Vievyje gausu dar prieš pusšimtį metų statytų daugiabučių, kurių būklė dabar yra avarinė. Per tokių namų sienas brangi šiluma keliauja laukan ir šildo aplinką. Problema akivaizdi, tačiau gyventojai kaltina valdžią už brangią šilumą, bet patys neskuba nieko keisti, nors apie renovavimo naudą šiuo metu daug kalbama. Tiesa, Vievyje daugėja gerų pavyzdžių, kai daugiabutis renovuojamas bendru namo gyventojų sutarimu. Keletas namų renovuota Vilniaus g., Naujojoje gatvėje, ne vienas pastatas margas, nes sienas iš lauko apsišiltino tik vienas kitas butas, kiti liko kiauri.
Virginija Jacinavičiūtė
Renovavimo problemos
Tai, kad vieviečiai nenori renovuoti namų, kuriuose gyvena, UAB „Gelvita” direktorius Timofejus Rusakovas įvardija kaip didelę problemą. Namus Vievyje administruojančios ir eksploatuojančios įmonės direktorius čia įžvelgia keletą problemų. Pirma, norint gauti rėmimą iš Būsto ir urbanistinės veiklos agentūros, reikia, kad daugiau nei pusė namo butų savininkų sutiktų steigti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Tačiau ne visi daugiabučiai tokias yra sudarę. Antra, ne visi bendrijai priklausantys šeimos ūkiai sutinka renovuoti namą, nes neturi pakankamai pinigų. Tačiau didžiausia problema, pasak T. Rusakovo, ta, kad daugiabučiuose gyvena nemažai žmonių, kurie iš savivaldybės gauna kompensacijas už šildymą. Šie žmonės visiškai neturi motyvacijos renovuoti pastato, kuriame gyvena. Vievyje net 2142 žmonės gauna socialines pašalpas, tačiau niekas nesuskaičiavo, kiek žmonių gauna kompensacijas už šildymą. T. Rusakovas sako, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos nariai turėtų dėl to susirūpinti ir paraginti gyventojus renovuoti pastatus. „Sugrius namai, jei nieko nedarysim“, – mano Timofejus Rusakovas.
Savivaldybės administracijos direktorius Henrikas Petrauskas sako, kad nuo savivaldybės tarybos narių tai nepriklauso, dėl namo renovacijos turėtų apsispręsti patys gyventojai. Pasak H. Petrausko, jei savivaldybė turėtų lėšų, tai nedvejodama skirtų jų būstų renovacijai. Daugiabučiai yra valstybinės reikšmės objektas ir lėšas jų renovavimui skirsto Aplinkos ministerija.
Šiluma šildo lauką
2002 metais Vievyje buvo atlikti termovizijos matavimai, kurie parodo, kaip šiluma išeina per kiauras namų sienas ir langus. Violetinė spalva žymi šaltą temperatūrą, geltona – šiltą. Aparatas parodo, kad kai lauke yra -3,8 C°, tai šalia pastato sienos, kur geltona spalva yra ryškiausia temperatūra siekia 2,7 C°. Akivaizdu, kad nemažai šilumos iškeliauja į lauką. Norint, kad namuose būtų šilta, reikia izoliuoti pastato blokų sujungimo siūles ir matomą pamatų dalį, vadinamą cokoliu. Šilumą sulaiko ir tarp radiatorių bei sienų įrengtos šilumą atspindinčios izoliuojančios plėvelės, užsandarinti kambarių ir laiptinės langai bei durys. Tie kurie, apsišiltino namus, pripažįsta, kad nauda akivaizdi. Naujojoje gatvėje gyvenanti Aistės Pozorovienės šeima – vienintelė tame name apsišildžiusi sienas. Moteris sako, šalusi iki renovacijos, o dabar jos namuose temperatūra siekia 23 C°. Pas kaimynus, kurie gyvena pirmame aukšte, temperatūra 5-6 laipsniais žemesnė. Vilniaus g. gyvenanti Nijolė Alšauskienė taip pat džiaugiasi renovacija, nes iki to, jos namuose būdavo drėgna, sienų kampai pelydavo.
Namas renovuotas, bet
šiluma brangi
Timofejus Rusakovas teigė, kad tie gyventojai, kurie gyvena renovuotame name, turėtų perpus mažiau mokėti už šilumą. Šios informacijos patvirtinimo arba paneigimo išgirsti užsukau į atsitiktinai pasirinktą namą Vilniaus gatvėje. Duris atidarė senolė Stanislava Miškinienė, gyvenanti dviejų kambarių bute. Stanislava teigė, kad nepajuto didelio kainų skirtumo už šilumą po namo renovacijos. Šių metų sausio mėnesį ji sumokėjo apie 300 Lt tik už šilumą. Tame pačiame name gyvenanti N. Alšauskienė taip pat teigė didelio kainų skirtumo nepajutusi, nes kainos už paslaugas vis brangsta. Moteris pasakojo, kad jos tėvai, gyvenantys trijų kambarių bute nerenovuotame name, moka už šilumą panašiai. Jau 3 metus Alšauskai nori atsijungti nuo centralizuoto šildymo, tačiau savivaldybė to neleidžia. Pasak H. Petrausko, įstatymiškai reikia įgyvendinti labai daug sąlygų, kad teisiškai būtų leidžiama atsijungti nuo centralizuoto šildymo. Gyventojai, prieš atsijungdami nuo šildymo, turi būti tikri, kad naujas šildymo būdas neviršys leistinos taršos normos, kad buto atsijungimas nuo centralizuoto šildymo nepadidins šilumos kainos kaimynams. H. Petrausko teigimu, jei žmonės išpildytų visas sąlygas, savivaldybė leistų atsijungti nuo centralizuoto šildymo.
Išeitis – renovuoti
Kalbinti žmonės nebuvo patenkinti sąskaitomis, kurias gauna už buto šildymą, tačiau visi tvirtino, kad gyvenimo kokybė, renovavus būstą, pagerėjo. Namuose tapo jaukiau, švariau ir svarbiausia – šilčiau. Gyventojai, kurių kaulus laužo šaltis, taip pat turėtų nedelsti ir pradėti galvoti apie namo renovaciją. Šiuo metu valstybė gali finansuoti iki 50 proc. būsto renovacijos išlaidų. Mažas pajamas gaunančioms šeimoms arba vieniems gyvenantiems asmenims yra galimybė gauti išskirtines lengvatas. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros internetiniame puslapyje teigiama, kad nusprendus pasinaudoti parama, nepasiturintiems asmenims valstybė kompensuoja pradinį įnašą už renovaciją, o jei namui modernizuoti imama paskola – kompensuoja jiems tenkančią kredito draudimo įmoką, kredito dalį bei šiai kredito daliai tenkančias palūkanas. Kyla klausimas, kodėl gi nepasinaudojus galimybe gyventi šilčiau ir atlikti renovacijos darbus pigiau. Timofejaus Rusakovo būgštavimai, kad nieko nedarant seni pastatai gali ir sugriūti, verčia galvoti, kad būsto renovavimas – tik laiko klausimas. Tai kodėl nepadarius to anksčiau?
Administracijos direktorius H. Petrauskas sako, kad šiuo metu Elektrėnų savivaldybėje nėra renovuojamas nei vienas daugiabutis. Tokia situacija yra dėl nepalankios renovavimo programos. H. Petrausko manymu, galimybė renovuoti daugiabučius būtų patrauklesnė, jei tai darytų Elektrėnų komunalinis ūkis. EKŪ paimtų paskolą ir atliktų darbus, o gyventojai paskolą grąžintų mokesčių pavidalu.
Ministro pirmininko komunikacijos departamento spaudos tarnybos pranešime teigiama, kad, per pastaruosius keletą metų Lietuvoje pagal Daugiabučių namų ir viešųjų pastatų atnaujinimo programas modernizuoti ir atnaujinami 477 daugiabučiai ir 689 viešieji pastatai.