Įtraukumo programa suteikia galimybę sumažinti atskirtį specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams

Įtraukumo programa suteikia galimybę sumažinti atskirtį specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams

Margarita Skvarčienė

Švietimo sistema rengiasi didžiuliam pokyčiui: nuo 2024 metų turi būti sudarytos sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą.

Tai bus įgyvendinama palaipsniui, o visi žingsniai ir priemonės numatytos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su socialiniais partneriais parengtame Pasirengimo įgyvendinti įtraukiajam ugdymui veiksmų plane.

Plane numatyta įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams geriau pritaikyti darželių ir mokyklų aplinką, įdarbinti daugiau švietimo pagalbos specialistų, įdiegti konsultacinę sistemą savivaldybėse ir nacionaliniu mastu, aprūpinti mokyklas mokymo ir techninės pagalbos priemonėmis, tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos darbuotojų kvalifikaciją.

Šios priemonės padės pašalinti fizines, emocines, socialines kliūtis į mokyklas priimti įvairių poreikių turinčius vaikus, užtikrinti jų teisę į kokybišką ugdymą.

Planas buvo rengiamas konsultuojantis su neįgaliųjų asociacijomis, mokyklų, universitetų atstovais, stengiantis atsižvelgti į praktikų pastabas. Turime artimiausių metų gaires, numatytą finansavimą. Tai, ar gerai pasirengsime į mokyklas priimti įvairių poreikių vaikus,  labai priklausys nuo kiekvienos mokyklos bendruomenės, vadovų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, taip pat nuo mokytojų, mokinių tėvų nuostatos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.  

Pernai pakeitus Švietimo įstatymą, numatyta, kad nuo 2024 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai bus priimami į artimiausią gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Nuo tų metų specialiose mokyklose tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu bus ugdomi tik labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, kuriems reikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros, socialinės paslaugos.

Švietimas yra viena iš pamatinių kiekvieno vaiko ir suaugusiojo teisių, tačiau daugybę metų turintieji negalią neturėjo galimybės rinktis, jie buvo nukreipiami į segreguotas specialaus ugdymo įstaigas. Sutarimas, kad nuo 2024-ųjų šios diskriminacijos turi nelikti, teikia daug vilties. Geriau nei bet kas kitas žinome, kad pokyčiai vyksta lėtai ir iki kokybiško įtraukaus ugdymo eisime ne vienerius metus. Bet dabar, kai kryptis aiški, kai yra suplanuotos lėšos ir numatytos priemonės, mes tikimės, jog nebesigręžiosime atgal ir  gerokai sparčiau judėsime kokybiško ugdymo kiekvienam vaikui, kiekvienoje miesto ar miestelio mokykloje link“, – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų vadovė Lina Garbenčiūtė.

Keisis mokyklų aplinka

Įtraukties veiksmų plane numatyta parengti universalaus dizaino principais grįstas rekomendacijas mokyklų aplinkai. Rekomendacijos bus suderintos ir aptartos su savivaldybėmis ir neįgaliuosius atstovaujančiomis organizacijomis.

Planuojama, kad įgyvendinant besibaigiančio Europos Sąjungos finansinės paramos periodo projektus iki 2024 m., pagal universalaus dizaino principus bus atnaujintos 36 ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, vėliau panaudojant 2021-2027 m. periodo ES finansinę paramą bus modernizuojamos likusios švietimo įstaigos. Aplinka būtų pritaikyta ne tik judėjimo negalią turintiems mokiniams, bet ir autizmo spektrą turintiems vaikams, turintiems sensorinių, emocinių sutrikimų.

Mokykloms bus nupirkta specialiųjų mokymo, techninės pagalbos priemonių komplektų. Mokytojai, mokytojų padėjėjai, švietimo pagalbos specialistai bus išmokyti jomis naudotis. Numatoma sukurti ir elektroninį priemonių katalogą, iš kurio mokyklos galės rinktis sau tinkamas priemones, ypač tas, kurios palengvintų regos ar klausos negalią turinčių mokinių ugdymą.  

Stiprinamas darbuotojų pasirengimas, steigiami nauji etatai

Bus sukurtas ir įdiegtas įtraukios klasės modelis, sudarantis galimybes bendroje grupėje ar klasėje ugdytis keliems didelių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.  Tam, kad mokyklų vadovai, mokytojai, mokykloje dirbantys švietimo pagalbos specialistai sudėtingesniais atvejais galėtų greitai gauti specialistų konsultaciją, savivaldybėse veiks ir stacionarios, ir mobilios konsultacinės specialistų grupės.

Mokyklų administracijos darbuotojams, mokytojams numatomi praktiniai mokymai apie įtraukųjį ugdymą, universalaus dizaino principus, padedančius kurti atvirą ugdymo aplinką visiems mokiniams.

Taip pat bus parengti metodinės medžiagos rinkiniai pagal atskiras specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupes: regos, klausos, raidos, elgesio, emocijų ir intelekto sutrikimų. Bus organizuoti mokymai mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų komandoms, pedagoginių psichologinių tarnybų specialistams. 

Numatoma steigti papildomus švietimo pagalbos specialistų etatus. Plane numatyta, kad kasmet, atsižvelgus į poreikį ir pasiūlą, bus steigiamos papildomos švietimo pagalbos specialistų pareigybės mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse, ar švietimo pagalbos tarnybose, siekiant, kad kiekvienas mokinys gautų jam reikalingą pagalbą. Jau šiais metais savivaldybėms iš valstybės biudžeto skirta apie 3,7 mln. eurų  steigti 285 papildomoms mokytojų padėjėjų pareigybėms.

Taip pat nuo šio rugsėjo panaikintas atotrūkis tarp švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, psichologų, socialinių pedagogų) ir mokytojų darbo užmokesčio: švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga vidutiniškai didėjo 22 proc.

Konsultacinę pagalba mokykloms teiks regioniniai centrai

Numatoma priartinti konsultacinę, metodinę pagalbą plėtojant įtraukųjį ugdymą mokyklose. Suderinus su  savivaldybėmis  bus atrinkta ir kuriama 10 regioninių centrų, bus modernizuota jų infrastruktūra, telkiami specialistai, numatomas aprūpinimas reikalingomis priemonėmis. 

Taigi plane numatyta:

  • įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams geriau pritaikyti darželių ir mokyklų aplinką.

  • įdarbinti daugiau švietimo pagalbos specialistų. Jau šiais metais savivaldybėms iš valstybės biudžeto skirta apie 3,7 mln. eurų steigti 285 papildomoms mokytojų padėjėjų pareigybėms.

  • diegti konsultacinę sistemą savivaldybėse ir nacionaliniu mastu – veiks ir stacionarios, ir mobilios konsultacinės specialistų grupės, suderinus su savivaldybėmis bus atrinkta ir kuriama 10 regioninių centrų, telkiami specialistai, numatomas aprūpinimas reikalingomis priemonėmis.

  • aprūpinti mokyklas mokymo ir techninės pagalbos priemonėmis,

  • tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos darbuotojų kvalifikaciją. Taip pat numatyta atnaujinti edukologijos studijų krypties programas taip, kad kiekvienas būsimasis pedagogas studijuotų įtraukaus ugdymo organizavimo kursą, taip pat bus pradėti rengti dvigubos specialybės pedagogai – dalyko ir specialiojo ugdymo.

Šios priemonės padės pašalinti fizines, emocines, socialines kliūtis į mokyklas priimti įvairių poreikių turinčius vaikus, užtikrinti jų teisę į kokybišką ugdymą. Tokia įtrauktumo politika jau ilgus metus sėkmingai veikia užsienio valstybėse. Tarkim Jungtinėje Karalystėje, vaikui su spec. poreikiais yra priskiriamas specialistas, kuris su vaiku kartu perkeliamas į sekančią klasę. Tokiu būdu, specialistas gerai pažįsta vaiko poreikius bei galimybes ir gali suteikti visapusišką paramą ar pagalbą per visą jo mokymosi etapą.

Užsienyje, vaikų su negalia mokymasis bendrojo ugdymo mokyklose jau nieko nestebina ir yra priimamas kaip savaime suprantamas dalykas. Tai išties džiugina, nes yra natūraliai mažinama socialinė atskirtis, vaikai priima kitą vaiką turintį negalią su empatija, stengiasi mokymosi procese jam padėti, bei nejaučia dirbtinai sukeltos atskirties tarp skirtingo protinio ar fizinio pajėgumo žmonių.

Pamenu, kaip tėvai kėlė didžiausią nepasitenkinimą, sužinoję, kad mokykloje mokinsis autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai. Tais laikais, kalbu apie 1990 m., vaikai turintys negalią buvo tarsi koks žmonijos baubas ir tai labai liūdino. Prireikė daug pastangų ir užsispyrimo, kad tie vaikučiai visgi liktų mokykloje. Galiu pasidžiaugti, kad galiausiai vaikai puikiai integravosi ir neretai sulaukdavo daug pagalbos ir palaikymo iš savo klasiokų.“ – savo įžvalgomis dalinosi seimo narė Silva Lengvinienė.

Numatoma, kad specialiose mokyklose tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu bus ugdomi tik labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, kuriems reikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros, socialinės paslaugos.

Informacijos šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų