Įspėjamojo Lietuvos mokytojų streiko atgarsiai Elektrėnuose ir visoje šalyje

Mantas Naginė
VU komunikacijos fakulteto
studentas praktikantas

Buvusi „Ąžuolyno“ progimnazijos mokinė Justina Gintutytė mokytoja dirba Vokietijos vals­tybinėje mokykloje ir sako, kad valstybinėje mokykloje dirbti yra prestižas, bet mokytojai negali streikuoti. O jos buvusios mokyklos 28 pedagogai įspėjamąjį streiką surengė dėl mažų atlyginimų ir nepagarbos pedagogams. Kartu su „Ąžuolyno“ progimzazijos pedagogais būsimam streikui ruošiasi ir dalis „Versmės“ bei Vievio gimnazijos pedagogų.

Elektrėnų savivaldybės mokyklų padėtis
Rugsėjo 15 d. visoje Lietuvoje vyko įspėjamasis mokytojų streikas, kuriuo šalies mokytojai stengėsi išsikovoti geresnes darbo sąlygas ir didesnius atlyginimus. Šis mokytojų protestas neaplenkė ir Elektrėnų savivaldybės, kurio­je įspėjamasis streikas vyko: Vievio gimnazijoje, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje bei Elektrėnų „Ąžuo­lyno“ progimnazijoje. Jei vyriausybė neras kompromiso su šalies mokytojais, prasidės tikrasis streikas, kuris truks kone mėnesį. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) reikalauja mokytojų atlyginimus didinti 20 proc., o nuo sausio kelti dar 30 proc. LŠDPS taip pat reikalauja mažinti mokinių skaičių klasėse. Profsąjungos teigimu, algas reikia kelti dabar, nes kitaip nebus įgyvendintas pažadas mokytojams iki 2024 m. galo mokėti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinė mokytojų alga į rankas yra 1350 eurų, o remiantis kitų metų vidutinės algos prognozėmis, norint pasiekti sutartus 130 proc. VDU, mokytojams į rankas tektų mokėti beveik 1700 eurų.
„Šitie skaičiai visiškai prasilenkia su realybe. Reikėtų, kad ministerija pagaliau atskleistų, ką jie šitais skaičiais turi omenyje, kaip jie skaičiuoja šitą vidutinį atlyginimą. Ar čia kalbama apie etatą? Už kiek pamokų? Su kokiu stažu? Kad skaičiai prasilenkia su realybe, rodo žiniasklaidoje pasirodę skaičiai. Nemaža dalis mokytojų gauna apie 1000 eurų, o kiti dar mažiau. Labai mažai kas gauna daugiau nei 1000 eurų, o jei ir gauna tai tik kokiu 100 eurų daugiau“, – mintimis apie paviešintus mokytojų atlyginimų vidurkio duo­menis dalinosi Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos mokytojas Aivaras Dočkus.
Kaip ir dauguma streikuojančių mokytojų A. Dočkus siekia, kad klasėse būtų mažiau mokinių, 18 val. darbo krūvio ir geresnio darbo užmokesčio. Elektrėnų progimnazijos mokytojas dalyvavo ir 2018 m. vykusiame mokytojų streike ir teigia, kad tuomet pagrindinių tikslų pasiekti nepavyko, tačiau mano, jog jei streikas nebūtų įvykęs, situacija šiuo metu būtų dar blogesnė.
Vievio gimnazijos direktorius Gintaras Dobilaitis, paklaustas, ar palaikė savo mokyklos streikuojančius mokytojus ir jų iškeltus reikalavimus, atsisakė detaliai komentuoti šį klausimą. Tačiau vėliau pridūrė, kad palaiko tik dalį mokytojų iškeltų reikalavimų, o 14 iš 40 mokykloje dirbančių ir streike dalyvavusių mokytojų, Vievio gimnazijos direktoriaus nuomone, yra gana mažas skaičius.
Vievio gimnazijoje streikavo 14, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje – 24, Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijoje – 28 mokytojai.
Streikuojančiose mokyklose nebuvo pravestos tik dvi pirmosios pamokos, tačiau mokiniai rado kaip save užimti: žiūrėjo edukacinius filmus, žaidė protą lavinančius žaidimus, o kai kur net patys vedė pamokas. Kita dalis mokinių dėl streiko nusprendė į mokyklą neiti.

Kritika Elektrėnų savivaldybei
Seimo, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Seimo valdančio­sios koalicijos, prieš kurių priimamus įstatymus ir streikuoja pedagogai, narė Silva Lengvinienė penktadienio rytą praleido su streikuojančiais Elektrėnų „Versmės“ ir „Ąžuolyno“ mokyklų mokytojais. Su pedagogais ji diskutavo tiek apie būtinus atlyginimų pokyčius, tiek apie kitas svarbias temas. Iš pokalbio su moky­tojais S. Lengvinienė padarė išvadas, kad dalį mokytojų problemų reikia spręsti ne tik nacionaliniame lygmenyje, bet ir lokaliame. Politikės nuo­mone, Elektrėnų savivaldybė gali nemenkai pagerinti mokytojų darbo sąlygas. „Tačiau pedagogų nusivylimą kelia ir pakankamai nesudėtingai išsprendžiami klausimai (jei tik tam dėmesio skirtų viršplanines pajamas skaičiuojanti ugdymo įstaigų steigėja, t. y. savivaldybė). Nuo galimybės atsidaryti norimus langus „Ąžuolyno“ progimnazijoje ar leidimo mokytojams ne už savo lėšas atsišviesti daugiau nei 60 lapų iki geresnio aprūpinimo elektroninėmis mokymo priemonėmis, klasių dydžio mažinimo, papildomų etatų švietimo pagalbos specialistams ar investicijų į įtraukiojo ugdymo poreikių patenkinimą“, – po pokalbio su Elektrėnų ugdymo įstaigų mokytojais savo „Facebook“ paskyroje rašė Silva Lengvinienė.
Politikė taip pat pažadėjo, kad organizuos bendrą mokytojų ir savivaldybės atstovų susitikimą bei kartu su komanda stengsis padėti savivaldybei išgirsti, ko reikia Elektrėnų mokytojų kokybiškai savijautai ir darbui.

Vadovai streiką palaiko
Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys teigia, jog savivaldybė palaiko streikuojančius mokytojus ir pritaria, jog jų darbo sąlygos ir atlygiai turėtų gerėti, tačiau kokių veiksmų imsis pati Elektrėnų savivaldybė, D. Dagys neatskleidė.
„Manome, kad svarbu švietimo sistemoje išlaikyti ir pritraukti talentingus pedagogus, kurių trūksta. Be to, švietimo sistemoje gausu įvairių pokyčių ir todėl suprantama, kad atlygis turi koreliuoti su reikalavimais kvalifikacijai ir darbo sudėtingumu. Tačiau streikas turi ir kitą pusę – tai mokinių ir jų tėvų teisėti lūkesčiai, susitarimų su mokyklomis įgyvendinimas. Derybos tarp Profesinės sąjungos ir valstybės valdžios institucijų tęsiasi ir tikimės, kad šios problemos bus sėkmingai išspręstos, o švietimo sistema gaus būtiną finansavimą ir palaikymą, kad galėtų užtikrinti aukštą švietimo kokybę visiems ugdytiniams“, – Elektrėnų savivaldybės poziciją dėstė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys.

Atsakė į kritiką
Savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius į Seimo narės kritiką taip atsakė:
„Be jokių abejonių – švietimas yra Elektrėnų savivaldybės prioritetas. Atkreiptinas dėmesys, kad prioritetinę sritį išskiria ne tik skiriamos lėšos, kurių švietimui iš Elektrėnų savivaldybės biudžeto 2023 metais skirta didžiausia dalis – net 17,8 mln. Eur. Tai ir švietimo srityje veikiančių organizacijų kultūros stiprinimas, bendradarbiavimu grįstų santykių kūrimas, rūpestis kiekvienu – nuo mažiausio ugdytinio iki mokyklos vadovo. Todėl dedame pastangas ir skiriame dėmesį tam, kad visi ugdymo proceso dalyviai jaustųsi puikiai.
Streikas rodo, kad situacija Lietuvos švietime yra pakankamai sudėtinga. Suprantame, kad mokytojų darbo užmokestis turi sietis su reikalavimais kvalifikacijai, visuomenės lūkesčiais mokytojams. Taip pat suprantamas ir jų noras dirbti su mažesnėmis ugdytinių grupėmis. Tai ir yra vieni iš pag­rindinių streikuojančių mokytojų reikalavimų.

Tenka apgailestauti, kad Seimo narė klaidina visuomenę ir bando nukreipti dėmesį į savivaldybę. Juk pedagogų darbo užmokestį nustato Seimas, o mokinių klasėse skaičių – Vyriausybė. Taigi, Seimo narei tikrai yra kur pasitempti dirbant Seime, kad nepalankūs mokytojams ir kitiems švietimo bendruomenės nariams sprendimai nebūtų priimti Sei­me, Vyriausybėje ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.
Mes girdime švietimo bendruo­menę, todėl šiais mokslo metais ypatingą dėmesį skirsime mokytojų padėjėjų ir kitų švietimo pagalbos specialistų pareigybių steigimui ir finansavimui savivaldybės švietimo įstaigose, jau prieš keletą metų pasirengėme įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, ikimokyklinio ugdymo poreikius tenkiname tokiame lygyje, į kokį orientuojamasi 2025 metais.
Reaguojame į menkiausius nusiskundimus, todėl tikrai padarysime viską, kas priklauso nuo mūsų. Taip pat tikimės, kad Seimo narė organizuos reikiamus susitikimus Seime, Vyriausybėje ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje“.

Atstovauja profsąjungai ir mokyklai
Savo nuomonę apie pedagogų streiką išsakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos LŠMPS) pirmininko pavaduotojas, „Ąžuolyno“ progimnazijos mokytojas Audrius Jurgelevičius:
„Visą situaciją vertinu ir kaip mokytojas, ir kaip vienas iš di­džiau­sios šalies profesinės sąjun­gos vadovų. Ginčų dėl vis dar menkų mokytojų atlyginimų negali būti – mokytojai turi uždirbti gerokai daugiau. Daug geresnės turėtų būti ir jų darbo sąlygos – mažesnis mokinių skaičius klasėje, geresnis aprūpinimas darbo priemonėmis ir pan. Todėl mokytojų noras protestuoti, šiuo atveju streikuoti, yra visiškai suprantamas. Nenustebino LRT laidoje išsakyta vienos iš streike dalyvavusios mokytojos mintis – streikuojantys mokytojai demonstruoja savo drąsą ir prisideda prie pilietinės visuomenės kūrimo. Tačiau siūlau kiek pasukti požiūrio kampą. Ar reguliariai kas kelerius metus organizuojami ir jokių apčiuopiamų rezultatų neduodantys (tą pripažįsta ir patys streikuo­tojai, be jokių įrodymų pridurdami, jog be streikų „būtų dar blogiau“) streikai yra vienintelis ir efektyviausias pilietinės drąsos demonstravimo būdas? Tikrai ne! Savo pilietiškumą, t.y. pasiryžimą aktyviai dalyvauti švietimo bendruomenės gyvenime gerinant savo darbo sąlygas, moky­tojas gali parodyti kiekvieną dieną. Atsisakydamas vykdyti absurdiškus, jokiais teisės aktais nepagrįstus mokyklų administracijų nurodymus, kategoriškai prieštaraudamas darbo sutarčių sąlygų keitimui kiekvienų mokslo metų pradžioje (tai, beje, dažniausiai skaudžiai kerta ir per atlyginimą!), netylėdamas, kai prieš jį patį ar kolegą yra vykdomas psichologinis smurtas. Ir drįsčiau teigti, kad taip savo tvirtą poziciją kiekvieną dieną demonstruoti yra gerokai sunkiau, nei kas kelerius metus sudalyvauti kelių valandų ar dienų streike.
O kaip situaciją vertinu iš pro­fesinės sąjungos vadovo pozicijos? Visos profesinės sąjungos, tarp jų ir streiką inicijuojanti LŠDPS, deklaruoja siekianti lygiateisio, pagarbaus ir konstruktyvaus socialinio dialogo su Lietuvos valdžia. Tačiau ką matome realybėje? Skaitau 2022 m. kovo 2 d. LŠDPS pasirašytos Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties 6.1 punkte esančią nuostatą: „2023 m. ir 2024 m. užtikrinti, kad mokytojų darbo užmokesčio lėšos didėtų ne mažiau kaip po 10 procentų kasmet. Konk­rečius darbo apmokėjimo sąlygų pakei­timus ir terminus 2023 m. ir 2024 m. šalys derina, rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą“. Kada buvo derinamas 2023 m. valstybės biudžeto projektas? Teisingai – 2022 metais, t.y. tada, kada ir buvo pasirašytas susitarimas. O kada buvo iškelti reikalavimai nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. kelti mokytojams darbo užmokestį 20 procentų? 2023 m. vasario–kovo mėnesiais (tikslios datos jokiuose atviruose šaltiniuose nepavyko rasti), o pirmasis LŠDPS ir ŠMSM derybų dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo posėdis įvyko 2023 m. kovo 1 d., t.y. praėjus keliems mėnesiams po 2023 m. biudžeto patvirtinimo. Kiekvienam logiškai mąstyti gebančiam žmogui akivaizdu, jog profesinė sąjunga nesilaiko savo pačios pasiekto susitarimo. Nesiimu spręsti, kokie tikrieji streiko organizatorių tikslai, tačiau žinau – net vienos mokytojų interesams atstovaujančios profesinės sąjungos nesąžiningas elgesys meta didelį šešėlį ant visų mokytojų ir blogina socialinio dialogo švietime perspektyvas.
O pabaigai apie opozicijoje esančių politikų atsakomybę. 2019 m. mokytojams streikuojant, tuo­mečiai „opozicionieriai“ iš TS-LKD, liberalų ir kitų partijų, pabrėžtinai demonstravo palaikymą ir žarstė pažadus „viską kardinaliai keisti“. Šiandien streike dalyvaujantys mokytojai prikišamai primena jiems netesėtus pažadus. Ir kai matau jau kitus, dabar opozicijoje tūnančius, politikus pilna burna remiančius mokytojų reikalavimus, sarkastiškai šypsausi – ateis ir jūsų laikas atsakyti už nepagrįstai sukeltus mokytojų lūkesčius!“

Situacija visoje Lietuvoje
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad veikiausiai įspėjamuoju streiku viskas nesibaigs, nes trejus metus vyriausybė nesprendė jokių problemų, o dabar jas išspręsti per metus bus labai sudėtinga.
„Manau, kad tikrasis streikas neišvengiamas“, – teigė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas
A. Navickas taip pat pabrėžė, kad streikai yra reikalingi, nes iki oficialaus streiko paskelbimo vyriausybė nesiruošė tartis dėl mokytojų algų kėlimo, o išgirdę apie neišvengiamą streiką jau panoro derėtis ir pedagogų algų kėlimo klausimu.
„Matydama, kad didžioji dalis problemų yra ne sprendžiamos, o paslepiamos po skaičių ir faktų interpretacijomis, suprasdama, kad padėtis švietimo sektoriuje darosi vis sudėtingesnė, o Švietimo, moks­lo ir sporto ministerija ir jai pavaldžios įstaigos nerodo deramos lyderystės, LŠDPS nusprendė žengti labai sudėtingą, bet didžiosios dalies mokytojų lūkesčius atitinkantį žingsnį: skelbti tikrąjį streiką“, – sakoma LŠDPS pirmadienį paskelbtame pranešime.
Premjerė Ingrida Šimonytė LRT portalui teigė, kad atlyginimai pedagogams iki 130 proc. VDU bus keliami kitąmet, kaip įsipareigota partijų susitarime, tai žadama daryti dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo, o dalis profesinės sąjungos reikalavimų, anot jos, yra neįgyvendinami.
Jeigu profsąjungai nepavyks rasti tinkamo kompromiso su vyriausybe, tikrasis streikas vyks nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 28 d., kurio metu streikuo­jantys mokytojai nedirbtų. LŠDPS taip pat pateikė prašymą leisti organizuoti susirinkimą prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Seimo, kur susirinkusiems streikuojantiems mokytojams būtų statomos palapinės, tualetai ir kiti pragyvenimui reikalingi dalykai. Ne sostinėje dirbantys mokytojai prie šios akcijos prisijungtų žygiuodami iki Vilniaus, kur prisijungtų prie susirinkimo vietose streikuojančių bendradarbių. Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) skelbia, kad prie mokytojų žygio iki sostinės planuoja prisijungti bei dalis mokinių.
„Streikas yra neišvengiamas, per ilgai atidėlioti procesai gerinant mokytojų darbo sąlygas įspaudžia švietimo bendruomenę į kampą. LMS palaiko pedagogus, moksleiviai kartu su mokytojais eis koja kojon bendro tikslo link“, – BNS spaudos konferencijoje palaikymą mokytojams išreiškė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa.
Kita pedagogams atstovaujanti profsąjunga – Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) taip pat neatmeta galimybės prisijungti prie streiko.

Nepagarba
Viešojoje erdvėje taip pat ne­trūko diskusijų apie planuojamą mokytojų streiką. Visoje Lietuvoje plačiai nuskambėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario, konservatoriaus Audriaus Skaisčio įrašas socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame jis pedagogus išvadino verksniais bei broileriais. „Verkšlendami sukursite tik verksnių ir ištižėlių valstybę, kurią neturime teisės Lietuva vadinti. <…> Apsirengusi tautiniais rūbais netapsite didesne patriote nei broileriniai“, – „Facebook“ rašė A. Skaistys. Kilus skandalui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys tei­sinosi, jog kalbėjo ne apie visus moky­tojus, o tik apie komentaruose su juo susirašinėjusią Jolantą Buzaitę. Taip pat teigė, jog dauguma žmonių ne taip suprato jo pavartotą žodį „broileriai“. A. Skaistys įrašą socialiniame tinkle ištrynė, bet žiniasklaidai tvirtino, jog atsiprašyti neturi už ką ir to daryti neketina, tačiau kiek vėliau tame pačiame socialiniame tinkle parašė viešą atsiprašymą mokytojams.
Politiko atsiprašymas sociali­niuose tinkluose streikuoti besi­ruošiančių mokytojų nesugraudino.
Streiko rengėjos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) duomenimis, streikuoti planuoja per 5 tūkst. mokytojų 228 ugdymo įstaigose – tiek mokyklose, tiek darželiuose.