Skardiniai stogai Lietuvoje tapo beveik standartiniu pasirinkimu. Nors rinkoje siūloma vis daugiau dangų, nuo bituminių čerpių iki keramikos ar modernių kompozicinių medžiagų, vis dėlto skarda lieka aiškiu lyderiu. Kodėl taip yra? Ar tai tik kainos klausimas, ar visgi paslėpta racionalumo logika?
Lengvumas, kuris taupo visur
Pirmas argumentas – svoris. Skarda stogui yra viena lengviausių stogo medžiagų, todėl ją galima montuoti net ant senų konstrukcijų. Tai ypač aktualu renovuojant senuosius namus ar kaimo pastatus.
„Daugelis lietuvių atnaujina ne naujus namus, o senelius paliktus sodybinius pastatus. Ten nei gegnės tvirtos, nei pamatai labai patikimi. Skardinė danga ten – vienintelis realus variantas,“ – sako stogdengys Julius.
Lengvumas reiškia mažesnį spaudimą konstrukcijai, todėl galima sutaupyti ir ant medienos kiekio, ir ant darbo sąnaudų. Be to, montavimas greitesnis, o tai reiškia mažiau dienų su statybininkais kieme.
Kaina – bet ne tik ji
Neneigtina tiesa – skardinė danga yra pigesnė už daugelį kitų sprendimų. Kvadratinio metro kaina gali būti 2–3 kartus mažesnė nei keraminės čerpės ar kompozitinės plokštės. „Daug žmonių pas mane ateina su klausimu – kas geriausia už kuo mažesnę kainą? Skarda visada sąrašo viršuje. Bet čia svarbu nepaslysti – pigiausia skarda dažnai būna labai prastos kokybės. Rekomenduoju rinktis bent 0,5 mm storio su patikima danga, pavyzdžiui, PUR arba HPS,“ – aiškina Julius.
Taigi skardinė danga populiari ne tik dėl kainos, bet ir dėl galimybės optimizuoti biudžetą neaukojant visos konstrukcijos kokybės.
Spalvų ir profilių įvairovė
Skarda seniai nebėra „pilkas bangų lakštas“. Šiuolaikiniai gamintojai siūlo platų spalvų spektrą, įvairius profilius (klasikinį, trapecinį, valcuotą), imituojančius net čerpes. Dėl to galima priderinti dangą prie bet kokio namo stiliaus – tiek modernaus, tiek kaimiško. „Yra klientų, kurie renkasi skardą tik todėl, kad randa norimą spalvą ar faktūrą. Visi nori gražaus stogo, ir skarda tą dabar tikrai leidžia padaryti,“ – patvirtina Julius. Be to, skarda ilgai išlaiko spalvą, jei pasirenkama kokybiška danga. Tai svarbu ne tik estetinei vertei, bet ir bendrai namo rinkos vertei.
Tinka mūsų klimatui
Lietuviškas klimatas – permainingas, su dideliais temperatūrų svyravimais, drėgme ir gausiais krituliais. Tinkamai sumontuota skardinė danga atspari visoms šioms sąlygoms:
-
Ji nesugeria drėgmės.
-
Neskilinėja nuo šalčio.
-
Atspari UV spinduliams.
-
Tinkama tiek sniego, tiek lietaus nuolydžiui.
„Svarbiausia – tinkamai įrengta stogo ventiliacija ir sandarūs sujungimai. Daug problemų su skarda kyla ne dėl pačios medžiagos, o dėl blogo darbo. Kai viskas padaryta kaip priklauso – stogas atlaiko bet kokį lietuvišką orą,“ – pabrėžia Julius.
Mažai priežiūros, daug ramybės
Skardiniai stogai reikalauja minimalios priežiūros. Užtenka retkarčiais patikrinti tvirtinimus, išvalyti latakus, pašalinti lapus ar šakas nuo stogo paviršiaus. Nereikia perdažyti, sandarinti ar keisti čerpių.
„Tai labai tinka tiems, kurie nenori arba negali skirti laiko priežiūrai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar gyvenantiems atokiau. Padarei vieną kartą ir pamiršai 30 metų,“ – sako Julius.
Regioninis mentalitetas ir įpročiai
Lietuviai – praktiški žmonės. Stogas jiems visų pirma turi būti sandarus, tvirtas ir ekonomiškas. Skarda puikiai atitinka šį lūkestį. Be to, daugelyje regionų (ypač Aukštaitijoje ir Dzūkijoje) jau nuo sovietmečio įprasta dengti stogus būtent skarda – pirmiausia cinkuota, vėliau spalvota. Tokios tradicijos formuoja ir šiandieninius sprendimus.
„Jei senelis turėjo skardinį stogą, tėtis irgi, tai ir anūkas nesuka galvos – renkasi tą patį. Tik dabar – modernesnį, spalvotą, su geresne apsauga. Bet principas lieka tas pats,“ – pastebi Julius.