Jei turi pastatą, turi ir bėdą dėl jo priežiūros

Jei turi pastatą, turi ir bėdą dėl jo priežiūros

Julija Kirkilienė

Ilgiausia ir pagrindinė Vievyje gatvė – Vilniaus – atrodo panašiai, kaip Vilniaus senamiestis, kur šalia naujų prabangių pastatų stovi apleistos lūšnelės. Pagal istorijos šaltinius, Vievis kūrėsi nuo Vilniaus gatvės, kai 1846 metais G. Oginskis pastatė katalikų bažnyčią, o abiejose gatvės, kuri jungė Vilniaus – Kauno kelią,  pusėse buvo statomi mediniai namai. Vieni šių suremontuoti ar perstatyti, kiti – apleisti – tebestovi iki šiandien.  Vieni puošia Vievį, kiti ne tik darko vaizdą, bet ir kelia grėsmę. Vieni namų savininkai, remontuojantys namus, baudžiami už savavaliavimą, kitiems baudomis grasinama  už namų apleidimą.  Taip atsitinka todėl, kad keičiantis laikams ir valdžioms, keičiasi įstatymai bei tvarkos. Nekilnojamojo turto  savininkai nespėja susekti besikeičiančių įstatymų, todėl  nebežino, kad ir su savo turtu negalima elgtis taip, kaip nori.

Kada (ne) galima namą remontuoti
Vilniaus gatvės 50 namo gyventoja Ema, gavusi pranešimą, kad bus baudžiama už tai, kad suremontavo pusę jai priklausančio namo, ne tik nustebo, bet ir išsigando. Dabar jos namo dalis Vilniaus gatvės pusėje šviečia raudonu stogu, gražiai apkaltu fasadu. Bet, pasirodo, pagal galiojančius įstatymus, ji savo namo be leidimo remontuoti negalėjo. Apie tai žinojo Emos namo bendrasavininkas ir kaimynę apskundė.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialistas Antanas Ruščiauskas patvirtino, kad gyvenamojo namo bendrasavininkai be kaimyno raštiško sutikimo remontuoti namo negalėjo. Dabar Emai prie išlaidų namo remontui dar reikės pridėti išlaidas baudai, kažkokiu būdu įkalbėti  kaimyną pasirašyti sutikimą ir parengti remonto aprašą. Jei kaimyno įkalbėti  Emai nepasiseks, jai teks nuplėšti naują stogo dangą bei sienų apdailą, ir tada namas Vilniaus gatvėje vėl bus, koks buvęs – apleistas. O už apleistus namus gyventojams vėl grasinama baudomis. 

Kam siunčiami laiškai
Priešais Emos namą, kitoje Vilniaus gatvės pusėje, stovi namas Nr.57. Anksčiau šiame name buvo įsikūręs ir Vykdomasis komitetas, ir paštas, o dabar jis priklauso verslininkams Astai ir Edvinui Virpšams. Pastatą verslininkai įsigijo per patį brangmetį, planavo jame įkurti prekybos centrą.  Deja, prasidėjusi krizė sustabdė vieviečių verslininkų planus, o nenaudojamas pastatas ėmė nykti. Tai pastebėjo savivaldybės Ūkio plėtros skyriaus specialistai,  atsakingi už apleistų pastatų priežiūrą,  ir atsiuntė verslininkams įspėjimą kuo skubiau pastatą sutvarkyti.  Nesutvarkius geranoriškai pastato, verslininkams pagrasino bauda, kuri Astos Virpšienės paskaičiavimu, galėtų  būtų iki 3 tūkst. litų. Žinoma, už tokius pinigus galėtų geriau pastatą paremontuoti. Verslininkus nustebino ir tai, kad Vilniaus gatvėje daug apleistų pastatų, bet tokį grasinantį laišką gavo tik jie.  

Griežčiau kontroliuos
Ūkio ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė, atsakinga už apleistų pastatų priežiūrą savivaldybėje, Irena Zinevič sako, kad jie juridinius pastatų savininkus visada įspėja dėl neprižiūrimo turto, bet rugpjūčio 28 d. tarybos posėdyje savivaldybės taryba priėmė sprendimą griežčiau kontroliuoti apleistus statinius.  Pagal naująją tvarką, seniūnai Ūkio ir plėtros skyriui pristatys apleistų statinių sąrašus, administracijos direktorius sudarys  komisiją, kuri nustatys savivaldybės teritorijoje esančius statinius ar patalpas, kurie yra apleisti, neprižiūrimi ar nenaudojami, įvertins savininkų veiksmus dėl priežiūros ir naudojimo ar užimamos teritorijos tvarkymo ir, nesusitarus gražiuoju, apmokestins pagal maksimalų nekilnojamojo turto tarifą. Nors tas sprendimo projektas dar neįsigaliojo, bet su vieviečiais verslininkais Ūkio plėtros skyrius jau dirba. 

Neranda savininkų
Elektrėnų savivaldybės teritorijoje apleistų pastatų, kaip visoje Lietuvoje ir net Amerikoje, yra daug. Priežastys įvairios: vienus statinius žmonės paliko negalėdami išsimokėti paimtų paskolų, todėl  išvažiuoja kitur ieškoti geresnio gyvenimo, daug apleistų statinių liko išardžius kolūkius ir ūkines bendroves. I. Zinevič sako, kad sunkiausia yra nustatyti statinių savininkus. Vieni jų yra fiziniai, kiti – juridiniai asmenys, kai kurie apleisti statiniai priklauso savivaldybei. Pastaruosius statinius sutvarkyti sekasi geriausiai. Vievio seniūnijos kieme stovintys griuvėsiai dar šiais metais bus sulyginti su žeme ir nebedarkys Vievio vaizdo. Sunkiausia surasti fizinius asmenis, kurie vienur deklaruoja gyvenamąją vietą, o gyvena kitur. Vievyje iki šiol aktyviai buvo dirbama su Stoties g. apleistų namų savininkais, o nuo rugsėjo prie netvarkingų pastatų savininkų prirašyti  verslininkai A. ir E. Virpšos. 

 
Skirtingi reikalavimai  
Virpšos, nuolatiniai Vievio renginių rėmėjai, nėra patenkinti tokiu dėmesiu. Pastatą, žinoma, jie remontavę būtų ir be perspėjimo, bet Vievyje jie mato daugiau netvarkos nei jiems priklausančiame pastate.  Prieš keliolika metų Vievyje, Vilniaus gatvėje,  tiesiant dujotiekį,  išardyti šaligatviai neatstatyti  iki šiol. Vilniaus gatvėje A. ir E Virpšos pasistatė ir nuosavą namą. Už namo tvoros, valdiškoje žemėje, jie savo lėšomis išgrindė šaligatvį. Dabar, valant Vilniaus gatvę, šaligatvis pagal Virpšų namo teritoriją nevalomas todėl, kad žemė valdiška, bet šaligatvis – verslininko. O šaligatvis pagal tą Vilniaus gatvėje apleistąjį namą, ardomas specialiai. Kodėl ardomos šaligatvio plytelės ir kur jos dedamos,  nesidomi nei miesto vadovas, seniūnas Zenonas Pukėnas, nei policijos pareigūnai. 

Pastatus prižiūrėti reikia
Nežiūrint į kuriozus Vievyje, Vilniaus gatvėje, skaitytojai, tikriausiai, sutiks, kad apleistus namus reikia prižiūrėti. Ir ne tik todėl, kad jie gadina vaizdą, bet ir todėl, kad apleistuose pastatuose mėgsta rinktis benamiai. Vievio seniūnijoje apleistuose namuose gaisro metu 2010 metais žuvo 3, šiais metais 1 žmogus.  Ugniagesiai dažnai gauna  pranešimų apie apleistuose pastatuose degančias šiukšles, o Pastrėvyje apleistame pastate buvo rastas nužudytas žmogus. Tragiška istorija, nutikusi Lietuvoje iš Čekijos atvykusiems dviratininkams, paskatino Lietuvos ir savivaldybių vadovus imtis  griežtesnių priemonių tvarkant neprižiūrimus pastatus. Todėl ir savivaldybės apleistųjų pastatų tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims reikia susipažinti su naujuoju savivaldybės tarybos sprendimu dėl tvarkos, prižiūrint statinius, ir juos pradėti tvarkyti, nelaukiant perspėjimų ir baudų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų