Jaunimo teatras, kuris verčia susimąstyti: „Re-vo-liu-ci-ja“ – neeilinis abiturientės spektaklis

Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje pristatytas abiturientės Rusnės Kulevičiūtės antrasis spektaklis „Re-vo-liu-ci-ja“. Kūrinys kviečia susimąstyti apie vidinius ir vi­suomeninius pokyčius, o jo emocinė galia sužavėjo žiūrovus.

Nuo pirmo užsidegimo iki brandžios žinutės
„Re-vo-liu-ci-ją“ pabaigiau rašyti dar prieš praėjusių metų spektaklio premjerą ir, manau, ji kilo iš užsidegimo parodyti žmonėms, kad mes galime ant scenos perteikti įvairias emocijas, pastatyti ne vieną spektaklį“, – pasakoja autorė Rusnė Kulevičiūtė. Ji tiek pirmą („Ramunė baltame fone“. Red.), tiek antrą spektaklį pati parašė, o antrąjį pati ir režisavo.

Veikėjų revoliucija
Spektaklyje gvildenamos dvi revoliucijos: viena vyksta visuomenėje – kaip atsakas į sistemines problemas, kita – žmogaus viduje, kaip asmeninis virsmas. „Veikėjų elge­syje ir charakteristikoje įvyksta pasikeitimai – savotiška jų pačių revoliucija. Galbūt net svarbesnė nei išorinė“, – pasakoja R. Kulevičiūtė.
Scenarijaus autorė ir režisierė akcentuoja, kad kūrinys kviečia permąstyti vertybes: „Norėčiau, kad mums pavyktų paveikti žiūrovą ir priversti susimąstyti apie tikrąsias vertybes: laisvę, žmogiškumą, meilę ir norą žinoti, mokytis.“

Kūrybinis darbas – tarp įkvėpimo ir iššūkių
Režisuojant spektaklį reikėjo ne tik Rusnės idėjų – nemažai sprendimų gimė diskusijose su komanda. „Stengėmės laikytis scenarijaus, bet ne viskas, kas parašyta ant lapo, natūraliai pavyksta ant scenos. Kartu lipdėm, kaip padaryti geriau – buvo smagių atradimų“, – teigia R. Kulevičiūtė.
Didelę įtaką atmosferai turėjo apšvietimas, muzika, kostiumai. „Be šviesų ir muzikos daug kas nublanktų. Iš viso to susikuria stipresnė atmosfera“, – pasakoja abiturientė R. Kulevičiūtė.
Aktorė Liepa Paulionytė spektaklyje įkūnijo priešingą sau personažą, ne tik charakteriu, bet ir lytim. Ji vaidino griežtą, piktą ir kontrolės apsėstą vadą. „Su kiekviena repeticija jis vis piktėja. Vis tiek turiu perlipti per save vaidindama tą vaidmenį“, – pasakoja aktorė L. Paulionytė.

Žiūrovų nuomonės ir ateities planai
Šokių mokytoja Regina Butkienė teigia, kad labai didžiuojasi savo mokiniais.
„Jie yra mano angeliukai, nusipelnę būti išgirsti ir matomi“, – sako R. Butkienė. Mokytoja pasakoja, kad nors mokykloje teatro būrelio nėra, Rusnei Kulevičiūtei baigus mokyklą, jos kolegos nenustos vaidinti. Pasak mokytojos, jaunieji aktoriai yra kupini idėjų ir jau svarsto apie kitą spektaklį.
Spektaklis sulaukė stiprios žiū­rovų reakcijos. „Viskas patobulėjo 100 kartų po pirmojo spektaklio, visos scenos buvo gilios ir įtraukiančios“, – sako Inesa Lazorikaitė. Jai ypač paliko įspūdį, kaip mergina, vaidindama mažą mergaitę, be žodžių, tik per kūno kalbą vaidino ir perteikė gilias emocijas. „Buvo labai emocionalus spektaklis. Pačią jo prasmę turėjome susidėlioti patys, bet tai ir sukūrė tą emocinį gilumą. Spektaklio pabaigoje net susigraudinau“, – pasakoja Deimantė Davidavičiūtė.
Nors Rusnės Kulevičiūtės ir nebebus mokykloje kitais metais, bet komandos nariai jau turi idėjų kitiems metams.

Elija Černiauskaitė