Per Elektrėnų savivaldybę driekiasi virš 30 km magistralės Vilnius – Kaunas, kuri po rekonstrukcijos prilyginama greitkeliui. Bet Susisiekimo ministerija, ratuotiems piliečiams kurdama saugias ir patogias eismo sąlygas, atitinkančias eismo intensyvumo lygį, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus, pamiršo tokius nežymius šalies piliečius – Elektrėnų ir Kaišiadorių savivaldybių ūkininkus. Šie dabar savo negabaritiniu transportu nebeturi teisės važiuoti autostrada, o dėl to nebegali pasiekti savo laukų.
Julija KIRKILIENĖ
Tyrinėjo žemėlapius
Į tokią ūkininkų problemą kelių priežiūra besirūpinantys valdininkai nedaug dėmesio kreipė, nors ir daug raštų gavo. Prirašė jų Kaišiadorių ūkininkų sąjungos pirmininkas, gyvenantis ir ūkininkaujantis taip pat ir Elektrėnuose Saulius Stirna, Gilučių seniūnas Vytautas Baltulionis, VšĮ „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis, bet nė vienas jų atsakymų negavo.
Reikalą iš vietos šiek tiek pajudino Seimo narys Bronius Bradauskas į bendrą susiėjimą sukvietęs Kaišiadorių ir Elektrėnų ūkininkus, abiejų savivaldybių vadovus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotoją Algimantą Janušauską, kitus kelių direkcijos specialistus, „Automagistralės“ direktorių Vladislovą Molį ir kitus suinteresuotus asmenis.
Susėdo vyrai prie apvalaus stalo ir sužinojo tai, ką turėjo žinoti prieš ženklus autostradoje statydami. Pasak pasitarime dalyvavusio Elektrėnų savivaldybės mero pavaduotojo Viktoro Valiušio, greitkelio atidarymas nėra vien ženklų pakeitimas, bet kartu privaloma buvo tiesti ir aplinkkelius. Kaip susirinkusieji bebaksnojo į žemėlapius ir planus, kaip juos betyrinėjo, ūkininkams į savo laukus patekti kitokio kelio nesurado: vietomis galima laukus pasiekti sukorus apie 100 km vingį, o kai kur vis tiek reikia greitkelį kirsti.
Tyrinės natūroje
Žemėlapius pastudijavę vyrai nutarė visus ūkininkams reikalingus kelius autobusu apvažiuoti, pažymėti kritines vietas, kur tikrai negalima privažiuoti, ir tada surasti kažkokių būdų, kaip ūkininkus prie savo žemės prileisti.
Geriausia išeitis, pasak V. Molio, būtų valdžiai surasti lėšų ir nutiesti normalius aplinkkelius, kaip yra daroma visame pasaulyje. O pas mus net ir tose vietose, kur galima pravažiuoti kaip aplinkkeliu, keliai yra žemės ūkio technikai nepritaikyti. Vienur jie yra per siauri, todėl 4 m pločio kombainas negali pravažiuoti, kitur asfaltas yra per plonai paklotas, tad pravažiavus ūkininkų technikai sulūžta.
Taip jau atsitiko su Gilučių keliu, kuriuo dabar nebegali ir lengvosios mašinos pravažiuoti. Autostrados uždarymas sukėlė nepatogumų mažosioms gyvenvietėms, tokioms, kaip Gabriliava, Mijaugonys, Bačkonys, per kurias suintensyvėjo sunkiasvorių ūkininkų mašinų judėjimas. O prasidėjus javapjūtei eismas dar suintensyvės.
Dabar ūkininkams reikia tik laukus pasiekti, o kai reikės derlių imti, jį į supirkimo punktus vežti, gyvenvietės paskęs dulkėse.
Bėda su viskuo, kas juda
Ūkininkai, norėdami savo laukus pasiekti tuo pačiu keliu, kuriuo keliaudavo iki magistralę paverčiant greitkeliu, Kelių direkcijos atstovams teikė įvairiausius pasiūlymus. Jie sutinka važiuoti pakraščiais, su visais žiburėliais, kokių tik reikia, važiuotų tik šviesiu paros metu ar tik su specialiais leidimais, kad tik galėtų laukus dirbti, o su vingiams sunaudojamu kuru – laukus arti.
Ūkininkai į vadovų sąžines apeliavo, kad jie ne tik patys turi išsimaitinti, bet ir visą Lietuvą maistu aprūpinti, kad greitkelyje ir be žemdirbių technikos pilna sunkiasvorių ne tik lėtai judančių, bet ir išvis stovinčių mašinų.
A. Janušauskas ūkininkams savo bėdomis skundėsi. Keliuose jau šiais metais žuvo 9 žmonėmis daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, o problemos keliuose yra su visais, kas juda. Keliuose labai pavojingi ir ūkininkai su savo stambiagabarite, lėtai judančia technika.
Judėjimas keliuose nuolatos intensyvėja ir kelių direkcija, siekdama pašalinti kuo daugiau judėjimo trukdžių, ūkininkus paprasčiausiai nuo kelio nuvarė kito kelio nepasiūlydami, nepasitardami, nepasiklausdami.