Kaip pasikeitėme per 20 metų?

Balandžio 23–29  dienomis kasmet skelbiama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė.

Kaip pasikeitė per 20 metų Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos veikla?

Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka buvo įsteigta Elektrėnų ­sa­vivaldybės tarybos sprendimu 2000 metais buvusio miesto bibliotekos-filialo patalpose, kurios savivaldybės viešajai bibliotekai buvo aiškiai per mažos, o geografinė vieta – miesto pakraštyje (Rungos g. 22).
Todėl nuo pirmų dienų buvo ieškoma kelių, kaip naujai įsi­kū­rusiai Elektrėnų savivaldybei pa­statyti patogią, lengvai pasiekiamą gyventojams viešąją biblioteką. Nors buvo labai nelengva, bet mero Kęstučio Vaitukaičio pagalba pavy­ko įtikinti Kultūros ministeriją, Finan­­­sų ministeriją, Seimo Finansų komite­tą, kad Elektrėnams labai reikia naujos bibliotekos, nes Elektrėnai beveik viską turi – Ledo rūmus, plaukiojimo baseiną, gražias 3 vi­durines mokyklas, kultūros namus – trūksta tik bibliotekos.
Po ilgų ir sudėtingų svarstymų 2004 m. buvo palaimintas mūsų pageidaujamas projektas, kuris atsirastų miesto centre, šalia pa­grindinių miesto objektų, kad kiekvienas gyventojas nepraeitų pro šalį, kad būtų patogu užsukti į biblioteką – knygos ar spaudos paskaityti, organizuojamų renginių aplankyti. Pavyko naują biblioteką sėkmingai pastatyti UAB „Raguva“ direktoriaus Vito Jankausko, archi­tekto Virginijaus Juozaičio, Seimo nario Broniaus Bradausko pagalba, per gana trumpą laiką – jau 2007 m. – įvyko įkurtuvės naujame pastate.
Kitais metais po įkūrimo naujo­­se patalpose buvo įdiegta daug pa­žan­gių programų – tai LIBIS sistema, 2010 metais – RFID technologija paremta savitarnos (knygas galima grąžinti bet kuriuo paros metu) ir fondo patikros sistema. 2013 metais jau buvo renovuoti, išplės­ti, modernizuoti, kompiuterizuoti vi­si ESVB filialai (11), kuriuose vartotojai aptarnaujami automa­tizuotai, įvairiems fondams parengta ir įgyvendinta daugiau kaip 60 projektų, kurių lėšomis tobulin­ta bibliotekinė veikla bei sukurta įvairių naujų paslaugų savivaldybės gyventojams. Už sėkmingus 2013 metų projektų vykdymus direktorei Genei Dapkevičienei buvo suteiktas Lietuvos Respublikos Kultūros mi­nisterijos geriausio vadovo vardas.
Per 20 Elektrėnų viešosios bibliotekos veiklos metų labai pa­tobulėjo skaitytojų aptarnavimas. Vyksta ne tik spaudos išdavimas, bet ir įvairūs renginiai, tapybos, fo­tografijos, audimo, drožinių, įvairių rankdarbių, piešinių, eksponuotų parodų pristatymai, organizuojamos akcijos, skaitymo konkursai, susi­tikimai su rašytojais, parodos, kom­piuteriniai mokymai, nuotolinis ap­tarnavimas, el. knygų skaitymas ir išdavimas, knygų mugės. Skaitytojai noriai ir produktyviai praleidžia savo laisvalaikį bibliotekoje.
Šiandien į biblioteką einame kaip į šventę, nes visą laiką ten sutinkame malonius, apsišvietusius žmones, nuostabius darbuotojus, kurie visus savo lankytojus gerbia ir myli, stengiasi atsakyti į visus pateiktus klausimus, surasti visus pageidaujamus spaudinius.

Skaitytoja Ona Kulbokienė, Tarptautinės rašytojų, literatų ir menininkų gildijos „Vingis“ pirmininkė, dalinasi savo prisiminimais apie Elektrėnų biblioteką.
„Visų pirma noriu padėkoti Elektrėnų savivaldybės viešajai bibliotekai, vedančiai kultūrinį gyvenimą. Bibliotekininkas – visos žmonijos kultūros saugotojas, tarpininkas tarp sukaupto kultūros palikimo ir amžininkų veiklos. (Andrė Morua).
Skaitymas – didelis malonumas kultūringam ir apsišvietusiam žmogui. O pabuvimas Elektrėnų bibliotekoje ar jos filialuose, tokiuose kaip Kietaviškių, Pastrė­vio, Abromiškių, organizuojamuose renginiuose yra šventė, malonumas ir pasitenkinimas. Bibliotekos darbuotojų darbas – verdantis gyvenimas. Jiems patiems tenka didelis darbas, atsakomybė.

Dar­buotojai turi daug skaityti, domėtis, mąstyti ir suprasti, kad galėtų lankytojams visa tai perteikti. Jų nuolatinis darbas – tai naujovės, vi­suomenių kaita, žmonių kūrybinė veikla, meninė veikla, pojūčiai, vei­dai ir spalvos.
Man visada malonu užeiti į Elektrėnų biblioteką. Čia visada sutiksi maloniai besišypsančius, dalijančius patarimus ir gerus jausmus personalo darbuotojus. Mū­sų visų gyvenimas panašus į grei­tai įsibėgėjusį traukinį, kurio kelyje pasitaiko įvairių situacijų. Ir be bibliotekininkių pagalbos išsi­versti negali. Kaip ir man pačiai, tai knygos kokios reikia, tai išsiųsti ką nors reikia, tai kopiją pasidaryti, tai kompiuterinių žinių pasimokyti. Šios knygų šventovės darbuotojai viską meta ir bėga padėti kiekvienam bibliotekos lankytojui. Pagalbą visa­da gauni. Ir ne veltui Seneka rašė, kad „viešoji biblioteka – tai atviras idėjų stalas, prie kurio kviečiami visi“.
Aš gerai prisimenu Elektrėnų bibliotekos patalpas senajame pastate II aukšte, buvo jauku, tik trūko vietos ir lankytojams, ir knygoms. 1985 m. veiklios bibliotekos direktorės Ge­nės Dap­kevičienės dėka, pritariant seniūnijai, biblioteka buvo perkelta į erdvesnes patalpas Rungos g. 22. Čia aš dar dažniau užsukdavau, nes studijavau Maskvos instituto filiale ir prireikdavo įvairios literatūros, tokios, kokios net ir bibliotekoje nebuvo. Turėdavau kreiptis į bibliotekos direktorę pagalbos, kad padėtų reikiamos literatūros parsiųsti iš Vilniaus centrinės bibliotekos. Mano prašymus visada išpildydavo. Taip aš susidraugavau su direktore Gene Dapkevičiene, ji visada maloniai pakviesdavo į visus organizuojamus renginius, parodas, konkursus bei mano labai mėgstamus ir laukiamus „Poezijos pavasarius“.
Darnaus kolektyvo dėka bib­liotekos darbas dar labiau intensyvėjo atkūrus Lietuvai nepri­klausomybę. Stebėjau, kaip buvo tęsiami tradiciniai darbai: knygų kaupimas, peržiūra, susitikimai su rašytojais, nuolat veikė parodos bei ieškoma naujų ryšio formų su skaitytojais. Tačiau biblioteka buvo labai nuošalioje ir nepatogioje vietoje. Ir po daugelio metų mano širdį užliejo nauja žinia, kad 2004 m. buvo pradėtas statyti naujas Elektrėnų bibliotekos pastatas, kuris duris skaitytojams atvėrė 2007 m. Po iškilmingo atidarymo, užėjus į vidų, akys nušvito ir apsalo iš džiaugsmo širdis. Bibliotekininkų darbas tapo dar aktyvesnis, išradingesnis. Iki šiol rengiami seminarai, konferencijos, kūrėjų kūrybiniai pristatymai, mėgėjų ir tautodailininkų parodos, liaudies muzikantų ir menininkų pasirodymai, įvairūs renginiai bei skaitmeninio raštingumo mokymai. Kompiuterinius mokymus veda bibliotekos darbuotoja Renata Monkevič, kuri visus pasitinka iš­radingai išpuoštoje bibliotekos fojė, kurią puošia bibliotekos dailininkė Rima Čepienė.
Aš su malonumu dalyvauju visuose bibliotekos renginiuose ir džiaugiuosi, kad bibliotekininkių dėka jie vyksta. Tik norėtųsi, kad lankytojai būtų aktyvesni ir vertintų darbuotojų indėlį, juk tai daroma dėl mūsų – lankytojų.
Naujame bibliotekos pastate vy­ko ir mano pačios kūrybos 3-jų kny­gų „Lietuvišką žodį branginkime“, „Nušvitusi akimirka“ ir „Žodžių ir jausmų vingiai“ pristatymai. Už nuoširdų bendravimą ir pagalbą esu be galo dėkinga buvusiai direktorei Genei Dapkevičienei, Kristinai Partikienei, Onutei Andrijauskienei, Aldonai Andužienei, Renatai Monkevič, Neringai Ratkevičienei, Daliai Butrimavičienei, Rimai Čepienei, Genei Akulevičienei, Jūratei Volungevičienei bei aptarnaujančiam personalui Rai­mondai Raudoniūtei, Simonai Vaitiekutei, Danutei Lukoševičie­nei, Justui Kubilinskui. Ypač labai ačiū tariu bibliotekos filialų vedėjoms Janinai Černiauskienei, Danutei Kananavičienei bei Irenai Kubilinskienei. Aš kaip bibliotekos skaitytoja ir lankytoja stebiu ir matau, kad bibliotekos sėkmės istorija grindžiama projektine veikla, įdiegiant vis daugiau šiuolaikinių naujovių, švietimo įstaigų, Elektrėnų mero Kęstučio Vaitukaičio, seniūno Antano Šalkausko, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų palaikymu. O kai dirbama ranka rankon, širdis į širdį, tai ir darbai sklandžiau vyksta. Šiuo karantino laikotarpiu vyresnio amžiaus žmonės negali išeiti iš namų, dėl viruso Covid-19 uždarytos visos

įstaigos bei įmonės. Man labai norisi užsukti į biblioteką, pamatyti darbingai nusiteikusias darbuotojas, pasiieškoti norimos knygos ar dalyvauti renginyje. Bet deja, to dar reiks palaukti. Manau, kad staiga mus užpuolęs virusas, staiga ir atsitrauks. O tas, kas tavęs nenužudo, padaro ta­ve dar drąsesnį, veiklesnį ir aktyves­nį. Tad linkiu visiems bibliotekos darbuotojams sėkmės atlaikant įvai­rius sunkumus, negandas ir ligas. Žinokite, skaitytojai visada kartu su jumis buvo, yra ir bus! Sėkmės ir visiems padėjusiems įsikurti naujam bibliotekos direktoriui.“

Ištikima bibliotekos skaity­toja, mokytoja, prozininkė Ona Maleravičienė paminėjo, kad bibliotekos ir toliau vykdo tradicijų, nuo įsikūrimo dienos, tęstinumą. Nuolat vyksta jų at­naujinimas, turtinimas, naujų idėjų įgyvendinimas pasitelkiant menines išmones. Mūsų biblioteka – tikri šviesos, geros nuotaikos namai. Čia labai žmogiški, nuoširdūs tarpusavio santykiai. Ačiū už šypsenas!

Kaip pasikeitė biblioteka? Ji labai labai išaugo visomis prasmė­­mis. Iš knygų keityklos ji tapo kultūros židiniu. Joje vaikai mokėsi ir sveikos mitybos, ir piešė, ir žaidė, dalyvavo šventėse, gaudavo rekomendacijų, ką skaityti. Dabar jie jau Suaugusiųjų skyriuje.

Ką aš veikiu bibliotekoje? Mokiausi ekologijos, t.y. panaudoti nebenešiojamus drabu­žius, dalyvavau naudinguose „Civitas“ susitikimuose, kur daug gavau žinių apie valstybę ir jos valdymą. Džiaugiuosi įvairiomis parodomis. Daug metų su mokiniais kovėmės protmūšiuose. Šiemet labai pražiugino, kad biblioteka prisijungė prie Nacionalinės viktorinos organizavimo. Tik bibliotekos salėje gali susitikti su kandidatais į merus, dalyvauti filmų peržiūrose ir diskutuoti su kūrėjais.
Pats pačiausias renginys „Mažoji knygų mugė“… Labai džiugina susitikimai su knygų autoriais.
Mokykloje naudoju interakty­vią darbuotojų sukurtą programą „Krašto paveldas“, lankome virtualias parodas, pavyzdžiui, „Apie Elektrė­nų krašto knygnešius“.
Vertingos parodos, skirtos rašytojų jubiliejams.
O kai reikia laukti vaikų – puiku įbėgus į Periodikos skyrių perversti dominančius laikraščius ir žurnalus.

Kas nepasikeitė? Paslaugios darbuotojos, kurios sugeba atrasti knygą apie mišką, o ta knyga, pasirodo, „Norvegų giria“… Išrenka tokią knygą, kuri tau patinka. Jos dirba socialinį darbą, išklauso, pataria, apšviečia, užpildo net įvairių loterijų anketas ir t.t.
Ačiū už tai, kad esate, kad mylite savo darbą, savo lankytojus. Klestėkit. Sveikatos.

Pagarbiai dėkinga skaitytoja Vilma Narkauskienė

Įprastai šiomis dienomis Lietuvos bibliotekos organizuo­davo įvairius renginius, populia­rinančius bibliotekų veiklą, tačiau šiuo metu galiojantis karantinas apribojo galimybę su skaitytojais bendrauti tiesiogiai, tačiau sutei­kė galimybę į įprastinę biblio­te­kos veiklą pažvelgti kūrybiškai, ją perkeliant į interneto platybes. Tad naudojamės informacinių technologijų galimy­bėmis ir kal­­biname Vievio miesto biblio­te­kos skaitytoją, aktyviai se­kančią literatūros naujoves, Vievio Jur­gio Milančiaus pradinės mokyk­los pradinio ugdymo mokytoją metodininkę Genę Vilkelienę.

Miela mokytoja, Vievio miesto bibliotekoje lankotės reguliariai, sakykite kokius pokyčius, lemiamus laiko tėk­mės, pastebite bibliotekos veikloje?
Kaip pasikeitė, mano akimis, Vievio biblioteka per 20 metų? Gerai prisimenu, kai bibliotekoje pasitikdavo knygų lentynos ir viena bibliotekininkė su rašikliu ir skaitytojo lapeliais. Dabartinė biblioteka paprastai apibrėžiama kaip įstaiga, komplektuojanti, tirianti, propaguojanti, teikianti skaitytojams knygas ir kitus lite­ratūrinius dokumentus. Taigi, bib­lioteka suteikia prieigą prie savo turimų išteklių. O jų yra įvairiau­sių: knygos, periodiniai leidiniai, laikraščiai, rankraščiai, žemėlapiai, dokumentai, kompaktiniai diskai, kasetės, vaizdajuostės, elektroninės ir garso knygos.

Neabejotinai pastebite, kad jaunoji karta vis rečiau į rankas paima spausdintą kny­gą, kaip manote, ar ateityje skaitmeninės knygos sunai­kins įprastines?
Pasaulis nestovi vietoje, o su augančiu interneto populiarumu ir skaitmeninių technologijų atsi­radimu bibliotekoms atsivėrė nau­jos galimybės. Bibliotekose su­teikiama galimybė naudotis kom­piuteriais, turinčiais prieigą prie interneto. Tai leidžia naudotis elek­troniniais bibliotekų ištekliais, ypač prieigomis prie įvairių duomenų bazių, skaitmeninėmis knygomis.
Ypač dabar, kai pasaulis sukaustytas Covid-19 viruso, kai yra visuotinis karantinas, vyksta nuotolinis mokymas, nuotolinis darbas, naudojamės įvairiausiu skaitmeniniu turiniu ir, atrodo, kad ateitis priklausys skaitmeninei bibliotekai ir knygai. Manau, tikros, „gyvos“ knygos niekas nepakeis. Nepaprastas jausmas laikyti rankose KNYGĄ, matyti, kaip ją varto mokiniai, kaip spindi jų akys.

Pasidalinkite, kuri biblio­tekos veikla Jums paliko di­džiausią įspūdį.
Džiugu, kad mūsų – Vievio – biblioteka skatina gyventojus bendrauti, dalyvauti pilietiniuose ir edukaciniuose renginiuose, ini­cijuoja projektus, ugdo gyventojų informacinę kompetenciją. Lankan­tis bibliotekoje su mokiniais visada nustebina įdomūs renginiai, parodos, edukacijos, susitikimai su knygų autoriais, protmūšiai, viktorinos ir malonios bibliotekininkės, kurios pakviečia, pasitinka, pataria, padeda.

Gal turite patarimų ar įžvalgų, kurie skatintų bib­lio­teką išlikti aktualia ir atei­ties kartoms?
Negalime žinoti, kaip mūsų gyvenimus pakeis užgriuvusi ne­ganda, kiek ir kada privalėsime likti namuose… Tad linkiu bibliotekai jaukiai įsikurti naujuose „namuose“ ir išsaugoti pokyčius ateities kartoms bei turėti atsarginį – nuotolinį – susisiekimą su skaitytojais.
Nuoširdžiai dėkoju už skirtą laiką ir išsakytas mintis, tikiuosi jau greitai susitiksime Vievio miesto bibliotekoje.

Genę Vilkelienę
kalbino Vievio miesto bibliotekos Vaikų skyriaus bibliotekininkė
Renata Simanavičienė

Bibliotekos tradicijų nuo įsikūrimo dienos tęstinumas, jų nuolatinis atnaujinimas, turti­ni­mas, naujų idėjų įgyvendinimas pasitelkiant menines išmones. Mūsų biblioteka – tikri šviesos, geros nuotaikos namai. Čia labai žmogiški, nuoširdūs tarpusavio santykiai. Ačiū už šypsenas, geros dienos, geros kloties palinkėjimus.
Balceriškių kaimo biblioteka – ne tik žinių šaltinis… Per eilę metų biblioteka pasikeitė neatpažįstamai. Daugelis iš mūsų biblioteką vis dar siejame tik su knygomis, tačiau šiandien ji yra kitokia. Šiandienos biblioteka yra modernių žinių šalti­nis, daugiafunkcis centras, tenkinan­tis įvairiausius lankytojų poreikius. Joje ne tik išduodamos knygos, bet vyksta įvairiausi mokymai, rengi­niai, žmonės įgyja kompiuterinio raštingumo pradmenis, pagilina jau turimas žinias, gauna įvairių praktinių patarimų, nuotoliniu būdu susimoka mokesčius, registruojasi pas gydytojus – sunku išvardinti vi­sas teikiamas paslaugas. Į Balceriš­kių kaimo biblioteką ateinu jau beveik 8 metus. Mūsų kaimo biblioteka, kad ir labai mažytė, tačiau ji – jaukus žinių šaltinis, kuris traukia smalsiuosius skaitytojus bei knygų mylėtojus. Jau beveik 5 metus Balceriškių bibliote­ka yra ir Pylimų kaimo bendruome­nės idėjų generavimo būstinė. Per šiuos metus bibliotekoje susibūrė didelis ištikimiausių bičiulių būrys. Visi įvykiai, kurie organizuojami paties įvairiausio amžiaus lankytojams – nuo mažiausio iki didžiausio, nuo jauniausio iki seniausio – neatsiejami nuo bendruomenės narių gerbiamos idėjų generatorės – bibliotekininkės.
Nesirengiu analizuoti renginių skaičiaus, vardyti nuveiktų darbų – jų būta ir bus dar begalė ir įvairių. Kintant laikui, pakito ir mūsų biblioteka, kuria galima didžiuotis. Biblioteka, kurioje jauku ir skai­tytojui, ir kviestiniams svečiams, kurioje yra laukiami visi: ir vaikai, ir jaunimas, ir brandaus amžiaus senjorai.
Balceriškių biblioteka nuolat prisideda prie Pylimų kaimo ben­druomenės organizuojamų ren­ginių, padeda juos vesti, parenka me­džiagą. Mūsų bibliotekoje užaugo būrys jaunų pagalbininkų, kurie pa­deda kurti šventinę atmosferą bib­liotekos renginiuose, vesti temines šventes. Čia vyksta knygų skaitymo klubas, poezijos skaitymo vakarai, iliustracijų piešimo pagal vieno ar kito rašytojo kūrinius popietės, kaukių gaminimo ir dar daug įvairių edukacijų pylimiečiams. Tai jaukus ir visiems atviras kultūros židinys, puoselėjantis vietos bendruomenės tradicijas. Visa mūsų bendruomenė stengiasi dėl visų, kad biblioteka būtų traukos ašis, kuri nepaliaujamai ir toliau skatintų grįžti pasisemti žinių ir bendravimo džiaugsmo. Biblioteka ir knyga – neišskiriamos sesės dvynės, tai vieta, kurioje knyga visais laikais buvo ir yra labiausiai branginama ir gerbiama, kur puo­selėjamos tradicijos ir saugomos vertybės, kur kiekvienas iš jūsų yra laukiamas.

Violeta Važnevičienė,
Balceriškių bibliotekos skaitytoja

Anksčiau biblioteka buvo niūri ir nelabai įdomi. Joje lėtai slinko gyvenimas, mažai vykdavo renginių. Knygų įvairovė buvo nedidelė, todėl palyginus su šių lai­kų mūsų biblioteka, pasikeitimai akivaizdūs. Šių dienų biblioteka yra moderni ir patraukli visai mūsų kaimo bendruomenei. Joje randa veiklos ne tik įvairaus amžiaus vaikai, suaugusieji, bet ir senoliai. Čia gausus knygų pasirinkimas, knygos nuolat atnaujinamos.
Vis atsinaujinanti, kūrybiška ir modernėjanti biblioteka sulaukia daug dėmesio ir iniciatyvos iš pačių gyventojų, taip sudaromos sąlygos bibliotekai stiprėti ir plėstis. Taigi, kokie yra bibliotekos privalumai? Aplinka jauki, erdvi, gali jaustis kaip namie. Be knygų bibliotekoje yra gausus periodikos pasirinkimas, periodika nuolat yra atnaujinama, skaitymo mėgėjai visada atras sau kažką naujo. Jei nori pavartyti naujausią žurnalą ar laikraštį – bibliotekoje tikrai rasi, jei nėra norimos literatūros – gali būti ramus, nes bibliotekininkė pasistengs kūrinį pasiskolinti iš kitų filialų. Bibliotekoje yra įdiegta kompiuterių erdvė, kuri pritraukia ir mažus, ir didelius. Be šių visų teigiamų dalykų labai svarbu paminėti apie daugybę vykstančių renginių, mokymų ciklų, dėl kurių mūsų bendruomenės gyventojai tobulėja. Džiugu, kad bibliotekos keičiasi, modernėja, tampa tikromis žinių šventovėmis.

Virginija Zenkevičienė,
Pakalniškių bibliotekos filialo skaitytoja