Efektyvus energijos suvartojimas ir būdai, kaip mažinti naudojamos energijos švaistymą, pastaraisiais metais tapo itin aktualios temos tiek visuomenei, tiek verslui. Didžioji gyventojų dalis siekė mažinti kaštus, skiriamus energijai, dalis įvertino ir galimybes koreguoti aplinkai kuriamą poveikį – ypač, kai kalbame apie energijos švaistymą.
Kas gi yra energijos švaistymas? Kalbėdami apie atsakingą energijos suvartojimą visų pirma kalbame ne apie veiklos atsisakymą. Suprasdami, kad kiekvienas naudojamas prietaisas praranda dalį energijos veikdamas, pvz., skalbimo mašina, naudodama elektros energiją skalbimui, dalį jos praranda sukurdama šalutinį produktą – šilumą; kalbame apie tokios įrangos efektyvumą ir reikalingą jos priežiūrą, kad veiklos nuostoliai būtų mažesni, t. y. energijos švaistymas sumažėtų.
Mažinti naudojamos energijos švaistymą siekiame kartu su visomis Europos Sąjungos valstybėmis. Šiais metais buvo atnaujintos ambicijos, įtvirtintos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje¹, ką galime nuveikti, kad energijos švaistymas Europoje būtų mažesnis. Atnaujintoje direktyvoje atkreipiamas dėmesys į progreso reikalaujančias sritis, tarp kurių kelios įpareigoja:
viešąsias institucijas kasmet sutaupyti 1,9 % suvartojamos energijos ir kasmet atnaujinti 3 % viešųjų pastatų ploto iki beveik nulinės energijos pastatų,
energijos vartojimo auditus atlikti įmonėms, kurios suvartoja daugiau kaip 10 TJ (2,8 GWh) – vidutinis metinis energijos suvartojimas per ankstesnius 3 metus, kartu sudėjus visas energijos rūšis,
energijos naudojimo vadybos sistemas ar standartus įsidiegti įmonėms, kurių vidutinis metinis energijos suvartojimas per ankstesnius 3 metus, kartu sudėjus visas energijos rūšis, viršijo 85 TJ (apie 24 GWh),
valstybę imtis tinkamų priemonių nustatytai energijos nepritekliaus problemai spręsti, be kita ko, priemonių skurdui mažinti platesniu mastu, pvz. principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.
Vienas mažiausiai investicijų reikalaujantis būdas, padedantis sumažinti energijos švaistymą ir suteikiantis galimybių padidinti konkurencingumą, yra energijos duomenų analizė. Energijos vartojimo auditai leidžia įvertinti pagrindinius įmonės elektros ir šilumos energijos procesus: įrangą, technologinių procesų sąveiką, pastato būklę. Po audito pateikiamoje ataskaitoje identifikuojama kur aptiktas švaistymas ir pateikiamos rekomendacijos kokios priemonės, atsipirkimo tvarka, padėtų jį sumažinti. Analizuojant elektros ir šilumos energijos duomenis (tam galite pasitelkti energijos apskaitų monitoringo sistemas) atsiranda nuolatinė energetinio ūkio kontrolė, leidžianti: 1) nuolatos sekti įrangos efektyvumą; 2) tiksliai įvertinti ir kontroliuoti produkcijos savikainą, vertinant energijai skiriamus kaštus; kt.
Elektros ir šilumos energijos suvartojimo analizė atveria galimybes ir mūsų namuose koreguoti elektros energijos vartojimo įpročius. Padeda atkreipti dėmesį, kaip naudojamės buitine technika: ar naudojame eko programas, įdiegtas buitinėje technikoje, kurios gali sutaupyti nuo 30 iki 45% energijos, ar, esant galimybėms, reguliuojame, temperatūrą namuose pagal namų erdvių naudojamumą, ar pasitelkiame programuojamo laikmačio pagalbą pasinaudodami pigiausios energijos kainos privalumu, bet kartu atkreipiame dėmesį, kada mūsų įranga baigs darbą? Jei į visus tris klausimus atsakėte taip, labai tikimės, kad savo teisingais energijos naudojimo įpročiais dalijatės su savo aplinka – draugais, kaimynais ir kolegomis!
¹ EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2023/1791 2023 m. rugsėjo 13 d. dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 (nauja redakcija), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32023L1791 .
Užs. Nr. 2170