždarymo slenksčio ir visai pelnytai, nes kvapas visada buvo, yra ir bus, kol jis nebus uždarytas. 2019 m. dar būdamas administracijos direktoriumi pateikiau lūkestį ieškoti kitos vietos sąvartynui, nuolat išsakiau lūkesčius dėl kompensacijos indeksavimo, nes ji nebuvo didinama per visą sąvartyno gyvavimo laiką. 400 000 litų kompensacija buvo konvertuota maždaug į 115 000 eurų per metus, tačiau dėl infliacijos ir pakilusių kainų kompensacijos suma nebėra adekvati“, – kalbėjo meras.
Kol politikai diskutuoja, kiekvienas gyventojas jau dabar gali mažinti oro taršą. Kaip užsiminė Aplinkos apsaugos komiteto narė Ligita Girskienė, daugiausia dujų susidaro nuo pūvančių maisto atliekų, mažiau vartojant ir kruopščiau rūšiuojant, nemalonių kvapų galima išvengti.