Floristikos plenero „Matoma nematoma“ kūrybinis procesas, žavėdamas spalvų įvairove, kvietė sustoti bei pasinerti į meno pasaulį.
Deimantė Jančiūnaitė
Nuo ankstyvo ryto, likus dienai iki Vievio šv. Onos bažnyčios titulinių atlaidų, miesto širdyje, parke prie bažnyčios, virte virė darbas, kadangi buvo organizuotas floristikos pleneras „Matoma nematoma“. Tądien šešios menininkės – Natalja, Audra, Gitana, Dovilė, Justina, Giedrė, padedamos mokinių bei savanorių, kūrė net po du floristinius objektus. Meno sričių viena su kita nederėtų lyginti, bet floristikoje Hipokrito lotyniškas posakis „vita brevis, ars longa“ (liet. gyvenimas trumpas, menas – didelis) iš tiesų beveik visuomet atspindi tiesą. Juk šioje meno srityje naudojamos medžiagos – augalai, gėlės yra gana trapios ir dažnai neilgaamžės. Tačiau kūrėjų, menininkių virtuoziškumas sukurtose kompozicijose nepalieka abejingų.
„Šio plenero tikslai yra keli: suburti floristų bendruomenę, skleisti floristikos žinias, jog žmonės suprastų, kad tai nėra tik penkių rožių suvyniojimas į celofaną. Mano šūkis – floristika tyliai garsina Vievį. Šis miestas paprastai garsėja chorais, o čia yra tyli graži, kūryba. Žmonės dažnai neturi tikro poreikio grožiui. Visi galvoja, kad grožis yra subjektyvus dalykas, bet iš tikrųjų jis yra objektyvus – kas yra iš tikrųjų gražu, tai yra tiesiog gražu. Kadangi pleneras sutampa su rytoj būsimais atlaidais, yra logiška, kad meistrai savo darbais taip pat papuoš ir bažnyčią. Dar vienas tikslas atskleisti, kas yra ta vedamoji gija – „Matoma nematoma“. Tai yra gilus, meninis procesas, kuris menininką veda pirmyn. Aš kalbėjau su ne viena meistre, kad nuo tada, kai jos visos buvo pakviestos ir sutiko dalyvauti šiame plenere, mus reikėjo filmuoti nuolat. Kiekvienas išlietas „blynas“, kiekvienas suvertas dalykas yra ir širdy, ir galvoj, ir sutiktuose žmonėse… Šios proceso nematomos dalies yra žymiai daugiau. Floristika yra menas, kuriam reikia daug žmonių. Būtent gėlių laikinumas lemia tai, kad turi susirinkti grupė žmonių, kad galėtų tą meną sukurti, parodyti. Jeigu skulptorius gali ilgai lipdyti ir skulptūra nuolat bus gyva, tai floristai to negali sau leisti. Jie su savo medžiaga turi dirbti greitai“, – savo mintimis pasidalijo viena iš pagrindinių plenero organizatorių ir dalyvių, floristė Giedrė Tartėnienė.
Visą dieną vykęs veiksmas prie Šv. Onos bažnyčios pavakare persikėlė į pačią bažnyčią, kurioje puikavosi šešios florisčių tądien sukurtos kompozicijos (paminėtina, kad likusios šešios kompozicijos liko plenero vykdymo vietoje, parke, džiuginti vieviškių bei miesto svečių). Pirmiausia nuoširdžią padėką bei džiaugsmą plenero dalyviams bei svečiams išreiškė pagrindinė organizatorė Giedrė. Sveikinimo žodį tarė ir Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, dalindamasis, jog jam iš tiesų dažniau tekdavo stebėti dailės plenerus, tačiau yra be galo laimingas už tai, kad šiandien turėjo galimybę dalyvauti šiame floristikos plenere. Meras išreiškė džiaugsmą bei padėką visiems plenero dalyviams, kurie savo menu paliečia kiekvieno neabejingo žmogaus sielą. Sveikinimo žodį tarė ir Vievio seniūnė Kristina Vitartė, kuri išreiškė norą ir viltį, jog floristikos pleneras taptų kasmetine tradicija. Nuoširdžią padėką, plenero dalyviams, išreiškė Vievio šv. Onos parapijos klebonas kunigas Alfonsas Kelmelis.
Iš tiesų sunku aprašyti žodžiais tai, kas vyko šiame plenere. Norint pajusti floristikos meno virtuoziškumą, reikia tai pamatyti gyvai, savo akimis. Visa širdimi pritariu šio plenero vienos iš pagrindinių organizatorių Giedrės Tartėnienės išsakytai minčiai, jog visą tą plenero pasiruošimo bei kūrybos procesą reikėtų nuo pat pirmos sekundės įamžinti. Tikrai būtų labai įdomu pamatyti. Telieka viltis ir palinkėti, kad floristikos plenerai Vievyje taptų tradicija.