Koja kojon su technologijomis

Koja kojon su technologijomis

Virginija Jacinavičiūtė

Pasirenkančiųjų studijuoti informacines technologijas (IT) kasmet daugėja, tačiau vistiek jaučiamas didelis IT specialistų trūkumas.

„Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, 2019 metais gali trūkti 4000 specialistų šiuo metu Lietuvoje veikiančioms įmonėms. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad specialistų trūkumas atsiranda dėl per mažo verslo, mokslo įstaigų ir valdžios bendradarbiavimo. Neįsigilinę į tai, ką diktuoja rinka, studentai pasirenka ne ateities profesijas, o tas, kuriose yra darbuotojų perteklius. Elektrėnų profesinio mokymo centras puikiai supranta, kad svarbu paruošti tokius darbuotojus, kurie ateityje būtų paklausūs, todėl nuo praėjusių metų lapkričio organizuoja neformaliojo ugdymo pamokas „Įdomioji robotika“, kuriose net priešmokyklinukai mokosi loginio mąstymo, o aštuonmečiai jau kuria tikrus robotukus.

epmc1Mažieji kūrėjai

Kaip vyksta robotikos pamokėlės, stebėjau sausio 24-osios pavakarę. Priešmokyklinio amžiaus vaikai rinkosi į Elektrėnų profesinio mokymo centro darželio patalpas. Susėdę prie stalo vaikai gavo užduotį – nupiešti jiems patinkantį gyvūną. Netrukus baltuose lapuose ėmė ryškėti lapių, meškų, voveryčių bruožai. Kai piešiniai buvo baigti, sekė kita užduotis – nupieštus gyvūnus suformuoti iš lego kaladėlių. Gal kas pamanys, kad mokėti už būrelį, kuriame vaikai žaidžia su kaladėlėmis, neverta, tačiau pamačius procesą, tokios mintys kaip mat išgaruotų. Netrukus vaikai ėmė bruzdėti, prasidėjo sąmyšis, mažieji ėmė klausinėti patarimų mokytojos Žanos Kaminskienės. Paaiškėjo, kad nėra taip lengva gyvūnėliui suteikti pavidalą iš lego kaladėlių, kai šalia nėra instrukcijų, kokias kaladėles naudoti, nuo ko pradėti. Tuoj pat išryškėja, kaip mąsto vaikai, vieni formuoja plokščias figūras, kiti 3D vaizdą. Mokytoja paragina vaikus stengtis, nes geriausi piešiniai ir figūrėlės keliaus į kovą vyksiantį „Robotiados“ konkursą. Sudėliojus gyvūnus, prasideda kita dalis – savo darbelio pristatymas. Taip vaikai ne tik išmoksta konstruoti, bet ir paaiškinti savo pasirinkimą, susidaryti realaus gyvūno vaizdinį, atsakant į mokytojos klausimus apie ypatybes. Labai svarbu tai, kad būrelyje vaikai mokosi būti komandos nariais.

Pranoko lūkesčius

VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorės Silvos Lengvinienės iniciatyva nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio pradėjo veikti robotikos būrelis. Iki to laiko teko nemažai bendradarbiauti su socialiniu partneriu „Robotikos akademija“, jų darbuotojais, kurie suteikė reikalingų žinių. Taip pat 7 EPMC mokytojai žinių bagažą krovėsi stažuotėje Portugalijoje pagal Erasmus+ projektą „Jaunų europiečių programavimo įgūdžių lavinimas pasitelkus robotus“. Tik pradėjus registraciją į būrelį, interesantų antplūdis pranoko visus lūkesčius. Sąrašas prisipildė iki 80 vaikų, o nepatekusieji stojo į eilę. Viso sudarytos 7 ugdytinių grupės. Žana Kaminskienė moko pačius mažiausius – 5–7 metų – vaikus, o EPMC mokytojas Marius Budėnas ir iš Vilniaus atvykstantis mokytojas Jevgenij Chomaniuk robotikos moko 8–12 metų vaikus. Kaip teigė dirbantys mokytojai, vaikai ateina labai skirtingi, bet iškart pastebima, jog kai kurie vaikai turi išskirtinių gebėjimų ir galės juos panaudoti kurdami bei programuodami robotus. Atrasti talentus kuo anksčiau yra pagrindinis projekto tikslas. Tinkamai nukreipti vaikai nešvaisto savo galimybių sau netinkančiose srityse. Neformaliojo ugdymo mokytojai Ž. Kaminskienė, M. Budėnas, J. Chomaniuk pritaria, jog robotikos būrelis skatina inžinerinį mąstymą, ugdo kūrybiškumą, vaizduotę. Su tuo sutiko ir Augustės bei Ugniaus mama Agnė Ugianskė, kuri leidžia abu savo vaikus į būrelį. Agnė sako, kad anksčiau vaikai nedėliojo namuose lego konstruktorių, o pradėję lankyti būrelį tai labai pamėgo ir kuria ne tik pagal brėžinį, bet ir iš vaizduotės.

Komandinis darbas

Vienas iš VšĮ „Robotikos akademija“ įkūrėjų Kristijonas Vasiliauskas teigė, kad akademijos tikslas – išmokyti vaikus logiškai, algoritmiškai mąstyti, planuoti savo veiksmus, vienu metu numatyti daugybę skirtingų faktorių, gebėti kurti savo rankomis, neturint jokios išankstinės kompetencijos. Šiame procese labai svarbu gauti greitą rezultatą, nes šiuolaikiniai vaikai į tai stipriai orientuoti.

Kaip veikia šis procesas, iliustravo „Robotikos“ būrelio mokytojai. Vyresnieji vaikai gavo užduotį sudėlioti automobilį be instrukcijos. Jie stengėsi atkartoti automobilį kuo panašesnį į tikrąjį. Po šio darbo buvo iškeltas tikslas, kad mašinos ratai suktųsi, tad reikėjo pagalvoti, kaip pritvirtinti krumpliaračius, kurie suktų ratus, taigi vaikai įgijo ir mechanikos žinių. Vyresnieji vaikai nuo šių metų pradžios jau mokosi robotukus programuoti, t. y. įgalinti sukonstruotą robotuką atlikti kažkokį veiksmą. Yra ir tokių vaikų, kurie geba atrasti programoje paliktas klaidas. Vienas robotiką lankantis aštuonmetis nustebino Sektorinio praktinio mokymo centro vadovę Liną Triponienę, užprogramavęs iš konstruktoriaus padarytą futbolininką ginti savo vartus, kai berniukas pirštu paspiria kamuolį. Ne veltui Kristijonas Vasiliauskas sakė „Mes auginame ateities problemų sprendėjus“. Tačiau Marius Budėnas, mokantis robotikos vyresnius vaikus, sako, kad vartus ginantis futbolininkas nėra pats įspūdingiausias pasiekimas. Yra vaikų, kurie užprogramuoja robotus vaikščioti pirmyn ir atgal, moka užprogramuoti robotą, kad jis išsuktų elementą panašų į visiems žinomą žaislą, vadinamą vilkeliu.

Kompiuterinės įrangos derintojo profesijos mokytojas M. Budėnas sako, kad programavimas tarsi receptas, kurio ingredientus tinkamai sudėjus gaunasi geras patiekalas, ir priduria, kad ateis laikas, kai programavimas bus toks įprastas dalykas kaip įjungti skalbyklę.

Kuria kitokią kartą

Tai, kad Elektrėnų profesinio mokymo centras orientuojasi į ateities profesijas, lemia ne tik dinamiškas mokyklos vadovų požiūris į švietimą, bet ir tai, kad centro dalininkas yra UAB „Anupriškių parkas“, kuriam vadovauja Europos Parlamento narys, žinomas Lietuvoje filantropas Antanas Guoga. Europarlamentaras ir verslininkas yra tikras vizionieriškų projektų šalininkas. Jis su savo komanda yra įsitikinę, kad Lietuva pagal turimą infrastruktūrą gali tapti pirmaujančia šalimi technologijų srityje. Gruodžio mėnesį papasakoti apie savo planus Lietuvoje A. Guoga pasikvietė žurnalistus į Briuselį. Pats A. Guoga dėl nenumatytų priežasčių su žurnalistais susitikti negalėjo, tačiau europarlamentaro komanda pristatė A. Guogos siekį suvienodinti ES skaitmeninę rinką. Pasiekus tokį rezultatą, teisės virtualioje erdvėje būtų tokios pat, kaip teisė realiame gyvenime, būtų sudaryta galimybė prekėms, paslaugoms ir kapitalui judėti nevaržomai.

A. Guogos komanda pasakojo apie europarlamentaro pastangas auginti informacinių technologijų žinovus, kurie ir Lietuvoje galėtų sukurti tokią milžinę kompaniją kaip „Google“, kuri veikia visame pasaulyje. Dėl šios priežasties A. Guoga deda dideles pastangas, kad švietimo sistema atitiktų besikeičiančius poreikius. A. Guogos tikslas – kad kiekviena mokykla mokytų vaikus programavimo nuo pirmos klasės, nes programavimo žinios naudingos tiek dizaineriams, architektams, tiek inžinieriams, tiek ūkininkams.

„Didžiausia svajonė – galbūt kuris nors tų vaikų, atėjusių į programavimo užsiėmimą, – taps tokiu versliu IT kūrėju, kuris įkurs „Google“ dydžio kompaniją. Čia, Lietuvoje“, – yra sakęs A. Guoga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų