Kai klaidos kaina – žmogaus gyvybė: į ką būtina atkreipti dėmesį dirbant miške

Kai klaidos kaina – žmogaus gyvybė: į ką būtina  atkreipti dėmesį dirbant miške

Šaltuoju metų laiku medžiai yra ramybės būsenos, mediena­ po rudens – labiau subrendusi ir tvirtesnė. Todėl miškuose žiemą – aktyviausias darbymetis: ūžia pjūklai ir burzgia medkirčių technika. Tačiau giriose darbuojasi­ ne vien profesionalai. Būtent gy­ventojų saviveikla, kai miškų kirtimai atliekami nežinant ar nepaisant saugumo reikalavimų, su­kelia nemažai galvos skausmo ne tik miškininkams, bet ir bendrovei „Litgrid“, kuri rūpinasi Lietuvos elektros perdavimo sistema.
Šalia arba tiesiai ant aukštos įtampos elektros laidų nuvirtęs me­dis sukelia elektros iškrovą ir automatiškai išjungia elektros linijas – dalį elektros vartotojų palieka be ener­gijos, tenka atlikti brangų remontą.
Didžiausia neatsargaus ir neat­sakingo elgesio kaina – žmogaus gyvybė. Incidentai, kai elektros iš­krova mirtinai traumuoja žmogų, fiksuojami kone kasmet.

Įvertinkite aplinką ir saugumo zonas
„Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktoriaus pareigas laikinai einantis Valdas Bancevičius nurodo, kad elektros perdavimo linijų laidais tekanti srovė yra 500–1500 kartų aukštesnės įtampos nei namuose. Ji pavojinga kliudžius laidą ir pažeidus saugų atstumą, priėjus per arti. Todėl specialistas pataria vyk­dant miško kirtimą deramai suplanuoti darbus ir įvertinti aplinką, kur ir kokiu atstumu nuo darbų vietos driekiasi elektros linijos.
„Būtina įvertinti, ar darbams ­naudojama technika neįvažiuos į elektros linijų apsaugos zonas – ar kiekvienas manevras gali būti atliktas saugiai“, – pataria V. Bancevičius.
Elektros apsaugos zona, priklausomai nuo paskirstomos įtam­pos, ­yra 20–40 metrų atstumas nuo kraštinių elektros laidų.
Pasak pašnekovo, kuo aukštesnės įtampos linija, tuo didesnį atstumą nuo elektros laidų reikia išlaikyti. 110 kV įtampos linijos apsaugos zona yra po 20 metrų į abi puses nuo linijos kraštinio laido, 330 kV – po 30 metrų, 400 kV – po 40 metrų.
Kokie objektai patenka į li­nijų apsaugos zonas, galima pasi­tikrinti internetinių žemėlapių duomenų bazėje REGIA (regionų geoinformacinės aplinkos paslauga). Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad ši informacija labai praverčia ne tik planuojant miško kirtimo darbus nepažįstamoje vietovėje, bet ir prieš perkant žemės sklypą ar planuojant statybas, atliekant teritorijų planavimą.
Elektros apsaugos zonoje tam tikra veikla yra apskritai draudžiama. Taip pat draudžiama mediena užversti ar kitaip užtverti kelius prie elektros tinklų objektų. Atkreiptinas dėmesys, kad šalia elektros perdavimo oro linijų arba po jomis negalima sukrauti ir sandėliuoti medienos, malkų, durpių, taip pat šiaudų, pašarų, trąšų ir kitų degių medžiagų.

Saugumo svarbą supranta dar ne visi
Dalis girininkų atsisako išduoti leidimą miškui kirsti, jeigu prašymą pateikęs asmuo neturi dokumento, įrodančio medkirčio kvalifikaciją.
Tačiau dabar toli gražu ne visi miške su pjūklais besidarbuojantys vyrai turi bent motopjūklininko pažymėjimą. Ne visi pasirūpina, kad jų įrankiai būtų tvarkingi, o kūną saugotų patikimos priemonės: šalmas, ausinės, akių apsauga, neperpjaunamos kelnės, specialūs batai ir kitos. Ne visi supranta, kodėl miške draudžiama dirbti vienam ir kaip svarbu turėti mobilųjį telefoną, kad prireikus būtų galima išsikviesti pagalbą.
Atsitraukimo nuo pjaunamo medžio takai, saugūs atstumai ar prievolė patikrinti ir įsitikinti, kad pavojingoje zonoje nėra pašalinių asmenų – dar kelios taisyklės, kurios miško darbininkams turi būti įaugusios į kraują.
V. Bancevičius mano, jog pro­fesionalūs medkirčiai žino, kad jų darbas yra pavojingas, todėl laikosi taisyklių – saugo save ir kitus. „Kad saugus atstumas nuo elektros laidų – 2,5 metro, o saugus atstumas nuo nutrūkusio elektros laido – 8 metrai, dažnai tenka priminti ir medkirčiams, ir tiesiog ūkininkams, kurie nori pasitarti prieš atlikdami darbus savo privačiose miško valdose“, – ­teigia laikinasis „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento vadovas.
Bendrovės atstovai nuolat bendrauja su gyventojais, seniūnais, ben­druomenėmis, kurių kaimynystėje driekiasi aukštosios įtampos elektros linijos. „Litgrid“ specialistų teigimu, šiandien žmogų pasiekia milžiniškas informacijos srautas, todėl priminti apie saugos taisykles visada verta – kitaip saugaus elgesio principai ilgainiui tiesiog išgaruoja iš atminties.
Tokie priminimai yra konsul­tacijų ir pokalbių su gyventojais dalis. Be to, pati bendrovė visada infor­muoja apie savo darbus, planuojamus ir vykdomus aukštosios įtampos linijų apsaugos zonose.

Ir miške, ir lauke – tos pačios taisyklės
Per susitikimus su gyventojais „Litgrid“ atstovai neretai išgirsta istorijų, kurios ilgam įsirėžia į atmintį. Pasak V. Bancevičiaus, su elektros iškrova susijusios nelaimės tragedija skaudžiai paženklina ne tik šeimos, bet viso kaimo ar miestelio gyvenimą. Patirtis rodo, kad dažniausiai mirtino pavojaus neįvertina ir saugumo taisyklių nepaiso miško darbininkai, taip pat ūkininkai, dirbantys laukus su technika.
V. Bancevičius akcentuoja, kad būtina gauti „Litgrid“ leidimą, norint elektros linijos apsaugos zonoje važiuoti mašinoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio paviršiaus. Apskritai, įvairi miško technika, aukštos priekabos ar miškakirtės su manipuliatoriais, kranai ar ekskavatoriai gali sukelti riziką, kurią būtina įvertinti priartėjus prie elektros linijos apsaugos zonos. Todėl miško kirtimo darbus atliekančios komandos turėtų iš anksto numatyti saugius maršrutus ir atsargiai manevruoti, kai netoliese mato elektros stulpų atramas ar įžeminimo strypus.
„Ar ūkininkas dirba savo lauke, ar savo miške, jis turi žinoti, kad greta elektros laidų ir stulpų turi elgtis ypač atsargiai“, – kalba elektros perdavimo tinklo priežiūros ekspertas. Net ir nesukėlusi pavojaus gyvybei, elektros iškrova net ir per atstumą gali padaryti didelių nuostolių miško ar žemės ūkio technikai.
Pasak V. Bancevičiaus, jeigu vasarą iškrovą elektros apsaugos zonoje gali sukelti debesys dulkių nuo kombainų darbo, tai žiemą ne mažiau pavojaus sudaro nuo tvarkomos medienos aplink pasklindančios atplaišos, skiedros, pjuvenos. „Praktika rodo, kad technika gali užsidegti net neprisilietus prie laidų. Elektros iškrova gali įvykti iki laidų priartėjus metro atstumu. Ypač atidiems reikia būti, kai susidaro tam tikros oro sąlygos, pavyzdžiui, kai žiemą tvyro didelė drėgmė, o vasarą – karštis“, – dalijasi tinklo priežiūros ekspertas.
Jeigu transporto priemonė pri­silietė ar priartėjo prie elektros linijos nesaugiu atstumu ar ant miško ūkio technikos nukrito nutrūkęs laidas, būtina elgtis pagal saugumo taisykles. Neliesti metalinių kabinos dalių, iš transporto priemonės išlipti paliečiant žemę abiem kojomis vienu metu, rankas laikyti sukryžiuotas, smulkiais žingsniais nueiti ne mažiau kaip 8 metrus nuo transporto priemonės.
Jeigu ant laidų nuvirto nukirstas medis, jį liesti – mirtinai pavojinga. Gyvybę gali kainuoti ir prisiartinimas prie nutrūkusių elektros laidų.
„Jeigu vaikštinėdami miške­ pastebėjote ant linijos nuvirtusį medį arba matote nutrauktą elektros laidą, nesiartinkite. Skambinkite 112“, – sako V. Bancevičius.
Jis pastebi, kad skaudžius incidentus neretai sukelia ir pavieniai asmenys, nusprendę pasidarbuoti pjūklu ir kirviu. „Dažniausiai apie savo klaidą žmogus supranta, kai medis nuvirsta ant elektros laidų, o ne ten, kur norėta. Jeigu kaltininkas nepraneša apie įvykį ir tyčia pasišalina, mūsų specialistams tenka patiems aptikti, kurioje vietoje pažeistas tinklas. Paieškos gali užtrukti ir valandą. Tuo metu be elektros gali būti tūkstančiai vartotojų – namų ūkiai, verslas ir įvairios institucijos. Savo ruožtu apie įvykį pranešama policijai – pareigūnai pradeda tyrimą. Kai kaltininkas randamas, jam tenka atsakyti įstatymų numatyta tvarka ir atlyginti bendrovei sukeltą žalą“, – sako V. Bancevičius.
„Jeigu savo valdose pastebėjote po elektros linija augantį medį, patys nekirskite ir nepjaukite. Praneškite „Litgrid“. Kiekvienas gyventojų pranešimas yra užregistruojamas ir į jį reaguojama. Mūsų specialistai kasmet atlieka elektros linijų trasų valymą ir šalina per aukštai, po laidais užaugusius krūmus, pavienius medžius“, – tvirtina V. Bancevičius. Kiekvieną kartą, kai linijos apžiūros metu nustatoma, kad valant elektros oro linijos trasą reikės kirsti medžius, rangovas privalo gauti raštišką žemės sklypo savininko sutikimą ­vykdyti tokius darbus.

Užs. 1942

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų